- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-99-280/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- VĮ Rokiškio miškų urėdija, Valstybinei įmonei Rokiškio miškų urėdija
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, teisėjų Ramunės Čeknienės , Laimutės Sankauskaitės
dalyvaujant ieškovui B. K., atsakovo VĮ Rokiškio miškų urėdija atstovei adv. O. Daminaitytei, ekspertams Aušrai Šernienei ir Jūratei Dorošenko
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VĮ Rokiškio miškų urėdija apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m.gruodžio 17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1038-126/2007 pagal ieškovo B. K. ieškinį atsakovui Valstybinei įmonei Rokiškio miškų urėdija dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo VĮ Rokiškio miškų urėdija periodinę netekto darbingumo kompensaciją 212,92 Lt kas mėnesį nuo 2007 m. gruodžio 1 dienos neterminuotai, kompensaciją didinant, didėjant draudžiamoms pajamoms; priteisti 3631,58 Lt žalos alyginimo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 dienos, sprendimo dalį dėl 3631,58 Lt įsiskolinimo vykdyti skubiai; priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti
( LR CPK 98 str. ).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis 1992 metais dirbo pas atsakovą, Rokiškio miškų urėdijoje šaltkalviu -elektriku.1992 m. balandžio 1 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.7. Akte nurodyta, kad buvo pažeistas technologinis procesas. Nelaimingo atsitikimo darbe akto 12 punkte teisingai nurodyta, kad suvirintojui V. V. mechaninių dirbtuvių salėje uždegant suvirinimo degiklį dėl nežinomų priežasčių staiga sprogo deguonies žarna, sprogimo metu ėjusiam pro šalį elektrikui ieškovui B. K. nuo garso bangos buvo traumuotas dešinės ausies būgnelis. Taigi jo kaltės dėl sužalojimo nėra, o atsakomybė tenka darbdaviui. Po nelaimingo atsitikimo jį ambulatoriškai gydė Rokiškio, Panevėžio gydytojai. Gydytojai aiškino, kad jam reikalinga operacija, tačiau jos Lietuvoje nedaromos ir tai brangiai kainuoja. Apie jokį žalos atlyginimą darbdavys nieko nepaaiškino (netekto darbingumo lygis jam nebuvo nustatinėjams), tik buvo užsiminta, kad reikėtų netriukšmingo darbo. Kai pasibaigė nedarbingumo laikotarpis pagal išduotą nedarbingumo pažymėjimą, jis tesė darbą urėdijoje tose pačiose pareigose. Po nelaimingo atsitikimo buvo daromi privalomi sveikatos patikrinimai darbovietėje, tačiau, kad būtų tikrinta jo klausa, jis neatsimena. Nuo 1997 m. kovo 9 d. urėdijoje jis nebedirba, išėjo į pensiją. Vėliau jis sužinojo, kad dėl šio nelaimingo atsitikimo atsakingas turi būti darbdavys, todėl kreipėsi dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo į Utenos teritorinį skyrių ir 2006 m. birželio 8 d. jam buvo išduota darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr.0005396. Joje nurodyta, jog dėl padaryto sužalojimo darbe jis yra netekęs 30 procentų darbingumo.Todėl žalą turi atlyginti atsakovas - Rokiškio miškų urėdija. Nelaimingas atsitikimas įvyko Rokiškio miškų urėdijoje . Įmonė nėra likviduota, žalos atlyginimo pareiga valstybei nepereina (VSDFV Rokiškio skyriaus 2006-06-13 raštas Nr.(6.97)-4R-7281 ), nes sužalojimo metu nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Šį žalos atlyginimą numato Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas Nr.Vl 11-366, priimtas 1997 m. liepos 1 d.(toliau Laikinasis žalos atlyginimo įsatymas). Mokėtinos žalos dydį jieškovas apskaičiuoja vadovaudamasis šiuo Laikinuoju žalos atlyginimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr.650 Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo 6.1.p. (vidutinį mėnesinį darbo užmokestį apskaičiuoja už prieš sužalojimą einančius tris mėnesius: 1992 m. kovą, vasarį ir sausį. Šiais mėnesiais iš viso uždirbta 87,20 Lt, o vienos dienos darbo užmokestis - 1,3625 Lt. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 29,02 Lt ( 1,3625 x 21,3). Šalies vidutinis darbo užmokestis 1992 m. sausio mėnesį buvo 22,79 Lt, vasarį - 27,98 Lt, kovą - 32,4 Lt., o bendra suma 83,17 Lt. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis šalyje buvo 27,72 Lt ( 83,17 : 3). Žalos atlyginimą skaičiuoju pagal formulę 0,5 xdxkxD, kur d = 0,3. k = 29,02: 27,72 =1,0468,D= 1084. Periodinė netekto darbingumo kompensacija yra : 0,5 x 0,3 x 1,0468 x 1084 = 170,2096 Lt. Nuo 2006 m. liepos 1 d. draudžiamosios pajamos padidintos iki 1212 Lt ( Valstybės žinios, 2006, Nr.62-2281). Periodinė netekto darbingumo kompensacija bus: 0,5 x 0,3 x 1,0468 x 1212 = 190, 3082 Lt., nuo 2007 m. vasario 1 d. keitėsi draudžiamų pajamų koeficientas iki 1356 Lt, todėl nuo vasario 1 d. periodinė netekto darbingumo kompensacija yra 212,92 Lt dydžio.
