Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovams A. M., J. S., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal LR ANK 96 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio įgaliotu asmeniu pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimą, ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ 4 priedo 42.3, 42.4 punktų reikalavimus, nes nesiėmė reikiamų techninių ir organizacinių saugos priemonių, kad jo vadovaujamiems darbuotojams, dirbantiems 2017 m. lapkričio 2 d. 10.00-11.00 val., statybvietėje Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, gilesnėje nei 1,5 m iškasoje prie veikiančių elektros perdavimo kabelių, būtų įrengtos saugios patekimo į iškasą ir išlipimo iš jos priemonės, kad iškastas gruntas būtų saugiu atstumu nuo iškasos. Neįrengus reikiamų saugos priemonių nuo galimo grunto virtimo darbdavio įgaliotas asmuo pažeidė LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“ 53 punkto reikalavimą. Darbdavio įgaliotas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16.2 punkto reikalavimą, nes tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo vykdė kasimo darbus. Dėl minėtų pažeidimų galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe. Tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 96 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K. teismo posėdyje pripažino padaręs nurodytą nusižengimą iš dalies, paaiškino, kad jis sutinka su tuo, kad patekimas į iškasą nebuvo užtikrintas. Dėl patekimo į iškasą buvo žmogiškasis faktorius, žmonės ten pateko, kaip jiems buvo patogu, tiesiog jie neįsirengė sau lipynės. Dėl kitų pažeidimų kaltės nepripažįsta. Buvo suderinta su elektros tinklais ir 2017 m. gegužės mėnesį buvo išduotas savivaldybės leidimas, kuris galiojo iki 2017 m. gruodžio mėnesio. Su elektros tinklais yra suderintas šis savivaldybės išduotas leidimas. Jo savivaldybė neišduoda, jeigu nepateikta leidimo iš elektros tinklų. Buvo iškviesti elektros tinklų atstovai. Kabeliai nepažeisti, tiesti pagal reikalavimus, iškasos gylis nėra gilesnis nei 1,5 m. Jis žino, kad duobės gylis buvo mažiau nei 1,5 metro, nes yra už tai atsakingas. Jis asmeniškai neatliko matavimų, bet jų neatliko ir darbo inspektorius. Darbų projekte nurodytas šulinio projektinis gylis yra 1 m 50 cm, kas patvirtina, kad iškasos gylis buvo ne didesnis nei 1,5 m.. Darbuotojai iškasoje 2 nuotraukoje yra atsitūpę, pirmoje nuotraukoje stovi. Iš nuotraukos nustatyti duobės gylį sunku, kadangi gruntas yra ne išvežamas, o sandėliuojamas vietoje, supilamas šalia. Dėl to vizualiai iškasos gylis didėja. Pagal žmogaus ūgį negalima nustatyti duobės gylio. Sunku pasakyti, ką daro kitas darbuotojas, ar kabelį laiko. Jis pats apie 13.00 val. padarė nuotrauką, kurioje akivaizdžiai matosi, kad gylis ne didesnis nei 1,5 m. Joje matosi duobės plotis, 10 val. duobė nebuvo gilesnė. Nuotraukoje matyti šulinio dugnas, jis tokiame aukštyje (1,50 m) pastatytas. Jei nustatytų kitą aukštį, nusižengtų projekto sąlygoms. Pagal įmonės darbų saugos taisykles, jie turi darbų saugos specialistą, su kuriuo yra pasirašę sutartį. Prieš darbų pradžią darbų saugos atstovas - atestuotas, įgaliojimus turintis DSS specialistas A. P. išdavė leidimą-paskyrą, darbuotojai buvo pasirašytinai supažindinti su ja. Jis yra darbų saugos įmonės vadovas. Jis kuruoja juos kaip darbų saugos prižiūrėtojas. Yra technologinė kortelė, leidžianti priimti esamą gruntą ir kasti tinkamomis aplinkybėmis. Vadovaudamiesi šia technologine kortele, jie galėjo nenaudoti išramstymo, o parinkti kasimo pobūdį pagal grunto sudėtį. Technologinė kortelė suderinta su darbų saugos specialistu. Gruntas buvo sandėliuojamas tinkamu nuo iškasos atstumu, kad nebūtų grunto virtimo į iškasą, jis nekėlė pavojaus. Pusė metro nuo tranšėjos krašto buvo gruntas. Yra imtasi kitų priemonių kasimo darbams apsaugoti, - kaip tinkamas šlaitavimas, įvertinus grunto aplinkybes ir galimą grunto irimą. Srovės kabeliuose yra silpnos. Pavojaus šiuo atveju neįžvelgia. K. M. yra jų įmonės darbuotojas, jis tą dieną buvo objekte. Jis neturėjo teisės pasirašyti paaiškinimą kaip darbų vadovas, jo pareigos neapima to. Jis dirbo du mėnesius, parašė tokį paaiškinimą dėl nepatirties, gal darbo inspektorius jam padarė spaudimą. ESO leidimą buvo išsiėmęs, kai dirbo kabelių apsaugos zonoje. ESO atstovas buvo iškviestas prieš darbų pradžią, visi inžineriniai tinklai buvo nužymėti. Atstovas iš elektros tinklų nužymėjo vietas, kur yra kabeliai. Prieš tai rekonstravo Tuskulėnų gatvę, ten reikėjo sutikimo, nes buvo kabelių apsaugos zona. Čia darbai yra tęstiniai. Bendras objekto adresas yra Tuskulėnų g. 33, jis apribotas trimis gatvėmis. Darbai vyko ne Tuskulėnų gatvėje, o Katkaus gatvėje prie to paties objekto. Vieta nedetalizuota ir iš ESO atsakymo nesimato, ar tai buvo jų kabelių apsaugos zona. Ta vieta, kur tuo metu vyko darbai, nėra kabelių apsaugos zonoje. Tai matosi iš inžinerinių tinklų išsidėstymo. Pagal nustatytas ribas apsaugos zona yra metras nuo kabelio. Kadangi sklypo ribose yra transformatorinė, yra išduotas servitutas, kuriame nurodytos kabelių apsaugos zonos. Toje vietoje kabelių nėra. Papildomo leidimo kasimo darbams nereikėjo. Pagal žemės sklypo servituto planą, pastotės apsaugos zona apibrėžta ne dešimt metrų aplink pastotę, bet pačios pastotės perimetras dešimt metrų. Jos apsaugos zona matuojama ne nuo pastotės sienos, o nuo centro. Kabelio apsaugos zona yra vienas metras nuo kabelio į vieną pusę, ir vienas metras į kitą pusę. Tokioje vietoje negalima dirbti be sutikimo. Kitose vietose galima. Nuotraukose užfiksuoti laidai yra ne ESO, tai apšvietimo kabelis ir optikos. Jie neveikia. Nežino, kodėl darbuotojui reikėjo laikyti neveikiančius kabelius, ar laidus. Atkreipia dėmesį, kad veiksmų tyrimo protokole fiksuotas tik vienas pažeidimas – galimas grunto virtimas, liepta tinkamai nušlaituoti iškasą, ir leidžiama tęsti darbus. Po to darbai buvo tęsiami, taigi pažeidimas išnyko. Tai kaip galima nenaudojant inventorinių saugos priemonių tęsti darbus, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Neaišku, iš ko padaryta prielaida, kad galimas grunto virtimas,- ar buvo grunto pabyrėjimas, plyšimai. Tyrimo veiksmų protokole niekur nėra fiksuota apie nusižengimą dėl kabelių. Protokole jau fiksuoti nusižengimai, kurių tyrimo metu statybvietėje nenustatė. (b.l. 30-32, 67-68)

Liudytojas K. M. teismo posėdyje paaiškino, kad T. K. yra jo darbų vadovas. Tą dieną gavo skambutį iš T., kokius darbus reikia atlikti - iškasti griovį, nutiesti vamzdžius. Jis perdavė nurodymus darbuotojams. Pasakė, kad reikia įstatyti vamzdžius ir iškasti griovį. Ekskavatorius kasė griovį, darbuotojas stebi kasimą, kad ekskavatorius neužkabintų kabelių. Paskyrė kelis darbuotojus dirbti apačioje. Kadangi jie dirba ne pirmą dieną, žinojo, kokia ten situacija, kokios kliūtys gali būti, ką daryti. Jis pats nuėjo pažiūrėti, kaip kitiems darbuotojams sekasi dirbti kituose taškuose. Po kiek laiko grįžo į tą vietą, kur kasė. Prie jo prisistatė darbo inspekcija, vyras ir moteris, nusivedė į persirengimo kabiną, liepė rašyti pasiaiškinimą. Vyras inspektorius jam padiktavo ką rašyti, pasakė kokias klaidas padarė, ką reikia pataisyti. Šlaitas buvo per status ant kelio. Po to pasiaiškinimo liepė pataisyti šlaitą. Grįžęs į darbo vietą liepė darbuotojams pataisyti šlaitą ir jie pasitaisė. Dirbo P. ir R., ekskavatorininkas. Kas buvo duobės viduje, nematė. Nurodė neprisimenantis savo rašytinio paaiškinimo. Pagarsinus jo paaiškinimą (b.l. 6), jis jį patvirtino. Jis pagal pareigas yra atsakingas už tuos darbuotojus. (b.l. 66-67)

