- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-48-245/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- R. Š., K. P.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė, Jurgita Jablonskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Š. ir K. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu K. P. nubaustas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta:
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 19 d. epizodas) – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugsėjo 19 d. epizodas) – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos dalinio jų sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas K. P. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kitų asmenų, kurių atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis, apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. P. (toliau – K. P.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą platinti, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2019 m. birželio 19 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 0,500 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 0,00009 g. narkotinės medžiagos – karfentanilio, bei šiuos miltelius supakuotus į du užlydytus žalios spalvos skaidrius plastikinius paketėlius 2019 m. birželio 19 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pardavė T. M..
1.1. Be to, jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 19 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 0,355 g. birios medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,00004 g. narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,003 g. narkotinės medžiagos – metadono, bei šią birią medžiagą supakuotą į užlydytą mėlynos spalvos plastikinį paketėlį 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 10.16 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 66, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pardavė D. K..
1.2. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. (toliau – R. Š.) pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2019 m. rugpjūčio 7 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,47 g. miltelių ir 0,6 ml. skysčio, kurių sudėtyje yra 0,1571 g. narkotinės medžiagos – heroino, iš kurios, 2019 m. rugpjūčio 7 d. apie 17.56 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, į vieną užlydytą bespalvės plastikinės plėvelės pakuotę supakuotų 0,104 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 0,031 g. narkotinės medžiagos – heroino, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą, pardavė M. K., o kitą dalį – 0,366 g. miltelių ir 0,6 ml. skysčio, kurių sudėtyje yra 0,1261 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurią R. Š. laikė neteisėtai, 2019 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 20.40 val. kratos metu R. Š. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), jo paties savanoriškai nurodytose vietose policijos pareigūnai rado ir paėmė.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde R. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę,
2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta per griežta bausmė. Nuteistasis teigia, kad supranta, jog padarė nusikalstamą veiką. Jo manymu, teismas, skirdamas bausmę, turi ją tinkamai individualizuoti, o ne tik atsižvelgti į tai, kad skiriama bausmė ne tik formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus.
2.2. R. Š. nurodo, kad jis nebuvo narkotinių medžiagų platintojas, o epizodas, už kurį jis nuteistas, buvo vienintelis epizodas, kai jis kažkam padavė narkotinę medžiagą. Narkotinę medžiagą jis perdavė už simbolinį mokestį – šiek tiek maisto, kadangi pačiam nuteistajam sunku vaikščioti, o jis gyvena penktam aukšte. Narkotines medžiagas M. K. jis perdavė dėl to, kad jis (M. K.) jau ilgai vartoja narkotines medžiagas, tačiau jis (R. Š.) niekada narkotinių medžiagų neparduotų nevartojančiam asmeniui ar nepilnamečiui.
2.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis turi gyvenamąją vietą, susimokėjo visas baudas, būdamas Kauno TI gavo vieną paskatinimą, palaiko ryšius su mama ir vaikais, turi didelę motyvaciją niekada nevartoti narkotikų ir pradėti naują gyvenimą.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. P. prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę sušvelninti.
3.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad supranta, jog padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnyje, tačiau prašo teismo atsižvelgti į tai, kad tuo metu jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Šiuo metu K. P. yra beveik išsigydęs nepriklausomybę ir dabar jau supranta, kur buvo įsipainiojęs.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. Š. gynėja advokatė Daiva Jurevičienė palaikė savo ginamojo apeliacinį skundą. Nuteistojo K. P. gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų R. Š. ir K. P. apeliaciniai skundai atmetami
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniais skundais nuteistieji nesutinka su jiems paskirtų bausmių dydžiu, prašydami ją sušvelninti, todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl bausmės nuteistiesiems skyrimo.
6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant jo teises ir laisves. BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Svarbi sąlyga būtina teisingam bausmės parinkimui yra tinkamas kaltinamojo asmenybės, jo vaidmens padarant nusikalstamą veiką įvertinimas. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypatingą dėmesį skirti tam, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nusikaltimo padarymui įtakos turėjo kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, kurios buvo susiformavusios jau iki nusikalstamo poelgio ir padarytas nusikaltimas buvo kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltinamajam turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltinamojo asmenybei.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems nustatė, kad visų penkių nuteistųjų atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jų visų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo (BK 60 straipsnis).
Dėl bausmės nuteistajam R. Š. paskyrimo
8. Skiriant bausmę nuteistajam R. Š. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad asmuo padarė vieną sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Anksčiau R. Š. teistas devynis kartus, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis taip pat baustas administracine tvarka, registruotas jo psichiatrinių ligų gydymas bei įskaita priklausomybės ligų gydyme. Kaip ir nurodyta aukščiau, nagrinėjamu atveju nustatyta viena R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, R. Š. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pagrįstai paskirta minėto straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę taip pat vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kadangi savo kaltę R. Š. pripažino visiškai. Apygardos teismo vertinimu, skiriant bausmę nuteistajam R. Š. pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino tiek bylos aplinkybes, tiek nuteistojo asmenybę, dėl ko pagrįstai paskyrė jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurių pagrindu būtų galima pakeisti jam paskirtą bausmę, todėl R. Š. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bausmės K. P. paskyrimo
9. Skiriant bausmę nuteistajam K. P. buvo įvertinta tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia asmuo padarė du sunkius nusikaltimus. Anksčiau nuteistasis teistas septynis kartus, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. K. P. taip pat baustas administracine tvarka, registruotas jo psichiatrinių ligų gydymas bei įskaita priklausomybės ligų gydyme. Kaip ir kitiems šioje byloje nuteistiesiems, K. P. buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, K. P. už BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė šio straipsnio sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. K. P. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, kadangi nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir pagrįstai paskyrė jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo tinkamai nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant tinkamai išspręsti bausmių nuteistiesiems skyrimo klausimą. Savo apeliaciniuose skunduose nuteistieji nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima švelninti jiems paskirtas bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmes nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas vertino visumą byloje esančių bei nuteistuosius charakterizuojančių aplinkybių, todėl jiems paskirtos bausmės teisingumo bei proporcingumo principams neprieštarauja. Remiantis šiomis aplinkybėmis apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistųjų R. Š. ir K. P. apeliaciniai skundai atmetami.
11. 2020 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 244, 75 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 75 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam K. P. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. 2020 m. gruodžio 2 d. taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 207,00 Eur (du šimtus septynis eurus) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. Š. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
12. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami kaip nepagrįsti. Duomenų apie prastą nuteistųjų K. P. ir R. Š. finansinę padėtį, dėl kurios asmenims būtų neįmanoma sumokėti iš jų priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.
14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 244,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 75 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam K. P. apeliacinės instancijos teisme bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 207,00 Eur (du šimtus septynis eurus) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. Š. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinami, iš nuteistojo K. P. valstybės naudai priteisiant 244,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 75 ct) bei iš nuteistojo R. Š. valstybės naudai priteisiant 207,00 Eur (du šimtus septynis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų R. Š. ir K. P. apeliacinius skundus atmesti.
Iš nuteistojo R. Š. išieškoti valstybės naudai 207,00 Eur (du šimtus septynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Iš nuteistojo K. P. išieškoti valstybės naudai 244,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 75 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.