Dėl periodinės netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo jis kreipėsi į atsakovą, kuris 2006-07-31 raštu Nr.B 1-404 atsisakė mokėti žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkėss teismas 2007-12-17 dienos sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovui vienkartinę 3631,58 Lt sumą žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2006 m. birželio l d. iki 2007m. lapkričio 30 d, o nuo 2007 m. gruodžio l d. periodinę netekto darbingumo kompensaciją po 219,92 Lt kas mėnesį neterminuotai, šią sumą atitinkamai didinant didėjant draudžiamosioms pajamoms bei priteisė 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Nurodė sprendimo dalį dėl 3631,58 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš Valstybinės įmonės Rokiškio miškų urėdijos vykdyti skubiai (CPK 283 str.l d.l p.). Priteisė iš atsakovo 237,51 Lt žyminio mokesčio ir 21,90Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (1999 12 23 Nr.VIII-I509) 36 str. numato, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. sausio l d. ir šio įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam įstatymui įsigaliojus. Kadangi nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 1992 metais, todėl ieškovas pagrįstai vadovaujasi LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinuoju įstatymu (1997 07 01 Nr.VIII-366), kurio 4 straipsnis numato, kad įmonės, įstaigos, organizacijos, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba jis susirgo profesine liga, privalo atlyginti šiame įstatyme numatytą žalą. Iš pateiktų byloje duomenų apie ieškovo darbo stažą (b.1.5, 6) matyti, kad ieškovas nuo 1991 m. sausio l d. iki 1997 m. kovo 9 d. dirbo Rokiškio miškų urėdijoje šaltkalviu -elektriku. Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.7 (b.1.3) matyti, kad 1992 m. balandžio l d., apie 15 val., suvirintojui dujomis V. V. mechaninių dirbtuvių salėje uždegant suvirinimo degiklį, dėl nežinomų priežasčių staiga sprogo deguonies žarna. Sprogimo metu pro šalį ėjusiam elektrikui B. K. nuo garso bangos buvo traumuotas dešinės ausies būgnelis. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastis - technologinio proceso pažeidimas. Išvadoje apie gamybos traumos sunkumą (b.1.4) nurodyta, kad B. K. diagnozuotas trauminis dešinės ausies uždegimas (plyšęs būgnelis). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2Nr.0005396 (b.1.7) nurodyta, kad ieškovui profesinė liga buvo nustatyta 2006 m. birželio 9 d. Pažymoje konstatuojama, kad B. K. neteko 30 procentų darbingumo neterminuotai, darbingumo lygio priežastis - 1992m. balandžio l d. nelaimingas atsitikimas darbe. Atsakovo prašymu Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertams atlikus teismo medicininę ekspertizę nustatyta, kad pateikti B. K. medicininiai dokumentai pilnumoje patvirtina, kad jo darbingumo netekimas yra tiesiogiai sąlygotas 1992 metais įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe (b.l. 138-142). Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatytinas priežastinis ryšis tarp Rokiškio miškų urėdijos netinkamai vykdytos pareigos užtikrinti saugias ir tinkamas darbo sąlygas savo darbuotojams ir ieškovui atsiradusios žalos. Dėl nustatytų aplinkybių teismas pripažino atsakovų kaltę dėl ieškovui atsiradusio profesinio susirgimo, jam netekus 30 procentų profesinio darbingumo, įrodyta ir ieškinį patenkino. Sprendime teismas nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodytas priteistinos periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydžio paskaičiavimas atitinka Laikinojo įstatymo 11, 13, str. reikalavimus, todėl laikomas pagrįstu.Teismas sprendime nurodė, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo pateiktais įrodymais ir atliktos ekspertizės išvadomis, o atsakovo argumentai, jog ekspertizė atlikta nekompetetingai, neparemta įrodymais (CPK 178 str.). Nurodė, sprendimo dalį dėl 3631,58 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo vykdyti skubiai (CPK 283 str.l d.l p.).
