Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-07-03 · Civilinė byla Nr. e2YT-2140-635/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-03
Bylos Nr.
e2YT-2140-635/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00761-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Jazbutienė
Pareiškėjas
K. V. B.
Suinteresuotas asmuo
J. B., B. A. J., J. A. B., B. A. P.
Advokatai
Irma Grikšelienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2140-635/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00761-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.1.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 3 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Daiva Jazbutienė,sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,dalyvaujant pareiškėjo K. V. B. atstovei advokatei Irmai Grikšelienei,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., B. A. J., J. A. B., B. A. P., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tetos S. E. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir valdo. Nurodo, kad S. E. vaikų neturėjo. Daliai savo turto ji buvo parašiusi testamentą, todėl testamentiniai įpėdiniai J. B. (suinteresuotas asmuo) bei pareiškėjo sūnus A. B., palikimą priėmė pagal testamentą. Pareiškėjas S. E. slaugė ir rūpinosi jos palaidojimu. Be to, po S. E. mirties jis priėmė visus jos baldus ir namų apyvokos daiktus ir juos valdo iki šiol kaip savo.

2001-05-09 bei 2006-04-20 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais buvo atkurta S. E. nuosavybės teisė į du žemės sklypus, kuriems buvo suteikti unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiais žemės sklypais pareiškėjas rūpinasi ir juos valdo kaip savo iki šiol, t.y. faktiniais veiksmais priėmė likusį palikimą, tačiau per nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys J. B., B. A. J., J. A. B., B. A. P. ir pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti. Savo atsiliepimuose nurodo, kad juridinio fakto nustatymui neprieštarauja. Prašo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo teta S. E. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). S. E. testamentu konkretų turtą paliko pareiškėjui ir jo sūnui A. B., kurie pareiškėjo teigimu priėmė mirusiosios palikimą. Po S. E. mirties, jos vardu buvo atkurtas nekilnojamasis turtas – du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9-10). Pareiškėjas yra mirusiosios S. E. penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 1-3 dalys, 1964 m. liepos 7 d. redakcija).

Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Faktą, kad pareiškėjas po mirusiosios tetos, likusį testamentu nepaskirtą turtą (palikimą) priėmė, patvirtino liudytojai A. B. ir V. K.. Šį faktą patvirtina ir kiti byloje esantys dokumentai – pažyma iš Švėkšnos seniūnijos apie žemės sklypų (registruotų mirusiosios vardu) faktinį pareiškėjo valdymą (el. b. l. 8), suinteresuotų asmenų atsiliepimai (b. l. 6, 8, 11, 13). Tokiu būdu, įvertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad po S. E. mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, nepaskirtą testamentu, priėmė ir pradėjo valdyti pareiškėjas K. V. B., dėl to nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas, CK 587 straipsnis 1964 m. liepos 7 d. redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad K. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po tetos S. E., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą (nepaveldėtą pagal testamentą) priėmė ir valdo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja Daiva Jazbutienė