Kauno apygardos teismo nutartis

2022-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-383/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-17Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-04Kauno apygardos teismas
  3. T-623-791/2022Nutartis · 2022-07-19Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-04
Bylos Nr.
1A-261-383/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34187-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
E. P.
Advokatai
Loreta Daukšienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-383/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34187-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,

dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,nuteistajam E. P. ir jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią specialiąją teisę įgyti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš E. P. valstybės naudai konfiskuotino automobilio ,,Peugeot 307“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1000 eurų.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2021 m. spalio 2 d. apie 01.43 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. Š., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,64 promilių girtumas), kuomet nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šviesoforo stulpą.

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai, priimdami E. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas, administracine tvarka baustas, baudos nesumokėtos, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde iš esmės prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą su privalomu gydymu nuo alkoholio.

3.1. Skunde nurodoma, kad kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Praeityje eilę kartų teistas: 5 kartus būdamas nepilnametis, o kitus nusikaltimus padarė būdamas 19-23 metų amžiaus.

3.2. Skunde nuteistasis teigia, kad jo mąstymas pasikeitė, yra registruotas Darbo biržoje, pats ieško darbo savarankiškai. Dirba pavienius darbus, kad galėtų sumokėti baudas. Mano, kad paskirta bausmė yra per griežta ir nepasiektų savo tikslų – negalėtų ieškoti darbo, neturėtų galimybės grąžinti skolų.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. P. palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, sumažinant paskirtą bausmę arba neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo gynėja advokatė Loreta Daukšienė prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroras Donatas Jačiauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, prašoma tik neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas taip pat siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalo nuspręsti, kuri bausmės rūšis ir koks jos dydis pasieks visus bausmei keliamus tikslus, kad būtų užtikrinta bausmės paskirtis. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam E. P. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste, priešingai, nei teigiama skunde, nelaikytina per griežta. Vien tai, kad, nuteistojo vertinimu, jam turėjo būti skirta švelnesnė bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

9. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. P., atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas 12 kartų, inkriminuojamą veiką padarė neišnykus teistumui, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, skirtos baudos nesumokėtos. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje yra nustatyta viena nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, o lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, jau įvertino aplinkybę, kad nuteistasis E. P. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ji įvertinta kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumoje.

10. Apygardos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatęs alternatyvias bausmės rūšis: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 1 metų. Nagrinėjamu atveju E. P. už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą teismas skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Teismo vertinimu, paskirtoji galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta ir atitinka tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek ir nuteistojo asmenybę.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis E. P., kaip jau buvo minėta aukščiau, praeityje yra net 12 kartų teistas, tad akivaizdu, jog teistumai ir teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo. Be to, itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ta aplinkybė, kad ši nusikalstama veika padaryta teistumui neišnykus, praėjus vos metams nuo paskutiniojo nuosprendžio E. P. atžvilgiu priėmimo dienos. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo priešingas teisei elgesys nesikeičia, kartojamos tos pačios klaidos. Įvertintina ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės rūšys, nei laisvės atėmimas, tačiau ir tai nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, kadangi jis ir toliau nusikalsta, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir įstatymus. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė.

12. Nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, kad E. P. veiksmai kėlė didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nors sunkesnių ir skaudžių pasekmių pavyko išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka, tačiau įvertintina, kad šiuo atveju buvo keliama reali grėsmė kitų žmonių sveikatai, turtui, kadangi nuteistasis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šviesoforą. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. P. 5 metų laikotarpiu yra eilę kartų baustas administracine tvarka, vyrauja nusižengimai už KET pažeidimus, nuolat vairuoja transporto priemones, neturėdamas tam teisės, baudų už administracinius nusižengimus nemoka. Akivaizdu, kad nuteistasis kartoja tas pačias praeities klaidas, iš jų nepasimoko ir išvadų nedaro, o tai asmenį charakterizuoja kaip linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų normų ir liudija, kad nusikalstamas elgesys yra tendencingas, susiformavęs iš anksčiau dėl neigiamos vertybių orientacijos.

13. Nors apeliaciniame skunde E. P. teigia, kad jo mąstymas pasikeitė, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba pavienius darbus, kad galėtų sumokėti baudas, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad vien šios aplinkybės nėra pakankamos ir nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių. Kolegijos vertinimu, tik realus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas užkardys galimą pakartotinį nusikalstamą elgesį ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, įkalinimo įstaigoje nuteistasis taip pat turės galimybę įsidarbinti ir mokėti turimus finansinius įsipareigojimus.

14. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vis dėlto, pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau nėra kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo E. P. atžvilgiu. Nors nuteistasis ir yra pripažintas kaltu už vienos tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai E. P. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Praeities teistumai, administracinių nuobaudų gausa už transporto priemonių vairavimą, neturint tam teisės, rodo neigiamą asmens požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų, sukeliant realų pavojų aplinkinių turtui bei sveikatai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis yra pavojingas kitiems asmenims ir išlieka reali tikimybė, kad jis ir toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo E. P. atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

15. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vis dėlto, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Dar kartą įvertinus visas minėtas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bausmės skyrimui, pažymėtina tai, kad į visas aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, jau buvo atsižvelgta. Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam E. P. paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo elgesys liudija, kad jis nusikalto neatsitiktinai, o dar ženklesnis bausmių švelninimas netgi paskatintų nuteistajam nebaudžiamumo jausmą. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

16. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, kad bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies pagrįstumą, į aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam E. P. sušvelninti paskirtą bausmę ar atidėti bausmės vykdymą.

17. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. kovo 8 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad E. P. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 100 Eur (2 t., b. l. 120). Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie šiuo metu gaunamas nuteistojo E. P. pajamas, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo E. P..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas