Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-04 · Civilinė byla Nr. e2S-1668-273/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-04
Bylos Nr.
e2S-1668-273/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13162-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Ieškovas
M. K.
Atsakovas
K. I.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1668-273/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13162-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. atstovo advokato G. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atsakovės K. I. atžvilgiu, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. K. iki ieškinio pateikimo atsakovei K. I. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnametės G. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės 250 Eur dydžio laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymui skirtą sumą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 d. pervedant į ieškovo banko sąskaitą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Prašyme nurodė, kad šalys nuo 2006 m. pabaigos gyvena atskirai. Šalių dukra gyvena su atsakove, tačiau atsakovės namuose dukra niekada neturėjo atskiro kambario ir asmeninės erdvės, gyveno viename kambaryje su seserimi, jos santykiai su atsakovės sutuoktiniu yra įtempti. Dukra yra apsisprendusi ir nori nuolat gyventi ieškovo namuose, tačiau atsakovė su tuo nesutinka. 2020 m. rugpjūčio 11 d. įvykusio incidento metu atsakovė atvyko į ieškovo namus, tačiau dukrai atsisakius važiuoti kartu, iškvietė policijos pareigūnus. Prašomas priteisti laikinas išlaikymas atitinka dukros amžių ir vis didėjančius poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Teismas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtiniams ar asmeniniams neturtiniams nepilnametės dukters interesams. Nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl iš jų teismas negali nuspręsti, kad prieš nepilnametę dukrą yra naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, kad atsakovės namų sąlygos yra iš esmės žalingos ieškovo dukters interesams. Teismo vertinimu, tai, kad nepilnametė dukra nesutaria su motinos sutuoktiniu ar kad motina nenori, jog dukra apsigyventų tėvo namuose ir iš to kilę nesutarimai, nesudaro pagrindo spręsti esant reikalingumui pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, kad atsakovė, nesant teismo nustatytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, aktyviai trukdytų tėvui matytis su vaiku, nesirūpintų dukters materialine ar dvasine gerove.

5. Teismas nenustatęs nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu ir esant, ieškovo teigimu, galiojančiai šalių pasirašytai 2019 m. sausio 1 d. sutarčiai dėl vaiko išlaikymo, netenkino ieškovo prašymo dėl laikino išlaikymo priteisimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskirajame skunde ieškovo atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos; sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, surengti žodinį teismo posėdį ir apklausti nepilnametę G. K.; priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismas nebuvo aktyvus ir neatskleidė prašymo esmės. Teismas neapklausė dukros;

1.2. Teismas nevertino svarbių aplinkybių. Šalių dukra nori gyventi su ieškovu, atsakovė jau kuris laikas nesusitvarko su paaugle dukra, nesugeba pasirūpinti jos tinkamu auklėjimu, dukra jos visiškai neklauso, atsakovė nesugeba koreguoti dukros elgesio, dėl ko ieškovo aktyvus vaidmuo dukros gyvenime ir kasdieninis auklėjimas ir priežiūra yra būtini;

1.3. Teismas nevertino, kad dukra jaučią emocinį saugumą, stabilumą ieškovo namuose, kuris sugeba geriau pasirūpinti dukros poreikiais, užtikrinti tinkamą ir reikalingą auklėjimą. Ieškovas dukrai yra pagarbą keliantis asmuo, kurį ji gerbia ir neprieštarauja jo auklėjimui, laikosi namuose priimtinų elgesio taisyklių ir tvarkos;

1.4. Teismas neįvertino ieškovo nurodytų aplinkybių, kad yra įžvelgiamas atsakovės daromas psichologinis spaudimas ir mėginimas drastiškais būdais paveikti dukrą ir priversti grįžti į atsakovės namus. Kad šalių dukra beveik visus savaitgalius, kuomet būdavo atsakovės namuose, išvykdavo ir praleisdavo močiutės (atsakovės motinos) namuose. Dukros nenoras būti atsakovės namuose, nuolatiniai, savaitgaliniai išvykimai pas močiutę reflektuoja blogą atmosferą jos gyvenamojoje vietoje ir būtinybę ieškovui imtis aktyvių veiksmų ir užtikrinti dukrai stabilią gyvenamąją aplinką;

1.5. Teismas, nepriteisdamas laikino išlaikymo, iš esmės pažeidė vaiko interesą į būtinųjų ir papildomų materialinių poreikių patenkinimą. Šalių dukra gyvena ieškovo namuose, tačiau eliminuojama atsakovės pareiga prisidėti prie dukros išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Ieškovo atstovas kartu su atskiruoju skundu pateikė susirašinėjimo su atsakove Messenger žinutėmis kopijas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalių susirašinėjimas Messenger žinutėmis vyko 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. liepos 12 d., 2020 m. liepos 18 d. iki ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo pirmosios instancijos teismui (2020 m. rugpjūčio 21 d.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovas nurodytus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu, todėl jo pateiktus rašytinius įrodymus priimti atsisakytina.

10. Pagal CPK 336 straipsnio nuostatą apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Ieškovo atstovas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Įstatymas nenumato teismui pareigos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti būtinu atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka (CPK 338, 336 str.).

Dėl atskirojo skundo

11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir laikino išlaikymo priteisimo – pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.), priteisti iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).

13. Atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą.

14. Taigi, nagrinėjamu atveju šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, ir įrodymais yra patvirtinta grėsmė nepilnamečio vaiko turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms.

15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas M. K. ir atsakovė K. I. 2019 m. sausio 1 d. sudarė sutartį, kuria sutarė dukros G. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, sutarė dėl 150 Eur per mėnesį dukros išlaikymo dydžio.

16. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad atsakovės namų sąlygos yra iš esmės žalingos dukrai, kad prieš nepilnametę dukterį yra naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, kad dukra yra apsisprendusi ir nori gyventi su ieškovu.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu bei laikino išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovės, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta vaiko turtiniams ar asmeniniams neturtiniams interesams.

18. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė 2019 m. sausio 1 d. šalių sudarytą sutartį, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie ieškovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, MB „Mariaus ir Kajaus transportas“ išrašą iš Juridinių asmenų registro, patvirtinantį apie ieškovo einamas direktoriaus pareigas minėtoje bendrijoje. 2019 m. sausio 1 d. šalių sutartis patvirtina esant šalių rašytinį susitarimą dėl dukros G. K. gyvenamosios vietos nustatymo su dukros motina bei sutarties šalies, su kuria dukra negyvena, pareigą mokėti dukrai 150 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga pagrįsti įrodymais dėstomas faktines aplinkybes bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų prašančiam asmeniui. Civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, kurie lemia, jog prašymą pateikęs asmuo turi pateikti įrodymus apie aplinkybes, kuriomis grindžia procesinio dokumento prašymo dalyką (CPK 12 str., 178 str.). Teismo aktyvumas šeimos bylose nereiškia šalies atleidimo nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių nepilnametei dukrai iš tiesų yra kilęs realus pavojus ir grėsmė gyvenant su jos motina. Ieškovas kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių apie atsakovės ar jos sutuoktinio galimai prieš nepilnametę dukrą naudojamą fizinį ar psichologinį smurtą, apie atsakovės sudarytas netinkamas sąlygas dukrai gyventi. Išrašai iš Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų registrų gali būti svarbūs ieškovo turtinės padėties įvertinimui. Pažymėtina, kad atskirajame skunde ieškovas pripažino, jog dukra jau kurį laiką gyvena su juo. Byloje nėra įrodymų, kad dukros motina prieštarautų tokiam dukros apsisprendimui. Nepateikta duomenų apie ieškovo nurodytą 2020 m. rugpjūčio 11 d. įvykusį incidentą, kai atsakovė atvyko į ieškovo namus, ir, dukrai atsisakius važiuoti kartu, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Priešingai, ieškovo pateikti duomenys rodo, kad ieškovas gali užtikrinti dukros būtinųjų poreikių patenkinimą jai laikinai gyvenant su ieškovu. Vaiko nuomonė yra viena iš svarbių aplinkybių sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, bet ne visa lemianti, o šioje proceso stadijoje dar negalima nustatyti ar ieškovo teigimu dukros išreikštas noras gyventi su ieškovu neprieštarauja jos pačios interesams ir ar ji apskritai geba netrukdomai suformuluoti savo nuomonę.

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

22. Atskirojo skundo netenkinus, ieškovas neturi teisės į jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė