Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-569-1035/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-11
Bylos Nr.
1A-569-1035/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47687-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Nuteistasis
T. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-569-1035/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47687-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. (T. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. T. paskirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jos naudai iš T. T. priteista 50,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. T. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą. Jis 2020 m. gruodžio 4 d. apie 22.30 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo sutuoktinei V. T. į veido sritį, ranka suėmė jai už kaklo ir suspaudė, taip savo veiksmais padarė nukentėjusiajai V. T. veido sumušimą, pasireiškusį veido patinimu ir poodine kraujosruva dešiniame apatiniame voke, bei smaugimo žymes kakle, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad 2022 m. birželio 6 d. įsidarbino, todėl arešto bausmė trukdys darbui, neigiamai moraline ir finansine prasme paveiks jo šeimą. Jis visiškai pripažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą ir pažada ateityje nebenusikalsti. Pasak apelianto, toks teismo sprendimas daro didelę žalą jo šeimai ir sukompromituoja nuteistojo įvaizdį naujoje darbovietėje, todėl prašo skirti baudą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Justas Gureckas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam T. T. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, teisingą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Prokuroro teigimu, apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvaus pobūdžio ir abstraktūs teiginiai apie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės neigiamą įtaką jo šeimai. Duomenys apie įsidarbinimą nėra pakankamas pagrindas keisti nuteistajam paskirtą bausmę. Be to, BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje nėra numatyta baudos bausmė, todėl apelianto prašymas pakeisti arešto bausmę į baudą nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo T. T. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo jam paskirta arešto bausme ir prašo vietoj šios bausmės skirti jam baudą. Savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad dėl arešto bausmės atlikimo gali prarasti darbą, o tai neigiamai paveiks jo šeimą. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

8. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. T. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad T. T. praeityje teistas, taip pat už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Atsižvelgė į nustatytas T. T. atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu) aplinkybes. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo T. T. buvo teistas 8 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BK 187 straipsnio 3 dalyje, už nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir už nusikalstamą veiką transporto saugumui, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, taip pat už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 78–83). Be to, jis daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 86–90). Kaip matyti, T. T. ne pirmą kartą teisiamas už smurtinius nusikaltimus, o paskutinis jo nusikaltimas padarytas taip pat prieš nukentėjusiąją V. T.. Už šio nusikaltimo padarymą jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. T. T. 2019 m. gegužės 31 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs beveik šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o 2019 m. lapkričio 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš V. T. ankstesnių teistumų matyti, kad jam buvo skirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos buvo neveiksmingos. Nuteistasis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nepadarė, nepasitaisė ir anksčiau jam skirtos griežtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirti jam švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei paskyrė tinkamos rūšies bausmę – areštą, jo dydį nustatydamas tarp minimumo ir vidurkio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – 20 parų areštą. Ši bausmė, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, iš tiesų yra itin švelni, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro nusikalstamas veikas, gali būti pasiekti paskiriant jam dar švelnesnę bausmę.

10. Kartu su apeliaciniu skundu T. T. pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis įsidarbino ir atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys nesudaro pagrindo keisti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę į švelnesnę. Pažymėtina, kad apeliantas prašo skirti jam baudą, tačiau, kaip teisingai nurodyta prokuroro atsiliepime į apeliacinį skundą, BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje nėra numatyta baudos bausmė.

11. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. T. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka