Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimo, kuriuo I. B. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. 2015-02-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-02-08 apie 02 val. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 292 kilometre, Klaipėdos rajone, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,54 promilės alkoholio), vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus. Tokie I. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1. d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs I. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos įstatymo numatytos galimybės ir surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o apylinkės teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas, remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Bylos duomenys patvirtina, jog I. B. vairuotas automobilis buvo sustabdytas 2015-02-08 apie 02.00 val. Patikrinus I. B. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0021, kurio tinkamumą naudoti patvirtina patikros sertifikatas Nr. 1657722 (b. l. 9), 2:01:26 val. I. B. buvo nustatytas 0,54 ‰ girtumas (b. l. 8). Paaiškindamas policijos pareigūnams (b. l. 5) I. B. nurodė, kad labai gailisi, nesijautė išgėręs, buvo gėręs alų vakar vakare. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (toliau – Medicininės apžiūros aktas) (b. l. 17) patvirtina, jog I. B. , nesutikdamas su policijos pareigūnų naudoto alkotesterio parodymais, tą pačią dieną, t. y. 2015-02-08 03.05 val. kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur 03.05 val. patikrinus alkotesteriu, nustatytas 0,00 ‰ blaivumas, 03.10 val. iš jo buvo paimta 6 ml kraujo. Specialisto išvadoje (b. l. 19) konstatuota, kad I. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Apylinkės teismas, vertindamas I. B. pateiktą Medicininės apžiūros aktą bei specialisto išvadą pasisakė, jog nustatyta, jog medicininio patikrinimo, atlikto po valandos nuo policijos patikrinimo metu I. B. kraujyje etilo alkoholio visiškai nerasta, todėl laikė, kad jis 2015-02-08 02.00 val. automobilį vairavo, būdamas blaivus.

Konstatuojant, jog padarytas ATPK 126 str. 1 d. numatytas pažeidimas, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, kaip teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo apylinkės teismas, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliacinis teismas konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad I. B. padarė ar nepadarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatai (2015-02-08 02.01 val. I. B. iškvepiamame ore nustatytas 0,54 ‰ girtumo laipsnis) bei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atlikto patikrinimo alkotesteriu ir paimto I. B. kraujo tyrimo rezultatai (2015-02-08 03.05 val. patikrinus alkotesteriu ir 03.10 val. paimtame I. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta) skiriasi, todėl šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Byloje nebuvo vertinta aplinkybė, ar per tokį laiko tarpą, t. y. 1 val. 9 min. nustatytas alkoholio kiekis I. B. iškvepiamame ore bei kraujyje galėjo tiek skirtis. Taip pat nebuvo vertinta, ar tokie neatitikimai galėjo pasireikšti dėl teisės norminių aktų, reglamentuojančių girtumo (neblaivumo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo taisykles ir metodiką, nesilaikymo. Išanalizavus Medicininės apžiūros aktą, matyti, kad medicinos įstaigoje užpildytos ne visos svarbios nustatytos formos grafos: 20 p. nenurodytas kartotinio tyrimo alkotesteriu atlikimo laikas, nors greta esantis rezultatas įrašytas, taip pat matyti, kad akte atlikti taisymai – kartotinio tyrimo rezultatas nurodytas 0.06 prom. (taisytas paskutinis skaičius), taip pat taisytas biologinės terpės bandinio paėmimo laikas (Medicininės apžiūros akto 21 p.). Dėl išvardinto nėra aišku, kada buvo atliktas kartotinis tyrimas alkotesteriu, kodėl jo metu buvo nustatyta nežymi alkoholio koncentracija kraujyje, kai pirmuoju tyrimu nustatytas absoliutus blaivumas, t. y. kodėl susidarė ir ar galėjo susidaryti tokie neatitikimai.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas I. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nevertino, ar nebuvo pažeista I. B. tyrimo mėginio pavyzdžio paėmimo ir medicininio tyrimo atlikimo tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 8.4 p. nustatyta, kad „vakuuminis mėgintuvėlis su krauju ar šlapimu turi būti užantspauduojamas. Ant jo gamintojo etiketės turi būti nurodytas tiriamo asmens vardas, pavardė, tikslus kraujo ir/ar šlapimo paėmimo laikas: data, laikas minučių tikslumu“, o minėtos metodikos 8.5 p. nustato, kad „užantspauduotas vakuuminis mėgintuvėlis dedamas į voką, kuris užklijuojamas ir pažymimas gydymo įstaigos antspaudu taip, kad voko nebūtų galima atidaryti jo nepažeidus“, tačiau iš byloje esančios specialisto išvados negalima nustatyti, ar pateiktas tyrimo objektas buvo apsaugotas metodikoje numatytomis priemonėmis, ir ar tos priemonės nebuvo pažeistos. Metodikos 8.2. p. nustatyta, jog alkoholio kiekiui nustatyti į vakuuminį mėgintuvėlį iš dilbio venos imama ne mažiau kaip 5 ml kraujo. Medicininės apžiūros akto 21 punkto a papunktyje nurodyta, jog 3.10 val. paimtas biologinės terpės bandinys – 6 cm kraujo. Specialisto išvadoje nurodyta (b. l. 19), jog tiriamas buvo I. B. kraujas, tačiau tyrimui gauto mėginio kiekis specialisto išvadoje nėra nurodytas. Metodikos 8.9. punkte nurodyta, jog tiriamosios medžiagos į toksikologijos laboratoriją pristatomos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo. Nustatyta, jog I. B. kraujo mėginys paimtas 2015-02-08, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados (b. l. 19) 4 punkto, siuntimas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje gautas tik 2015-02-11, t. y. per 3 darbo dienas po mėginio paėmimo. Metodikos 9.1. punkte nustatyta, jog alkoholio kiekis kraujyje ir šlapime nustatomas dujų chromatografijos metodu. Kiti alkoholio kiekio kraujyje nustatymo metodai gali būti tik pagalbiniai. Specialisto išvados (b. l. 19) 9 punkte „Tyrimo metodas (-ai)“ nurodoma „etilo alkoholio nustatymas – (T-01) SVP 5.4-01 (A)“, tačiau visiškai nėra aišku, ar šiuo atveju alkoholio kiekis I. B. kraujyje buvo nustatinėjamas būtent dujų chromatografijos metodu, kuris tokiu atveju yra privalomas.

Nustačius esminius prieštaravimus dėl I. B. blaivumo būklės vairavimo metu ir praėjus valandai laiko po vairavimo, turėtų būti aiškinamasi, ar atliekant tyrimus (tiek alkotesteriu policijos pareigūnų, tiek alkotesteriu ligoninėje, tiek ir tiriant kraują toksikologijos laboratorijoje) nebuvo pažeista tokių tyrimų atlikimo tvarka, ar buvo laikomasi nustatytos metodikos, taip pat aiškinamos ir galimos kitos tokių prieštaravimų kilimo priežastys.

Pagal ATPK 256 str. 2 d., be kita ko, įrodymais laikomi eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, todėl esant aukščiau nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę apklausti specialistą, o to nepakankant, skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų ir gali padėti nustatyti ar medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp policijos pareigūnų alkotesteriu atlikto I. B. blaivumo testo rodmenų, pagal kuriuos 2015 m. vasario 8 d. apie 02.00 val. nustatyta 0,54 ‰ etilo alkoholio iškvėptame ore, medicininės apžiūros metu 2015 m. vasario 8 d. 03.05 val. nustatytu 0,00 ‰ etilo alkoholio iškvėptame ore, vėliau tos pačios apžiūros metu (kartotinio tyrimo metu) nustatytu 0,06 ‰ etilo alkoholio iškvėptame ore, ir 2015 m. vasario 8 d. 3.10 val. gydymo įstaigoje paimto kraujo mėginio tyrimo rezultato, kur kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Remdamasis išdėstytu apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjant I. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog iškilusios abejonės dėl I. B. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus didelės apimties papildomą įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 126 str. 1 d. I. B. atžvilgiu nutraukimo naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarimą panaikinti, ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.