- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- eI3-4661-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02708-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
- Trečiasis asmuo
- Akademinei, Akademinė kredito unija
- Kategorijos
- 7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Akademinei kredito unijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. E. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – ir Ministerija) išmokėti subsidijos sumą Akademinei kredito unijai (toliau – ir AKU), kuri, gavusi subsidijos sumą, pakeis kreditavimo sutartį ir gautą subsidijos sumą įskaitys į suteiktą būsto kreditą.
2. Pareiškėjas 2020 m. sausio mėn. dėl teisės į paramą būstui statyti kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, kuris išdavė 2020 m. sausio 21 d. pažymą, patvirtinančią teisę į paramą būstui įsigyti, t. y. 10 proc. subsidiją. 2020 m. sausio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į kredito davėją (AKU) su prašymu pakeisti sudarytą sutartį dėl kompensuojamo būsto kredito teikimo. AKU 2020 m. kovo 4 d. el. paštu nurodė, jog galės padaryti sutarties pakeitimą, tačiau sutarties keitimas nebuvo atliktas. AKU pateikė Ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus 2020 m. birželio 2 d. raštą, kuriame, specialistų nuomone, subsidija būsto kredito daliai apmokėti negali būti teikiama. Pareiškėjas kreipėsi į Vyriausybę, kuri 2020 m. birželio 12 d. raštu nurodė, kad teisės aktais Vyriausybei kanceliarijai nėra suteikti įgaliojimai vertinti faktines situacijas, veiksmus ir (ar) kitų įstaigų parengtų dokumentų teisėtumą ir pagrįstumą, bei atlikti funkcijas, kurios priskirtos kitoms įstaigoms, ar daryti įtaką šių įstaigų veikla ir (ar) sprendimams. Vyriausybė raštu persiuntė pareiškėjo prašymą Ministerijai.
Ministerija 2020 m. liepos 1 d. pateikė atsakymą, kad 2017 m. sausio 2 d. suteiktas būsto kreditas gyvenamajam namui statyti nebuvo suteiktas kaip valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas, nes pareiškėjas nesikreipė į savivaldybės administraciją dėl valstybės teikiamos paramos ir teisės į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą nustatymo. Ministerija iš esmės nurodė, jog yra suformuotos sąlygos gauti subsidiją būsto kredito daliai apmokėti tik tiems asmenims, turintiems teisę į subsidiją (pažeidžiamiausioms asmenų grupėms), kurie anksčiau kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl teisės į valstybės kompensuojamą būsto kreditą nustatymo net neturėdami teisės į subsidiją, o asmenys, turintys teisę į būsto kredito subsidiją, bet būsto kreditą gavę anksčiau, subsidija pasinaudoti negali, nes pagal nustatytą teisinį reglamentavimą suteiktas būsto kreditas negali būti pakeistas į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą net jei atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nurodytą jo sąvoką.
3. Pareiškėjo įsitikinimu, teisinis reglamentavimas, kai apribojama galimybė pasinaudoti parama, jei kreditas būstui statyti ar įsigyti buvo gautas anksčiau (šiuo atveju 2017 m.), negu buvo kreiptasi dėl paramos gavimo, net jei atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nurodytą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kredito sąvoką, galimai prieštarauja asmenų lygiateisiškumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 29 straipsnyje. Akivaizdu, kad yra nustatytas teisinis reglamentavimas ne pagal pažeidžiamų asmenų grupių skirtumus (teisė į būsto kredito subsidiją), o pagal datų, kada gautas kreditas būstui įsigyti ar statyti ir kada kreiptasi dėl paramos, skirtumus.
Todėl pareiškėjas, siekdamas gauti 10 proc. subsidiją, apskaičiuotą nuo negrąžinto būsto kredito sumos, buvusios tą dieną, kai kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl kompensuojamo būsto kredito teikimo, t. y. 2020 m. sausio 29 d., kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK). Tačiau LAGK 2020 m. liepos 20 d. nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną jos kompetencijai. LAGK nurodė, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra patvarkymų, negali būti nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas nenagrinėtina teismų. LAGK taip pat nurodė, kad kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių padarinių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjui akivaizdu, kad Ministerija priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris jam sukelia akivaizdžius teisinius padarinius.
II
1. Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2. Atsakovė nurodo, jog 2020 m. gegužės 20 d. Ministerija gavo 2020 m. gegužės 18 d. AKU užklausą, kurioje buvo prašoma patikslinti, ar pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus suteikta 2020 m. sausio 21 d. pažyma dėl teisės į paramą būsto įsigijimui galioja 2017 m. suteiktam, pilnai panaudotam ir dalinai grąžintam kreditui subsidijuoti. Taip pat buvo prašoma nurodyti, kokiu įstatymu ar taisyklių punktu remiantis klientas gali pretenduoti į subsidiją, kai paskola suteikta 2017 m. sausio 2 d. bei kokį paskolos sutarties pakeitimą unija turėtų atlikti, kad būtų pervestos numatytos subsidijos lėšos. 2020 m. birželio 2 d. Ministerija raštu atsakė į pateiktą užklausą. Atsakymo kopija buvo išsiųsta ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui. Atsakyme Ministerija pažymėjo, kad ji nėra įgaliota institucija oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų bei jų taikymo, todėl, siekiant formuoti vienodą teisės aktų įgyvendinimo praktiką, pateikė specialistų nuomonę, kuri negali būti laikoma oficialiu teisės aktų aiškinimu ar konkrečios faktinės situacijos sprendimu.
Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo kreipimąsi, 2020 m. liepos 1 d. raštu pareiškėjui pateikė galiojančio teisinio reglamentavimo paaiškinimus dėl teisės į paramą būstui įsigyti tvarkos bei paaiškino atsakymo apskundimo tvarką. Taip pat pažymėjo, kad Ministerija nėra įgaliota aiškinti teisės aktų bei jų taikymo, todėl pateikiama Ministerijos specialistų nuomonė, kuri nelaikytina oficialiu teisės aktų aiškinimu.
3. Atsakovė pažymi, jog valstybės iš dalies kompensuojamu būsto kreditu laikomas tik toks kreditas, kuris suteiktas pagal minėtus teisės aktų reikalavimus. Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos, kurioje tvarkomi duomenys apie paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, duomenimis, taip pat AKU Ministerijai pateiktais duomenimis (2020 m. gegužės 18 d. raštas), pareiškėjui 2017 m. sausio 2 d. suteiktas būsto kreditas gyvenamajam namui statyti nebuvo suteiktas kaip valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas iš kredito davėjui nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, nes pareiškėjas nesikreipė į savivaldybės administraciją dėl valstybės teikiamos paramos ir teisės į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą nustatymo, todėl subsidija būsto kredito daliai apmokėti negali būti teikiama.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 4 dalis, kaip ir Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 325 „Dėl Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo ir subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų daliai apmokėti teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 15 punkto nuostatos taikomos tada, kai asmuo ar šeima, kuriems suteiktas valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas, teisę į subsidiją įgyja ne kartu su teise į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą (t. y. pasikeitus šeiminei padėčiai, kaip nustatyta Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, nes subsidijos teikiamos tik tam tikroms pažeidžiamiausioms asmenų grupėms). Kai asmenys ar šeimos įgyja teisę į subsidiją po to, kai gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, subsidijos dydis apskaičiuojamas Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje ir Aprašo 15 punkte nustatyta tvarka, t. y. nuo likusios negrąžintos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos (buvusios tą dieną, kai gautas asmens ar šeimos prašymas pakeisti sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo). Tokiu atveju, gavus minėtą asmens ar šeimos prašymą, atitinkamai keičiama su kredito davėju sudaryta sutartis dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo.
Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministrui pareigą kasmet nustatyti valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinius limitus kredito davėjams, siekiama užtikrinti valstybės biudžeto lėšų, skirtų subsidijoms mokėti, panaudojimą, neviršijant valstybės biudžeto atitinkamiems metams numatytų asignavimų. Pagal sutartis dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos, sudarytas tarp Ministerijos ir kredito davėjų, atitinkamais metais būsto kreditai kreditų gavėjams teikiami iš kredito davėjui nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo tais metais limito. Metams pasibaigus, nepanaudotos valstybės biudžeto lėšos subsidijoms mokėti yra grąžinamos į valstybės biudžetą Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Nurodytas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygiateisiškumo principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą. Diskriminacija arba privilegijomis diferencijuotas teisinis reguliavimas nelaikytinas, jei jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Diskriminaciniams ribojimams nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos (kuriuos šiuo atveju nustato Įstatymas), jei jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais.
4. Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad sprendimus, tiesiogiai lėmusius pareiškėjo padėtį, priėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ir AKU. Ministerija teisės į paramą būstui įsigyti vertinimo procese nedalyvauja. Ministerija yra sudariusi sutartis su kredito davėjais, šiuo atveju su AKU, kurių pagrindu, gavus informaciją iš kredito davėjų apie skirtas paramas būstui įsigyti, yra pervedamos lėšos iš valstybės biudžeto kredito davėjui ir šis, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžia ar apskaičiuotą subsidiją ar jos dalį įskaityti kaip būsto kredito pradinį įnašą ar jo dalį, ar apskaičiuoti ir išmokėti subsidijos sumą nuo likusios negrąžintos būsto kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, kad Ministerija tiesioginių sprendimų dėl teisės į paramą būstui įsigyti nepriima, o lėšos skirstomos remiantis sutartiniais santykiais tarp Ministerijos ir kredito davėjų, bei jų pateikta informacija, atsakovė abejoja, ar ji yra tinkamas atsakovas byloje.
III
1. Trečiasis suinteresuotas asmuo AKU atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2. Pažymi, jog pareiškėjas pats nurodė, kad dėl teisės į paramą kreipėsi 2020 m. sausio mėn. ir 2020 m. sausio 21 d. gavo pažymą, patvirtinančią teisę į paramą būstui įsigyti. Į AKU dėl paskolos pareiškėjas kreipėsi 2016 m. gruodžio 23 d. ir tuo metu neturėjo jokios pažymos dėl paramos būstui įsigyti, taigi 2017 m. sausio 2 d. buvo sudaryta standartinė būsto kredito sutartis ir išmokėtas kreditas.
3. 2020 m. sausio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į AKU su prašymu pakeisti kredito sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo bei apskaičiuoti subsidiją. 2020 m. birželio 2 d. iš Ministerijos gautas atsakymas, kad jeigu šeimai 2017 m. buvo suteiktas ne valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas iš kredito gavėjui nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, subsidija būsto kredito daliai apmokėti negali būti teikiama. AKU vertinimu, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl privalo būti atmestas.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
IV
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas AKU 2020 m. sausio 29 d. pateikė prašymą dėl kredito sutarties pakeitimo. Vadovaudamasis Aprašo 14 ir 15 punktais pareiškėjas prašė pakeisti 2017 m. sausio 2 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo bei apskaičiuoti subsidiją.
2. 2020 m. sausio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius priėmė pažymą Nr. 62-21-2 „Pažyma, patvirtinanti teisę į paramą būstui įsigyti“. Pažyma patvirtina, kad pareiškėjas turi teisę į paramą būstui statyti (10 proc. subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti).
3. AKU 2020 m. gegužės 18 d. Ministerijai pateikė užklausą, prašydama patikslinti, ar suteikta pažyma galioja 2017 m. suteiktam, panaudotam ir dalinai grąžintam kreditui subsidijuoti. AKU prašė nurodyti, kokiu įstatymu ar taisyklių punktu remiantis klientas gali pretenduoti į subsidiją, kai paskola buvo suteikta 2017 m. sausio 2 d. Jei subsidija šiuo atveju galima, AKU klausė, kokį paskolos sutarties pakeitimą ji turėtų atlikti, kad būtų pervestos numatytos subsidijos lėšos.