Šalies argumentai
Atsakovas VĮ Rokiškio miškų urėdija apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su sprendimu nesutinka. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad teismas nenustatė visų bylai teisingai išnagrinėti svarbių faktinių aplinkybių ir sprendime nepasisakė dėl visų ieškovo pateiktų nesutikimo su ieškiniu motyvų bei nevertino ieškovo pateiktų įrodymų ir argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo.
Nors teismas sprendime nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktais įrodymais ir byloje atliktos ekspertizės išvadomis, kadangi atsakovo išsakytos abejonės nėra pagrįstos įrodymais, ši teismo išvada nepagrįsta. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, kurie leidžia abejoti tiek ieškovo pateiktais įrodymais, tiek ekspertizės išvada.
Nurodo, kad ieškovo pateiktiems įrodymams ir ekpertizės išvadai prieštarauja VĮ Rokiškio miškų urėdijos turimi medicininiai dokumentai. Po 1992-04-01 nelaimingo atsitikimo darbe ieškovui buvo diagnozuotas dešinės ausies trauminis uždegimas bei abiejų ausų neuritas. Dėl šių negalavimų B. K. po 61 dienos grįžo į darbą su išvada, kad jis pasveiko. Praėjus dar trims metams jis buvo siųstas privalomiems sveikatos tikrinimams ir buvo duota išvada, kad ieškovas dirbti gali. Šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus atsakovas teismui pateikė.Nuo nelaimingo atsitikmo darbe iki darbingumo netekimo lygio pažymos jam išdavimo praėjo 14 metų, todėl mano, jog teigti, kad B. K. klausa pablogėjo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, yra nelogiška. Iki atleidimo iš darbo B. K. klausa nesiskundė.Jo šį sveikatos sutrikimą galėjo sąlygoti tiek jo amžius (jis gimęs 1936 m.), tiek buities sąlygos, nes nuo 1997-03-09 jis nebedirba pas atsakovą.Tai, kad laikotarpis, kuris praeina nuo traumos iki priežastinio ryšio nustatymo su nelaimingu atsitikimu darbe turi reikšmės priežastinio ryšio konstatavimui, patvirtina ir 2007-12-19 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1087 patvirtintų „Profesinių ligų nustatymo kreiterijai", kurio 6 punkte nurodoma, kad nustatant profesinę liga (tuo pačiu ir padarinius dėl nelaimingo atsitikimo darbe) turi būti vertinama ligos ir gyvenimo anamnezė, t.y., turi būti įvertinami ir maksimalus latentinis periodas, nukentėjusiojo įpročiai, gyvenimo sąlygos. Pagal to paties norminio dokumento 3.3 punktą, maksimalus latentinis periodas- tai laikotarpis, po kurio nėra galimybės pagrįstai įrodyti buvimą priežastinio ryšio su nelaimingu atsitikimu darbe.Tačiau į aplinkybę, kad nuo traumos, po kurios į darbą ieškovas grįžo su išvada kaip pasveikęs, ir darbingumo lygio jam nustatymo pažymos išdavimo, praėjo beveik 14 metų teismas neatsižvelgė.Taip pat atsakovas mano, kad į tai neatsižvelgė nei NDNT, nei ekpertai, davę teismui išvadą. Būtinybė atsižvelgti į šiuos kriterijus buvo įtvirtinta Europos Komisijos rekomendacijose profesinių ligų diagnostikai. (Profesinių ligų Diagnostikos vadovas. Liuksemburgas: Europos Sąjungos Oficialių publikacijų Biuras, 1994).Teismas ieškovo pateiktų įrodymų pagrindu du kartus stabdė bylą ir net skyrė ekspertizę, todėl teismo argumentas, kad nebuvo pateikti ieškovo pateiktus įrodymus paneigiantys ir ekpertizės išvadų nepagrįstumą patvirtinantys įrodymai yra visiškai nesuprantamas. Pagrindinis įrodymas, kurio pagrindu ieškovas kreipėsi į teismą yra NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma Nr. 005396, kurioje konstatuota, kad darbingumo netekimo priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe. Atsakovas su šiuo dokumentu nesutinka ir mano, kad jis išduotas nepagrįstai. Teismas su atsakovo abejonėmis sutiko ir bylą sustabdė, kol bus išnagrinėtas atsakovo skundas dėl šio akto Ginčų komisijoje prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos. Ginčų komisija skundą atsisakė nagrinėti. Taigi, nenustačius šių bylai svarbių aplinkybių Ginčų komisijoije, teismas turėjo nustatyti šias aplinkybes, nagrinėdamas civilinę bylą. Nepasisakydamas dėl šių aplinkybių teismas paliko pagrindą abejoti teismo sprendimo pagrįstumu. Nepakankamas sprendinio motyvavimas pagal CPK 329 straipsnį , gali būti pripažįstamas ir absoliučiu sprendinio negaliojimo pagrindu.