Liudytojas R. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai darbo inspekcija atliko patikrinimą. Atkasinėjo ir statė šulinį. Jis atkasinėjo šuliniui statyti vietą. Dar kartu dirbo P., pavardės nežino. Virš vamzdžio statomas šulinio ritinys, paskui jis uždengiamas, užpilamas žvyru. Šulinio ritinys yra 1 ar 1,20 metrų aukščio. Dedamas vienas ritinys, ir dar ant viršaus statomas 30 cm aukščio viršus. Kai atvyko inspektoriai, tik buvo pradėję kasti ekskavatoriumi. Jis turėjo žiūrėti atkasinėjimą, buvo duobėje. Prieš ateinant inspektoriams, jis įlipo į duobę, atėję inspektoriai paprašė išlipti, pradėjo rėkti, kad darbai sustabdyti, dirbti negalima. Jis išlipo. Jis yra antroje nuotraukoje (b.l. 3) su baltu šalmu. Jis čia stovi ir žiūri į vietą, kur reikia statyti šulinį. Kitas darbuotojas laiko šlangą, jis irgi stovi. Jo (liudytojo) ūgis 1,70 m. Kitas darbuotojas truputį žemesnis. Nežino, kodėl jis laiko pakėlęs šlangą. Jis taip pat yra nuotraukose Nr. 3 ir 5. (b.l. 4,5). Tokiuose darbuose jam teko dirbti. Turi būti apsaugos. (b.l. 67)

Liudytojas P. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba UAB “(duomenys neskelbtini)“ 5 metus, yra kelio darbininkas. Jie kasė duobę šuliniui, kad įdėtų vamzdžius. Reikėjo prižiūrėti, kad su kaušu neužkabintų elektros kabelių. Pakasė truputį rankomis su kastuvu aplink kabelį, kad matytųsi kabeliai, o po to kasė traktoriumi su kaušu. Kai atėjo tikrinti VDI darbuotojai, buvo duobėje, prie kabelių. Jam liepė lipti iš duobės. Duobė buvo apie 1,5 m. gylio. Vienas vamzdis 1 metro, antrą reikia pusiau pjauti. Pirmoje fotonuotraukoje (b.l. 3) jis yra su geltonu šalmu, stovi. Jo ūgis 1,78 m. Antroje fotonuotraukoje yra pakėlęs ranką, laiko kabelį. Trečioje fotonuotraukoje (b.l. 4) jo nėra, o ketvirtoje fotonuotraukoje jis išlipęs, o penktoje fotonuotraukoje pavaizduotas ne jis. Duobės sutvirtinimų nebuvo, kasė įžulniai, kad neužgriūtų. Pastatas pirmoje nuotraukoje yra elektros skydinė. Kai kasė, skydinė buvo dar nepajungta, kabeliai dar neiškloti. Ją pajunginėjo po jų darbo. Čia fotonuotraukoje seni kabeliai, o visi kiti laidai buvo nepajungti viršuje. Nežino, koks atstumas tarp žmonių ir pastotės pirmoje nuotraukoje. Jo darbo metu, kai vyko patikrinimas, jo darbą prižiūrėjo darbų vadovas K., pavardės nežino. Nepamena, ar tą dieną matė T. K.. Po pietų išvažiavo į kitą vietą.