4. Ministerija 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. (32.3E-24)SD-3002 „Dėl teisės į paramą būstui įsigyti“ nurodė, kad ji nėra įgaliota institucija oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų bei jų taikymo, todėl pateikia specialistų nuomonę, kuri negali būti laikoma oficialiu teisės aktų aiškinimu ar konkrečios faktinės situacijos sprendimu.
Vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis, subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams, jeigu jie atitinka Įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti įgijo po to, kai gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, suteiktą iš kredito davėjams nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, subsidija apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo. Atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas subsidija mokama tik tiems kredito gavėjams, kurie gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, suteiktą iš kredito davėjams nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito. Ministerija nurodė, kad jeigu šeimai 2017 metais buvo suteiktas ne valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas iš kredito davėjui nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, subsidija būsto kredito daliai apmokėti negali būti teikiama.
5. Pareiškėjas 2020 m. birželio 11 d. Vyriausybės kanceliarijai pateikė prašymą pateikti paaiškinimą dėl teisės aktų taikymo teikiant paramą būstui įsigyti. Vyriausybės kanceliarija 2020 m. birželio 12 d. raštu Nr. PSG-2773 „Dėl Jūsų kreipimosi persiuntimo“ nurodė, jog pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją persiuntė Ministerijai.
6. Ministerija 2020 m. liepos 1 d. priėmė raštą Nr. (32.3E-24)SD-3501 „Dėl teisės į paramą būstui įsigyti“. Išnagrinėjusi paklausime nurodytas aplinkybes Ministerija informavo, kad, remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos, kurioje tvarkomi duomenys apie paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, duomenis, taip pat AKU pateiktais duomenimis, pareiškėjui 2017 m. sausio 2 d. suteiktas būsto kreditas gyvenamajam namui statyti nebuvo suteiktas kaip valstybės dalies kompensuojamas būsto kreditas, nes pareiškėjas nesikreipė į savivaldybės administraciją dėl valstybės teikiamos paramos ar teisės į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą nustatymą.
Atsakydama į pareiškėjo klausimą dėl Aprašo 15 punkto taikymo atsakovė pažymėjo, kad šio punkto nuostatos, kaip ir Įstatymo 13 straipsnio 4 dalis, taikoma tuomet, kai asmuo ar šeima, kuriems suteiktas valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas, teisę į subsidiją įgyja ne kartu su teise į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą (t. y. pasikeitus šeiminei padėčiai, kaip nustatyta Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, nes subsidijos teikiamos tik tam tikroms pažeidžiamiausioms asmenų grupėms). Kai asmenys ar šeimos įgyja teisę į subsidiją po to, kai gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, subsidijos dydis apskaičiuojamas Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje ir Aprašo 15 punkte nustatyta tvarka, t. y. nuo likusios negrąžintos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos (buvusios tą dieną, kai gautas asmens ar šeimos prašymas pakeisti sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo). Tokiu atveju, gavus minėtą asmens ar šeimos prašymą, atitinkamai keičiama su kredito davėju sudaryta sutartis dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo. Pažymime, kad Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministrui pareigą kasmet nustatyti valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinius limitus kredito davėjams, siekiama užtikrinti valstybės biudžeto lėšų, skirtų subsidijoms mokėti, panaudojimą, neviršijant valstybės biudžeto atitinkamiems metams numatytų asignavimų. Pagal sutartis dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos, sudarytas tarp ministerijos ir kredito davėjų, atitinkamais metais būsto kreditai kreditų gavėjams teikiami iš kredito davėjui nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo tais metais limito. Metams pasibaigus, nepanaudotos valstybės biudžeto lėšos subsidijoms mokėti yra grąžinamos į valstybės biudžetą Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatyta tvarka. Nurodytas teisinis reguliavimas, Ministerijos vertinimu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygiateisiškumo principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą. Diskriminacija arba privilegijomis diferencijuotas teisinis reguliavimas nelaikytinas, jei jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Diskriminaciniams ribojimams nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos (kuriuos šiuo atveju nustato Įstatymas), jei jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais.
