Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjos L. Č. skundas laikytas nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu (pareiškėja teismo nustatytu terminu nepašalino skundo trūkumų), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-736-520/2019; kt.).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui pagrįstumo ir teisėtumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo pagrįstumas ir teisėtumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2025 m. rugsėjo 19 d. teismui paduotu skundu prašė panaikinti NŽT 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 48S-64-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1913-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Paberžės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamais sprendimais kitam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuris Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 2.3-1842-41 patvirtintame Paberžės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas pareiškėjos tėvui S. Č.. Pareiškėja jau pirmą kartą teismui pateiktame skunde nurodė, kad su ginčijamais NŽT sprendimais nebuvo supažindinta ir apie juos sužinojo tik iš NŽT 2025 m. rugpjūčio 22 d. rašto, todėl vertino, kad skundo padavimo termino nepraleido. Pareiškėja prašė teismo išreikalauti ginčijamus sprendimus iš NŽT. Bylos duomenys pavirtina, kad pareiškėjos ginčijamus sprendimus NŽT pateikė teismui 2025 m. spalio 10 d.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti teismui ginčijamus sprendimus ir duomenis, patvirtinančius šių sprendimų įteikimą pareiškėjai.

Regionų administracinis teismas, 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus, taip pat nurodė, kad pareiškėjos ginčijami sprendimai yra susiję su kitų asmenų subjektinėmis teisėmis, tačiau šie asmenys nėra įtraukti į bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų nenurodymas skunde neužkerta kelio teismui savo iniciatyva ištaisyti šį trūkumą pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį. Šis trūkumas neturi būti suprantamas kaip aplinkybė, dėl kurios ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025; kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad NŽT teismui pateikus pareiškėjos ginčijamus sprendimus ir kitą informaciją, susijusią su nuosavybės teisių atkūrimu ginčo teritorijoje, teismas turėjo informaciją apie asmenį, kuriam, pareiškėjos teigimu, neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, t. y. A. G.. Taigi, byloje esant duomenims apie asmenį, su kurio teisėmis yra susiję pareiškėjos skundo reikalavimai, šio asmens nenurodymas skunde neturėjo užkirsti kelio priimti pareiškėjos skundą nagrinėti.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartyje skundo trūkumai nustatyti nepagrįstai.

Pareiškėja 2026 m. sausio 7 d. teikė patikslintą skundą, kuriame papildomai nurodė reikalavimus: įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į Žemės sklypą; įpareigoti atsakovą NŽT atlikti privalomą veiksmą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos mirusio tėvo S. Č. „vardu įregistruojant Registrų centre“.

Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartyje, kuria įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, nurodė, kad pareiškėja, prašydama panaikinti A. G. nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradusią Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimo Nr. 48S-64-(14.48.3) pagrindu ir panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre, neginčija jokio administracinio akto, o A. G. skunde nurodytas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad prašydama įpareigoti NŽT prašoma įpareigoti priimti naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos tėvui S. Č. (po mirties) natūra, pareiškėja nenurodo pagrindo, kuriuo reikalauja atlikti atitinkamus veiksmus ir nepateikia įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, jog nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai nėra pakankamai aiškiai suformuluoti, nėra suprantamas teismo argumentas, kad pareiškėja, prašydama panaikinti A. G. nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradusią NŽT sprendimo Nr. 48S-64-(14.48.3) pagrindu, ir panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre, neginčija jokio administracinio akto. Pažymėtina, kad pareiškėjos pirminiame skunde ir visuose patikslintuose skunduose buvo nuosekliai nurodomas reikalavimas panaikinti sprendimą, kurio pagrindu A. G. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. panaikinti NŽT 2021 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 48S-64-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, todėl neaišku, apie kokį neginčijamą administracinį aktą kalbama teismo nutartyje.

ABTĮ 12 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, 2026 m. sausio 15 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus, neįvykdė pareigos padėti pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises, aiškiai nesuformulavo skundo trūkumų ir neišaiškino, kaip juos pašalinti, todėl teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Dar kartą tikslindama skundą pareiškėja nurodė šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Sprendimą; 2) panaikinti Įsakymą; 3) įpareigoti panaikinti Registrų centro sprendimą / įrašą, kurio pagrindu buvo įregistruota A. G. nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į Žemės sklypą ir pripažinti pareiškėjos nuosavybės teisę; 5) įpareigoti NŽT atlikti registravimo veiksmus Registrų centre.

Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 26 d. nutartimi laikė pareiškėjos skundą nepaduotu ir grąžino pareiškėjai, nurodydamas, kad pareiškėja patikslintais skundais ginčijamų administracinių aktų nepateikė, nepateikė duomenų, kada jie jai buvo įteikti, pareiškėjos suformuluotų reikalavimų pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą.

Taigi, iš esmės pirmosios instancijos teismas laikė skundą nepaduotu dėl skundo trūkumų, kurie, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, buvo nustatyti nepagrįstai (pareiškėja nepateikė administracinių aktų bei duomenų, kada jie jai (pareiškėjai) buvo įteikti). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos suformuluotų reikalavimų pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą, yra pernelyg abstrakti. Kaip jau minėta, pareiškėja pradiniame skunde yra aiškiai suformulavusi reikalavimus (panaikinti Sprendimą ir Įsakymą) ir nebuvo jokio pagrindo nustatyti pirmiau aptartomis pirmosios instancijos teismo nutartimis pareiškėjai terminą pradinio skundo trūkumams pašalinti.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas ir nepagrįstai laikė visą pareiškėjos skundą nepaduotu nepašalinus nustatytų trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartis panaikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Pareiškėja atskirajame skunde nurodė daugiau reikalavimų, t. y. įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jos (pareiškėjos) skundą; nustatyti protingą terminą patikslinti skundo reikalavimus, be kita ko, pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą; atnaujinti skundo padavimo terminą; priimti patikslinto skundo priedą su lydraščiu; įpareigoti pirmosios instancijos teismą taikyti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl nurodyti pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimai netenkinami bei nevertinami pateikti rašytiniai paaiškinimai ir papildomi įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti Regionų administraciniam teismui iš naujo spręsti pareiškėjos L. Č. skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.