Liudytojas D. V. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba AB „Energijos skirstymo operatorius“ inžinieriumi. Tuskulėnų g. 33, Vilniuje buvo vykdomi kasimo darbai. Sunku pasakyti, ar sklypas kampinis. Tam reikia žiūrėti projektą, pagal kurį vykdomi darbai. Sutikime rašo tik sklypo numerį. Sutikimas leisti vykdyti kasimo darbus dujotekio bei elektros kabelių apsaugos zonose išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte Tuskulėnų g. 33, Vilnius. Darbų vadovas T. K.. Atliekamų darbų pobūdis - dangų įrengimas, t.y. montuoti dangas, formuoti žemės sklypo paviršių ir pan. Įrengiant dangas reikia atlikti žemės kasimo darbus. Kasant giliau nei 30 cm., reikalingas operatoriaus sutikimas, nes yra nustatytos apsaugos zonos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus vykdė be sutikimo, ir 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo pažeisti aukštos įtampos elektros tinklų kabeliai, dėl to buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šis kabelio pažeidimas padarytas ne nagrinėjamoje vietoje. ESO sutikimas atsirado jau po šio pažeidimo. Jie raštišką sutikimą davė 2017 m. rugpjūčio 16 d, jis galiojo iki 2017 m. spalio 16 d. Nustatydami leidimo laikotarpį jie vertina projektą ir pagal projektą išduoda leidimą, priklausomai nuo darbų sudėtingumo. 2017 m. lapkričio 2 dienai nebuvo išduotas leidimas, leidimas nebuvo pratęstas. Iki šiandien dienos nebuvo kreiptasi dėl sutikimo leisti vykdyti darbus. Jeigu asmuo nesikreipė, tada neišduoda leidimo. Byloje esančiose nuotraukose (b.l. 3) kažkurie kabeliai tikriausiai ESO, kiti kitų tinklų. Tame sklype, toje vietoje, buvo elektros tinklų kabeliai. Schemoje (b.l. 94) pažymėti dvigubu punktyru žemos įtampos laidai, viengubu – palaidotas neveikiantis dujotekis. Žalia, geltona linija pažymėti dujotekiai, ruda – elektros kabeliai, juoda – neveikiantys. Schemoje matomi kabeliai aukštos ir žemos įtampos. Nuotraukos (b.l. 3) darytos iš Katkaus g. pusės. Tikėtina, kad darbuotojai dirbo aukštosios įtampos pusėje, žiūrint iš Katkaus gatvės. Taip laikyti kabelį, kaip laikoma 2 nuotraukoje (b.l. 3), negalima, tikėtina, kad būtų nelaimingas atsitikimas, jei ekskavatorius pažeistų kabelį. Faktai dėl apsaugos zonos nustatomi vietoje. 10 m. nuo pastotės vertinama apsaugos zona ir vykdant bet kokius darbus būtinas raštiškas operatoriaus sutikimas. Vizualiai nuotraukose (b.l. 3) matoma pastotė, todėl supranta, kad tai yra apsaugos zona. Ar pastotė yra sklypo ribose, reikia žiūrėti projektą. Dangų plane (b.l. 47) pastotė nepažymėta, tikėtina, kad tai oranžinis objektas, pažymėtas BTT. Projekto dangų plane grafiškai nurodytas ir pažymėtas servitutas, suteikiantis teisę kloti inžinierinius tinklus. Dalis to servituto nurodyta plane oranžine spalva. Jeigu dirbama ne kabelio apsaugos zonoje, sutikimo nereikia. Darbų planas turi būti suderintas su ESO bendrove. Šiame plane jis tokio suderinimo nemato. Darbų vadovas vertina riziką pagal projektą, ar darbai patenka į apsaugos zoną, nustatęs patekimo riziką kreipiasi į ESO, o ši tada tiksliai nustato. Iš nuotraukų (b.l. 3) negali tiksliai teigti, ar šiuo atveju darbai patenka į apsaugos zoną, nes nesimato mastelio. Iš nuotraukos negali vertinti, kiek čia metrų yra iki pastotės. Nuo pastotės iki darbininkų vizualiai atstumas galėtų būti maždaug apie 6 m. Atstumas matuojamas nuo pastotės sienų. Apsaugos zonų ribos yra nustatytos įstatymu. Į zoną įeina pastotė ir kabeliniai tinklai. Pagal Elektros tinklų apsaugos taisykles, patvirtintas energetikos ministro, nustatyta apsaugos zona aplink kiekvieną pastotę yra 10 m., papildomai kabelis turi turėti 1 metro apsaugos zoną. Projekte gali būti nustatyti įvairūs sprendiniai ir apsaugos zonos. Iš nuotraukos galima daryti prielaidą, o tiksliai negalima nustatyti, ar darbai vykdomi kabelio apsaugos zonoje. Jie visą laiką nurodo sutikime dirbti rankiniu būdu dirbant kabelio apsaugos zonoje, nes dirbant ekskavatoriumi didelė tikimybė pažeisti kabelius. Ekskavatoriumi dirbti prie dujotekių ir kabelių draudžiama. Servitutas ir apsaugos zona skirtingi dalykai. Servituto plane (b.l.95) yra nurodytas servitutas – teisė aptarnauti inžinerinius tinklus, apsaugos zona jame nenurodyta. Plane nebūtinai turi būti nustatyta apsaugos zona ir servitutas. Jis mato čia tik žemės sklypo servituto planą be pastočių ir tinklų. Negali atsakyti, ar šiuo atveju servituto plane sutampa servitutas su kabelio apsaugos zona. Jis negali pasakyti, ar žiniaraštyje (b.l. 96) teisingai nurodytos apsaugos zonos. Gali sutapti, bet gali ir nesutapti. Apsaugos zona visais atvejais lieka ta pati, nesikeičia, o servitutas gali keistis. Projektuose ji ne visada parodoma. Negali atsakyti, ar teisingai parašyta plane dėl apsaugos zonų. (b.l. 102-104)

