Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas J. G. surašytas už tai, jog 2011-08-05 apie 14.40 val. J. G., ties Lūžų g. namu Nr. 7, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Mazda 626, valstybinio numerio ženklas „(duomenys neskelbtini)“, kurio savininkas J. G., atbuline eiga nesiėmė visų eismo atsargumo priemonių ir atsitrenkė į stovintį automobilį ROVER 25, valstybinio numerio ženklas „(duomenys neskelbtini)“, ir jį apgadino. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino. Minėtais veiksmais J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. normas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarimą ir dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., administracinę bylą nutraukti. Taigi apeliantas neigia pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nutarimo dalį, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., pakeisti – skirti nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Dėl J. G. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. nutartis bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sprendžia, jog J. G. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra visiškai įrodyta bylos duomenimis, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Kaip minėta, sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti paties asmens elgesį po eismo įvykio. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta L. S. paaiškino, kad jos mama pro langą pamatė, jog buvo atsitrenkta į jos automobilį. Ji tada išbėgo į kiemą ir iš karto skambino į policiją. Kai išbėgo matė, kad kaimynas sėdėjo savo automobilyje ir jai bekalbant su policiją, jis išėjo namo (b. l. 46). Ta aplinkybė, kad šalia savo automobilio matydamas sunerimusią moterį skambinančią policijai, apeliantas nuėjo namo, rodo, jog jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos, nes galimai buvo neblaivus ir taip siekė išvengti didesnių gresiančių pasekmių (sankcijų). Apeliacinės instancijos teismas netiki, kad pažeidėjas galėjo nepastebėti, kad ir nežymaus automobilių susidūrimo ir juo labiau atbėgusios aiškintis automobilio ROVER 25, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, savininkės. Tokią teismo išvadą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš byloje esančio R. S. 2011-08-05 paaiškinimo matyti, kad automobilis Mazda 626 atsitrenkė važiuodamas atbuline eiga į automobilio Rover 25 priekinį bamperį. Išlipęs iš mašinos vairuotojas atrodė akivaizdžiai išgėręs, nes svirduliavo. Palikęs praviras savo mašinos dureles ir raktelius užvedimo spynelėje pasišalino iš autoįvykio (b. l. 9). Be to, J. G. savo neužrakintame automobilyje Mazda 626 buvo palikęs ir jam priklausantį kovinį ginklą CZ 527, Nr. „(duomenys neskelbtini)“, be priežiūros, dėl ko buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 196 str. 3 d. (b. l. 5, 23). Visa tai teismui leidžia konstatuoti, kad apeliantas įvykio metu buvo itin neatidus (galimai neblaivus) ir siekė kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos.

Apeliantas teigia, kad nepajuto, jog kliudė ir tariamai apgadino kitą automobilį, tuo labiau neturėjo tikslo pabėgti iš įvykio vietos. Apylinkės teismas neištyrė visų reikšmingų eismo įvykio aplinkybių, neanalizavo jo kaltės formos, todėl skundžiamas nutarimas nelaikytinas pagrįstu. Tačiau tokie skundo argumentai yra nepagrįstai ir teismas juos vertina kaip apelianto pasirinktą gynybos taktiką. Pažymėtina, kad pareigūno A. B. 2011-08-05 Tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykus į nurodytą vietą automobilio Rover 25 savininkė L. S. paaiškino, kad automobilis Mazda 626 važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jos automobilio priekinę dalį. Vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino. Nustatyta, kad automobilis Mazda 626 priklauso J. G. gyv. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Nuėjus šiuo adresu niekas durų neatidarė (b. l. 4). Šios pareigūno nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad pažeidėjas siekė kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos, galimai bijodamas, kad nebūtų nustatinėjamas jo blaivumas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas J. G. pagrįstai pripažino kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Apylinkės teismas pažeidėjui skyrė administracinę nuobaudą – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 metų terminui. Taigi pažeidėjui skirta ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda, kuri savo dydžiu lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, byloje pagrįstai nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Dėl J. G. paskirtos nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Apeliantas teigia, kad L. S. turtinių pretenzijų jam nereiškė, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog transporto priemonė nebuvo apgadinta arba apgadinta labai nežymiai ir remontas nėra reikalingas, tačiau tokie skundo argumentai yra nepagrįsti.

Byloje surinktais įrodymais (administracinio teisės pažeidimo protokolu, rašytiniais paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais, liudytojos parodymais, paties pažeidėjo paaiškinimais, eismo įvykio schemą, kurioje nurodyta, kad J. G. sutiko su eismo įvykio aplinkybėmis) neginčijamai nustatyta, kad apeliantas sukėlė eismo įvykį. Todėl pirmosios instancijos teismas J. G. pagrįstai pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir skyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą keturių mėnesių terminui. Taigi apylinkės teismas parinko tokios (specialios teisės atėmimo) nuobaudos rūšį ir jos dydį nustatė mažesnį už sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. G. pagrįstai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirta administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą keturių mėnesių terminui. Kadangi byloje nenustatyta nei apelianto atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl darytina išvada, kad apeliantui teisingai paskirta tokia sankcijoje numatyta nuobauda ir jos dydis nustatytas tinkamai.

Remiantis tuo, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

J. G. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.