Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad prieš dvejus metus Vilniaus autobusų stotyje iš jam nepažįstamo romų tautybės vyro jis nusipirko metalinę teleskopinę lazdą, už kurią jis sumokėjo apie dešimt eurų. Metalinę teleskopinę lazdą jis nusipirko savigynai, žinodamas, kad jos laikyti negalima. Tikslo kažką žaloti jis neturėjo. Lazdą jis laikė namuose ir tik 2019 m. rugpjūčio 24 d. pirmą kartą ją įsidėjo į kuprinę dėl to, kad buvo labai girtas. Jeigu pareigūnai narkotinę medžiagą rado jo kuprinėje, reiškia, kad jis šios medžiagos buvo įsigijęs. Jis neatsimena, ar jis vartojo narkotines medžiagas, nuo jų jis nėra priklausomas. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (b. l. 36-37, 43-45).

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad ji yra policijos pareigūnė. Patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad neblaivus vyras daužo parduotuvės „Optika“, įsikūrusios pastate, esančiame Gynėjų g. 2, Vilniuje, duris. Nuvykus į įvykio vietą ją pasitiko du jaunuoliai, sulaikę vyrą, kaip vėliau paaiškėjo – M. B., kuris elgėsi agresyviai, nesiorientavo aplinkoje, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Paviršutinės apžiūros metu M. B. kišenėje buvo rasta juodos spalvos metalinė teleskopinė lazda. Su savimi M. B. turėjo pilkos spalvos kuprinę (b. l. 12-13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Trečiojo būrio vyriausioji patrulė V. M. 2019 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes ir kartu su tarnybiniu pranešimu ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė juodos spalvos metalinę teleskopinę lazdą (b. l. 6).

Ikiteisminio tyrimo metu S. G. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiąja postine. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.55 val. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, esančias Taraso Ševčenkos g. 26, Vilniuje, buvo pristatytas M. B., kuris su savimi turėjo pilkos spalvos kuprinę. Kuprinės priekyje esančioje nedidelėje užtraukiamoje kišenėje ji rado permatomą plastikinį maišelį, kurio viduje buvo augalinės kilmės biri galimai narkotinė medžiaga. Dėl įvykio ji parašė tarnybinį pranešimą, prie kurio ji pridėjo pas M. B. rastą plastikinį maišelį su augalinės kilmės medžiaga (b. l. 9-10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdmo skyriaus vyriausioji postinė S. G. 2019 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas aplinkybes ir kartu su tarnybiniu pranešimu ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė permatomos spalvos plastikinį maišelį su galimai narkotine medžiaga (b. l. 7).

Specialistas, ištyręs iš M. B. paimtą lazdą, nustatė, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos kieto metalo teleskopinė lazda, kuri yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas (b. l. 17-18).

Specialistas, ištyręs žalsvą augalinę medžiagą iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, paimtą 2019 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros metu iš M. B., konstatavo, kad jos sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,186 gramo (A~9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 17,4 %). Nuoplovose, paimtose nuo M. B. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (b. l. 22-23).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. 19.06 val. M. B. iškvepiamame ore nustatyta 2,64 promilės alkoholio koncentracija (b. l. 25).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.45 val. viešoje vietoje – prie pastato, esančio Gynėjų g. 2, Vilniuje, M. B., būdamas neblaivus (nustatytas 2,64 promilių neblaivumas), neteisėtai nešiojo pramoninės gamybos kieto metalo teleskopinę lazdą, kuri yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas, kol ją surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai. Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad M. B. baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir vietoje iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,186 gramo, ir jas laikė iki tol, kol 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 18.55 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Taraso Ševčenkos g. 26, Vilniuje, asmens apžiūros metu šias medžiagas rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 6 straipsnio 3 punktą, D kategorijai priskiriami šaltieji ginklai yra nepriskirti draudžiamiesiems ginklams. Iš GŠKĮ 8 ir 9 straipsnių nuostatų matyti, kad D kategorijos ginklai nėra registruojami Ginklų registre. Pagal GŠKĮ 13 straipsnio 10 dalį, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus, taigi įstatymo normos nedraudė M. B. įsigyti teleskopinę lazdą specializuotoje parduotuvėje ir byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad M. B. šį ginklą būtų įsigijęs neteisėtai. Dėl to M. B. inkriminuotas neteisėtas teleskopinės lazdos įgijimo aplinkybė iš kaltinimo šalintina (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-266-616/2016). Nepaisant to, pažymėtina, kad BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio straipsnio dispozicijoje yra numatytos alternatyvios veikos, kurios visos kartu ar atskirai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl pagal minėtą įstatymą atsako tas, kas padarė bent vieną iš alternatyvių veikų. Minėta, kad M. B. neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, t. y. jo padaryta veika atitinka vieną iš BK 258 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintų alternatyviųjų požymių.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

BK 258 straipsnio 2 dalis.

2. Tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

BK 259 straipsnio 2 dalis.

2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

BK 269 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.

2. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Minėta, kad M. B. viešoje vietoje neteisėtai nešiojo pramoninės gamybos kieto metalo teleskopinę lazdą, kuri yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas, taigi M. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Minėta ir tai, kad M. B. įgijo kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,186 gramo, kurias laikė iki tol, kol jo asmens apžiūros metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. M. B. neteisėtai disponavo kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios, vadovaujantis 1961 m. Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriamos narkotinėms medžiagoms ir draudžiamos vartoti. Duomenų, patvirtinančių M. B. tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtą narkotinę medžiagą, baudžiamojo proceso metu nesurinkta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pas M. B. rastas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis neviršija nedidelio kiekio, taigi M. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. B. skirti 15 MGL, t. y. 750 eurų dydžio baudą, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. B. skirti 17 MGL, t. y. 850 eurų, dydžio baudą; paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir M. B. skirti subendrintą 21 MGL, t. y. 1 050 eurų dydžio baudą, kurią sumažinti vienu trečdaliu ir, į bausmę įskaičius M. B. laikinai sulaikytam išbūtą laiką, M. B. skirti 12 MGL, t. y. 600 eurų dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

M. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto bausmės, bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba baudos, arba arešto bausmės. Baudžiamaisiais nusižengimais žala nepadaryta. M. B. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 72-74). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

47 straipsnio 1, 2 dalys ir 3 dalies 1 punktas.

1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais.

1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

63 straipsnio 1, 4 dalys.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl M. B. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų rūšiai. M. B. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. M. B. yra neteistas (b. l. 63), administracinėmis nuobaudomis baustas, paskirtas baudas moka (b. l. 65-68), dirba (b. l. 64), taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. B. skiriant turtinio pobūdžio bausmes – baudas, jų dydžius nustatant artimus minimaliems, ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. B. skirtina 17 MGL, t. y. 850 eurų, bauda, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. B. skirtina 15 MGL, t. y. 750 eurų, bauda. M. B. skirtinos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 17 MGL, t. y. 850 eurų baudos, M. B. skirtinos už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pridedant dalį – 4 MGL, t. y. 200 eurų baudos, M. B. skirtinos už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir M. B. skirtina subendrinta 21 MGL, t. y. 1 050 eurų dydžio bauda.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko M. B. skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 7 MGL, t. y. 350 eurais.

M. B. nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. 18.50 val. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. 15.56 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 26, 29-30), taigi M. B. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir M. B. skirtina galutinė 12 MGL, t. y. 600 eurų dydžio bauda, įpareigojant M. B. šią baudą sumokėti per tris mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

V. Procesinės prievartos priemonės

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 47-48), kuri paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Apžiūros metu pas M. B. rasta ir paimta teleskopinė lazda, kuri yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas ir kurios apyvarta yra ribota, M. B. grąžinta negali būti. Ši lazda yra menkavertė ir negali būti sunaudota, taigi minėta teleskopinė lazda, saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (b. l. 58), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Maišelis, kuriame buvo įpakuota narkotinė medžiaga, bei plastikinis pagaliukas su vatos tamponu, yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (b. l. 21, 58), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintini.

Kanapių (antžeminių dalių) apyvarta Lietuvos Respublikoje yra uždrausta, taigi kanapės (antžeminės dalys), saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje (b. l. 24), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 16, 22-25 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti M. B. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 17 MGL, t. y. 850 eurų dydžio baudą.

Pripažinti M. B. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 15 MGL, t. y. 750 eurų dydžio baudą.

Šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės – 17 MGL, t. y. 850 eurų dydžio baudos, M. B. skirtos už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pridedant dalį – 4 MGL, t. y. 200 eurų baudos, M. B. skirtos už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir M. B. skirti subendrintą 21 MGL, t. y. 1 050 eurų dydžio baudą.

M. B. skirtos baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 7 MGL, t. y. 350 eurais.

Į M. B. skirtą bausmę įskaityti M. B. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir M. B. skirti galutinę 12 MGL, t. y. 600 eurų dydžio baudą, įpareigojant M. B. šią baudą sumokėti per tris mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

M. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Teleskopinę lazdą, maišelį, kuriame buvo įpakuota narkotinė medžiaga, bei plastikinį pagaliuką su vatos tamponu, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, kanapes (antžemines dalis), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje - baudžiamosios bylos Nr. 1-3626-990/2019. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

7. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

8. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

9. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.