Liudytojas E. J. teismo posėdyje parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Profesinės rizikos vertinimo dokumentų nepateikė ir neatvyko į skyrių, nes nurodymuose buvo nurodyta, kad turėjo atvykti atsakingas asmuo, todėl atvyko T. K.. Pradžioje, kai telefonu bendravo, buvo institucijos pasakyta, kad turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuriam ir bus paskirta bauda. Todėl ir nevyko, nes vyko atsakingas asmuo T. K.. Jis pats turėjo išvykti į užsienį, visus duomenis perdavė T. K.. Buvo keli atvejai, kai dėl smulkių pažeidimų jį kvietė Darbo inspekcija. Tada jis pats buvo atsakingas už darbų saugą ir todėl pats vyko. Kai vyko darbai, jis objekte nebuvo, nes jo kitokios pareigos.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pažeidimas yra akivaizdus, užfiksuotas nuotraukose. Vilniaus miesto savivaldybės išduoti leidimai kasti šiuo atveju yra niekiniai. Dėl elektros tinklų leidimo-paskyros suderinama su elektros tinklais. Kasinėjant elektros tinklų saugos zonoje, turi būti elektros tinklų leidimas. Jis išrašomas trimis egzemplioriais, jame turi būti parašyta, kad kai kasama elektros tinklų apsaugos zonoje, privaloma pasikviesti vieną iš elektros tinklų apsaugos prižiūrėtojų, kuris prižiūri darbą, ten turėtų būti numatytos visos sąlygos: kokį ekskavatorių naudoti, kokiomis valandomis kasti, apsaugos priemonės, ar žmonės gali įlipti į iškasą ir laikyti laidus, kurie kaip pavaizduota nuotraukose, yra laikomi rankomis. Čia pat stovi elektros pastotė, iš kurios eina šie kabeliai. Taisyklėse yra aiškiai pasakyta, kad iškasos turi būti arba tinkamai nušlaituojamos arba turi būti išramstymai. Darbus buvo leidžiama tęsti todėl, kad iš duobės žmonės jau buvo išlipę.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDIANP-130675995-17, 2017 m. lapkričio 2 d. tyrimo veiksmų protokolu, VDI Įmonių tikrinimo klausimynu, K. M. rašytiniu paaiškinimu, liudytojų K. M., D. V., P. Č., R. Ž. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2017-05-24 įsakymu dėl atsakingo asmens paskyrimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologine kortele žemės kasimo ir vamzdžių paklojimo darbams, žemės sklypo ir dangos planais, iš dalies administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdyje duotu paaiškinimu.

ANK 96 straipsnio 4 dalyje yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių. ANK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtina norma yra blanketinė, todėl ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

Dėl apsaugos priemonių nuo grunto slinkimo.

Kaltinimas T. K. pažeidus darbų saugos reikalavimus susideda iš dviejų dalių: pirma, kad jis nesiėmė reikiamų techninių ir organizacinių saugos priemonių, kad 1) jo vadovaujamiems darbuotojams, dirbantiems 2017 m. lapkričio 2 d. apie 10.00-11.00 val., statybvietėje Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, gilesnėje nei 1,5 m iškasoje prie veikiančių elektros perdavimo kabelių, būtų įrengtos saugios patekimo į iškasą ir išlipimo iš jos priemonės, 2) neįrengtos reikiamos saugos priemonės nuo galimo grunto virtimo, kad iškastas gruntas ir ratinis ekskavatorius būtų saugiu atstumu nuo iškasos.

2017 m. lapkričio 2 d. tyrimo veiksmų protokole fiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybvietėje Tuskulėnų g. 23A-33,Vilniuje, du įmonės darbuotojai dirba gilesnėje nei 1,5 metrų iškasoje, neįrengus kolektyvinių saugos priemonių, saugančių nuo galimo grunto virtimo. Darbai sustabdyti. Statybos darbų vadovas K. M. davė nurodymą ekskavatoriaus mašinistui tinkamai nušlaituoti iškasą, kad darbuotojai galėtų saugiai dirbti iškasoje. Darbai atnaujinti dar esant inspektoriams statybvietėje. (b.l. 19) Minėtas darbų saugos pažeidimas užfiksuotas nuotraukose (b.l. 3-4).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas K. M. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. du jo vadovaujami darbuotojai statybvietėje Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, dirbo iškasoje, kurios gylis didesnis už 1,5 metrų, nenaudojant atitvėrimų, apsaugančių darbuotojus nuo galimo grunto virtimo. Su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi (b.l. 6)

VDI Įmonių tikrinimo klausimyne užfiksuota, jog atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, objekto, esančio Tuskulėnų g. 23A, 33, Vilniuje, patikrinimą, nustatyta, jog statybvietėje dirbant iškasose nenaudojamos saugos priemonės, užtikrinančios, kad nevirstų iškasos gruntas ir neužspaustų darbuotojų (išlaikomas iškasos šlaitų statumas, naudojami klojiniai, ramsčiai, priemonės apsiaugančios nuo vandens prasiskverbimo iš iškasų), nesiimta reikiamų saugos priemonių, kad pašalintų darbuotojų, medžiagų ar daiktų kritimo riziką. (b.l. 12-18)

Darbų saugos specialisto A. P. paskyroje leidime darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo vietose nurodyta, jog šis leidimas išduotas darbų vadovui T. K. darbų atlikimui Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, lietaus nuotekų įrengimui. Jame nurodyta, jog rizikos veiksniai, kurie veikia ar gali atsirasti šioje darbų vykdymo vietoje, nepriklausomai nuo atliekamo darbo- kablelių pažeidimas, grunto slinkimas. Prieš darbų pradžią būtina vykdyti šias saugos priemones: aptvėrimą, atstovų iškvietimą, kabelių atkasimą rankiniu būdu. Darbų eigoje būtina vykdyti šias priemones: aptvėrimą, kabelių priežiūrą. (b.l. 28)