V
1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas įpareigoti Ministeriją išmokėti subsidijos sumą AKU, kuri gautą subsidijos sumą įskaitys į suteiktą būsto kreditą.
2. Šioje administracinėje byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjas, kaip pats nurodė, dėl teisės į paramą kreipėsi 2020 m. sausio mėn. ir 2020 m. sausio 21 d. gavo pažymą, patvirtinančią teisę į paramą būstui įsigyti (taip pat žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 2 punktą). Taip pat nustatyta ir ginčo nėra, kad į AKU dėl paskolos pareiškėjas kreipėsi 2016 m. gruodžio 23 d. ir tuo metu neturėjo jokios pažymos dėl paramos būstui įsigyti, taigi 2017 m. sausio 2 d. buvo sudaryta standartinė būsto kredito sutartis ir išmokėtas kreditas (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 6 punktą). Nustatyta ir tai, kad 2020 m. sausio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į AKU su prašymu pakeisti kredito sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo bei apskaičiuoti subsidiją (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 1 punktą). 2020 m. birželio 2 d. iš Ministerijos gautas atsakymas, kad jeigu šeimai 2017 m. buvo suteiktas ne valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas iš kredito gavėjui nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, subsidija būsto kredito daliai apmokėti negali būti teikiama (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 4 punktą).
3. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas 2017 m. sudarė standartinę būsto kredito sutartį, kuri savo esme yra civilinė sutartis (žr. Civilinio kodekso 6.881 – 6.882 straipsnius). Nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjas, gavęs 2020 m. sausio 21 d. pažymą, patvirtinančią teisę į paramą būstui įsigyti, siekia, kad 2017 m. civilinė sutartis būtų pakoreguota pagal socialinės apsaugos teisės nuostatas, nors teisiškai reikšmingos aplinkybės socialinei apsaugai iškilo tik 2020 m. sausio mėnesį. Taigi, 2017 m. civilinė sutartis negali būti koreguojama pagal Įstatymo ir Aprašo, reguliuojančio socialinės apsaugos, o ne civilinius, santykius, nuostatas. Pareiškėjo atveju kredito sutartį būtų buvę galima koreguoti, jeigu ji savo esme būtų susijusi su socialine apsauga, t. y. jei pareiškėjas 2017 m. būtų gavęs valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Kitaip tariant, kai asmenys ar šeimos įgyja teisę į subsidiją po to, kai gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, subsidijos dydis apskaičiuojamas Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje ir Aprašo 15 punkte nustatyta tvarka, t. y. nuo likusios negrąžintos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito sumos (buvusios tą dieną, kai gautas asmens ar šeimos prašymas pakeisti sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo). Tokiu atveju, gavus minėtą asmens ar šeimos prašymą, atitinkamai keičiama su kredito davėju sudaryta sutartis dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo. Šiuo gi atveju, kai pareiškėjas 2017 m. sudarė standartinę civilinę sutartį, taip nėra. Teismas neabejoja Įstatymo ir Aprašo nuostatų konstitucingumu, nes socialinės apsaugos teisė priklauso įstatymų leidėjo diskrecijai, kuri leidžia spręsti, kada teikti socialinę apsaugą, o kada – ne. Pareiškėjo teiginys, kad yra pažeidžiamas jo lygiateisiškumas, nėra pagrįstas, nes diskriminaciniams ribojimams nepriskiriami specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos (kuriuos šiuo atveju nustato Įstatymas), jei jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais.
4. Teismas ypač pabrėžia, kad tarp AKU ir pareiškėjo, sudarius 2017 m. sutartį, yra susiklostę civiliniai santykiai, kurių Ministerija apskritai įtakoti negali, nes veiktų virš įgaliojimų ribų (lot. ultra vires). Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją išmokėti subsidijos sumą Akademinei kredito unijai, kuri, gavusi subsidijos sumą, pakeis kreditavimo sutartį ir gautą subsidijos sumą įskaitys į suteiktą būsto kreditą, negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.