2003 m. liepos 1 d. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. <...>

LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo „Specialieji būtiniausi statybviečių darbo vietų įrengimo lauke reikalavimai“ 42.3 punktas nustato, jog iškasos (tranšėjos) turi būti įrengtos taip, kad į jas būtų galima saugiai įeiti ir išeiti, 42.4 punktas nustato, jog iškastas gruntas, medžiagos ir judančios transporto priemonės turi būti laikomos saugiu atstumu nuo iškasų (tranšėjų). Kai reikia, turi būti pastatyti tinkami aptvarai.

LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“ 50 punkte nustatyta, jog natūralaus drėgnumo gruntuose, jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų leidžiama ne giliau kaip 1,50 m –priemolio ar molio gruntuose, 1,25 m priesmėlio gruntuose, 1,0 m piltiniuose, smėlio ir žvyro gruntuose. Taisyklių 51 punkte nustatyta, jog kasti iškasas su šlaitais be sutvirtinimų aukščiau gruntinio vandens lygio (įskaitant kapiliarinį pakilimą) arba gruntuose, nusausintuose dirbtinai pažeminus vandens lygį, leidžiama kai iškasos gylis ir šlaito statumas (šlaito aukščio santykis su pločiu) atitinka 2 lentelės duomenis, kurioje nustatyta, kad esant iškasos gyliui didesniam nei 1,5 m ir mažesniam nei 3 m. priklausomai nuo grunto rūšies iškasos gylis ir šlaito statumas turi būti nuo 1:0,25 m (esant moliui) iki 1:1 m (smėliui ir žvyrui). Analogiškos nuostatos yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologinės kortelės žemės kasimo ir vamzdžių paklojimo darbams 5.2.1, 5.2.2. punktuose. Technologinėje kortelėje (6 lentelėje) yra nurodyti ir didžiausi šlaito kampai, leistini tranšėjoms be sutvirtinimų – kai iškasos gylis nuo 1,5 iki 3 metrų nuo 45 laipsnių iki 76 laipsnių priklausomai nuo grunto. (b.l. 81). Vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis, kai iškasos gylis viršija 1,5 m, reikalingi sutvirtinimai nuo grunto virtimo, kai yra vertikalios iškasos sienos, o kai kasama šlaituojant, jei viršijamas 2 lentelėje nustatytas šlaito statumas. Taisyklių 53 punktas numato, jog jeigu nėra galimybės naudoti inventorinius iškasų, duobių ir tranšėjų sienų sutvirtinimus, reikia naudoti sutvirtinimus, pagamintus pagal darbdavio patvirtintus individualius projektus.

Valstybinės darbo inspekcijos tyrimo veiksmų protokole fiksuota, jog du įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbo gilesnėje nei 1,5 iškasoje, neįrengus kolektyvinių saugos priemonių. Paaiškinime UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, prižiūrėjęs 2017 m. lapkričio 2 d. kasimo darbus, K. M. patvirtino, jog du jo vadovaujami darbuotojai statybvietėje Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, dirbo iškasoje, kurios gylis didesnis nei 1,5 metrų, nenaudojant aptvėrimų, apsaugančių darbuotojus nuo galimo grunto virtimo. Teismo posėdyje jis nurodė, kad nors ką rašyti jam diktavo darbo inspektorius, tačiau patvirtino, jog šie užrašyti teiginiai yra teisingi. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė, kad iškasos gylis buvo didesnis nei 1,5 metro, remdamasis vandens šulinio techniniu projektu (b.l. 25), tačiau jo teiginį paneigia kita bylos medžiaga. Užfiksuotoje nuotraukoje matyti, kad nuo iškasos vieno krašto iki kito eina raudonas kabelis (b.l. 3 1 nuotrauka), antroje nuotraukoje užfiksuoti iškasoje stovintys du darbuotojai, vienas jų laiko šį raudoną kabelį iškėlęs ranką virš galvos, matyti, kad nelaikomas kabelis būtų maždaug sulig jo galva. Pastarasis asmuo - liudytojas R. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad jo ūgis 1,70 m. Antrasis darbininkas P. Č. nurodė, kad jo ūgis 1,78 m. Abu liudininkai patvirtino, jog duobėje jie stovi, o ne tupi, kaip posėdyje teigė T. K.. Vadinasi iškasos gylis yra ne mažesnis nei 1,70 m. T. K. pateiktame projekte, kuriuo jis argumentuoja, jog iškasos gylis negalėjo viršyti projektinio 1,5 metrų aukščio, numatytas ne tik 1,50 m lietaus surinkimo šulinys, bet ir kiti du šuliniai, kurių aukštis nuo 1,59 metrų iki 1,80 metrų. (b.l. 25) Minėtos aplinkybės paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginį, jog iškasai nuo grunto virtimo apsaugos priemonės nebuvo reikalingos, nes jos gylis buvo mažesnis nei 1,50 metro.

Nors iškasos šlaito kampas ir duobės matmenys nebuvo tiksliai išmatuoti, darbo inspektorius A. M. teismo posėdyje nurodė, kad iškasa nebuvo nušlaituota tinkamai, tyrimo veiksmų protokole fiksuota, kad K. M. davė nurodymą tinkamai nušlaituoti iškasą, kad būtų saugus asmenų darbas joje. Nuotraukos (b.l. 3)patvirtina, kad iškasos šlaitai buvo pakankamai statūs. Iš esmės tą pripažino ir liudytojas K. M., kuris davė nurodymą tinkamai nušlaituoti iškasos šlaitus, t.y, kad šlaitų nuolydis atitiktų saugumo reikalavimus, taikomus tranšėjoms be sutvirtinimų. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad grėsmė virsti gruntui įrodyta, kadangi iki patikrinimo iškasos statūs kraštai nebuvo sutvirtinti arba jos šlaitai nebuvo tinkamu kampu nušlaituoti, kad darbuotojams iškasoje būtų saugu dirbti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pačiame darbų saugos specialisto paskyroje leidime nustatytos tokios saugos priemonės kaip aptvėrimas, kadangi grunto slinkimas yra apibrėžtas kaip konkrečios šios statybvietės rizikos veiksnys (b.l. 28).

Minėtoje įmonės technologinėje kortelės 5.2.5 punkte nurodyta, jog <...> nulipti į pamatų duobes ar tranšėjas turi būti įrengti ne siauresnės nei 0,6 m lipynės su turėklais ar pristatomos kopėčios, iškasų šlaitais vaikščioti be lipynių draudžiama. Žemkasiams nulipti į tranšėjas turi būti įrengtos ne siauresnės kaip 0,6 m lipynės su turėklais ar pristatomos kopėčios. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad nebuvo įrengta jokių saugių priemonių darbininkams įlipti ar išlipti iš iškasos. Tokių priemonių nefiksuota ir nuotraukose (b.l. 3).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologinės kortelės žemės kasimo ir vamzdžių paklojimo darbams 5.2.11 punktą, iš pamatų duobės, tranšėjos ar iškasos išmestą gruntą reikia laikyti ne arčiau kaip 0,5 metro nuo jų krašto <...> (b.l. 77, 81) Darbo inspektorius A. M. tvirtina, kad šis atstumas nebuvo išlaikytas. Iš byloje esančios nuotraukos (b.l. 3) matyti, kad iškasto grunto kalno kraštas vietomis eina tiesiogiai iki duobės krašto, todėl teismas laiko įrodytu, jog atstumas iškastam gruntui laikyti nuo iškasos krašto nebuvo pakankamas užtikrinti darbuotojų saugumą.

Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad ratinis ekskavatorius buvo laikomas nesaugiu atstumu nuo iškasos. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologinę kortelę transporto priemonės turėtų būti ne mažiau kaip 1 m. nuo iškasos krašto (b.l. 81-82), tačiau iš nuotraukos negalima vizualiai įvertinti, ar šis atstumas buvo išlaikytas.

Dėl elektros tinklus eksploatuojančio asmens sutikimo vykdyti kasimo darbus.

Antra kaltinimo dalis dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybvietėje Tuskulėnų g. 33 vykdė kasimo darbus neturėdama UAB „Elektros skirstymo operatorius“ rašytinio sutikimo.

Pagal LR Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16.2 punktas nustato, jog Elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. lapkričio 23 d. leidimą aptverti, kasti Nr. AK-2536/42/2017 ir 2017 m. lapkričio 24 d. leidimą Nr. AK-1709/42/2017LR kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidžiama nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, gerbūvio ir naujų dangų įrengimo-lėtėjimo juostos darbus objekte daugiabučiai gyvenamieji namai Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, nurodyta, jog darbai suderinti ESO 17LD-VI-638, fiksuotas ypatingas reikalavimas – prieš darbų pradžią iškviesti visas projekte nurodytas tinklus eksploatuojančias organizacijas. (b.l. 26-27)

Pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. sausio 3 d raštą ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. sutikimą Nr. 17LD-VI-1023 nustatyta, kad leidimas žemės kasimo darbams Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, tačiau pagal jį darbai turėjo būti vykdomi nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. spalio 16 d., o nespėjus šiuo terminu atlikti nurodytų darbų, leidimas turėjo būti pratęstas. Pagal šiuos duomenis vertintina, jog 2017 m. lapkričio 2 d. leidimas buvo pasibaigęs ir įmonė neturėjo teisės vykdyti kasimo darbų elektros tinklų apsaugos zonose.

Byloje nustatyta, kad kasimo darbai Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, buvo atliekami tinklų apsaugos zonoje be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančio asmenų sutikimo. Nors T. K. nurodė, kad jis turėjo tokį sutikimą, tačiau tai paneigia AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. sausio 3 d. raštas, kuriame nurodyta, jog leidimas žemės kasimo darbams Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas tik nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. spalio 16 d., o nespėjus darbų baigti iki šio termino, jis turėjo būti pratęstas, bet to nebuvo padaryta. Todėl laikytina, kad Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, žemės kasimo darbai buvo atlikti 2017 m. lapkričio 2 d. be AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštiško sutikimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoti leidimai aptverti, kasti (b.l. 26-27) tokio leidimo neatstoja, nes juose nematyta, kokio pobūdžio klausimai buvo suderinti su ESO, be to elektros tinklus eksploatuojančios įmonės leidimų numeriai nurodyti savivaldybės leidimuose, neatitinka leidimo numerio Nr. 17LD-VI-10213, išduoto statybvietei Tuskulėnų g. 33, Vilniuje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, esą tokio leidimo nereikėjo, nes užfiksuota tyrimo metu iškasa nebuvo elektros tinklų apsaugos zonoje, laikytini nepagrįstais.

Pagal LR Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 6.3, 6.7 straipsnių nuostatas Elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos išilgai požeminių elektros kabelių linijų – žemės juostos apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų – 1 metro, o iki statinių pamatų – 0,6 metro atstumu, aplink transformatorines ir skirstomuosius punktus – žemės plotai ir oro erdvė apriboti vertikaliomis plokštumomis, esančiomis nuo jų 10 metrų atstumu.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ išduodama sutikimą vykdyti kasimo darbus, pateikė priedą – schemą, kurioje nurodyti dujotekiai ir elektros kabeliai, jų apsaugos zonos. Iš šio priedo (b.l. 94) matyti, kad nuo pastotės MT-2544 eina rudai pažymėti elektros kabeliai, ši pastotė atitinka objektą BTT tranformatorinė, pažymėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dangų plane. T. K. patvirtino, kad šį elektros pastotė yra jų veiklos sklypo zonoje. Liudytojas D. V. teismo posėdyje patvirtino, jog nuotraukoje (b.l. 3) užfiksuotoje iškasoje dalis esančių kabelių gali būti elektros tinklų, vadinasi iškasa patenka į apsaugos zoną.

Iš fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad kasimo vietoje išvesti kabeliai tiesiai virš iškasos, šalia yra elektros pastotė, atstumas nuo jos sienos iki iškasos krašto santykinai lyginant su kitais objektais (pvz. iškasoje stovinčio žmogaus ūgiu) neturėtų viršyti 10 metrų nuotraukos Nr. 1, 3 (b.l. 3-4). Pats T. K. teikdamas savo darytą iškasos nuotrauką, joje pažymėjo, kad iškasos kraštų viršuje plotis 4 metrai (b.l. 23), akivaizdu, kad iškasos plotis ne mažesnis už atstumą nuo skydinės sienos iki iškasos krašto. Be to, T. K. argumentą dėl ESO leidimo nereikalingumo paneigia tas faktas, kad prieš pradedant žemės kasimo darbus tokio leidimo buvo kreiptasi ir jis duotas.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. J. 2017 m. gegužės 24 d. įsakymą statybos objekte (daugiabučiai gyvenamieji namai Tuskulėnų g. 33, Vilnius 1 etapas) atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos priemonių įgyvendinimą paskirtas T. K.. (b.l. 7)

Kadangi statybvietėje, esančioje Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, vykdant kasimo darbus nebuvo laikomasi Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 42.3 punktų ir 42.4 punktų reikalavimų, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologinėje kortelėje nustatytų darbo saugos reikalavimų, LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų „Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“ 50.3, 53 punktų reikalavimų, T. K. būdamas paskirtu asmeniu už darbų saugą statybos objekte Tuskulėnų g. 33, Vilniuje, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 15 straipsnio 1 dalis nuostatų reikalavimą. Nesilaikant kasimo darbams nustatytų darbuotojų saugos reikalavimų, yra tikimybė, kad dviem UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams dirbant iškasoje galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe dėl grunto slinkimo ar elektros kabelių pažeidimo, todėl T. K. veika kvalifikuotina kaip LR ANK 96 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, (b.l. 18-21), jis neteistas, dirba. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad jis pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą, susijusį su darbuotojų saugos norminių teisės aktų pažeidimu, jam skirtina nuobauda – mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 25 str., 34 str., 629 str., 636 str., 646 str., 675 str., teismas

nutarė:

pripažinti T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 96 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas nurodant bylos numerį A-105-576/2018 ir ROIK Nr. 17075171409).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.