Tai, kad NDNT pažyma Nr. 005396 išduota nepagrįstai patvirtina šie teisiniai argumentai. Darbingumo netekimo laipsnis ir priežastinis ryšys gali būti nustatinėjamas tik šiuo metu dirbantiems asmenims. Tokia išvadą atsakovas daro remdamasis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimai darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis 2005-01-03 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. Al-l/V-2. Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimai darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklių 5 p. numato, kad darbingumo lygis, susijęs su profesinių ligų (nelaimingų atsitikimų) padariniais, nustatomas visiems asmenims nepriklausomai nuo jų amžiaus, nurodytiems Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 5 straipsnyje. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nurodytos kelios asmenų grupės: asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis ir pan., valstybės politikai ir pan., profesinių mokyklų moksleiviai ir pan., asmenys, esantys socialininės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose bei nuteistieji. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 5 str. numato, kad teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurių sveikata buvo sužalota šio įstatymo 4 str. nurodytomis aplinkybėmis. To paties įstatymo 4 straipsnis, nurodydamas sąlygas, kurioms esant kyla įmonės atsakomybė už žalą dėl profesinio susirgimo, nurodo, kad įmonė privalo atlyginti žalą, jeigu tai įvyksta nukentėjusiojo darbo vietoje, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbą. Iš šių išvardintų įstatymo nuostatų darytina išvada, kad įstatymas numato galimybę nustatinėti darbingumo lygį tik dirbantiems asmenims. Tokia įstatymo nuostata įtvirtinta pagrįstai, kadangi NDNT gali patikrinti tik darbo vietos sąlygas, o ištirti kokioje aplinkoje kokių rizikos veiksnių buvo veikiamas asmuo jau nebedirbdamas, NDNT netiria ir neturi galimybės ištirti.NDNT išduotos išvados nepagrįstumą ir neteisėtumą, patvirtina ir teismo byloje paskirtos ekspertizės duomenys. Iš ekspertizėje nurodytų duomenų matyti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinis skyrius, nustatydamas priežastinį ryšį vadovavosi klaidingomis nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėmis. NDNT duomenyse apie sveikatos būklę nurodoma: „1992 m. darbe, trūkus suvirinimo aparatui, įvyko sprogimas, buvo sutrenkta galva ir sutriko klausa dešine ausimi".Tačiau nelaimingo atsitikimo akte Nr. 7, neminimas šios aplinkybės. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 7 nurodoma, kad sprogo suvirinimo aparato žarna. Šis faktinių aplinkybių neatitikimas svarbus tuo, kad tokių dviejų skirtingų sprogimų metu būtų skirtingas triukšmo lygis. Taip pat minėtame nelaimingų atsitikimų akte, skirtingai nei NDNT duomenyse neminimas joks galvos sutrenkimas, o tik garso banga. Ieškovas nebedirba nuo 1997-03-09, yra pensininkas, jam jau 72 metai, todėl jo klausa dėl įvairių neigiamų veiksnių galėjo būti veikiama buitinėje aplinkoje. Iš byloje pateikto ekspertizės akto matyti, kad ieškovo ligos istorijoje nėra duomenų apie ieškovo klausos pokyčius nuo 1995-03-02 iki 2004- 08-03 dienos. Iš to pateis akto matyti, kad ieškovo klausa 2004-08-03 pablogėja, lyginant su laikotarpiu nuo 1992-07-01 iki 1995-03-02. Esant tokiems medicininiams duomenims, eksperto išvada, kad ieškovo klausos sutrikimas yra sąlygotas nelaimingo atsitikimo darbe yra nelogiška. Teismas sprendime dėl šių neatitikimų nepasisakė, eksperto išvados nevertino kritiškai, nors ryšium su pateiktais įrodymais, kad po gydimosi dėl traumos ieškovas grįžo į darbą su išvada, jog pasveiko, teismas turėjo šias abejones pašalinti. Eksperto išvadoms prieštarauja ir kiti pačiame ekspertizės akte nurodyti duomenys. Iš ekspertizės akte nurodytų duomenų matyti, kad iš karto po traumos ieškovo klausos parametrai buvo nuo AD 0 iki AS 0,5. Kiekvieno vėliau atlikto ieškovui klausos patikrinimo metu jo klausa gerėjo iki 2,5/5,0, ko pasėkoje jis grįžo į darbą pasveikęs. Tačiau 2004-08-03 ieškovo medicinos kortelėje jau įrašyti tokie klausos parametrai: 0,5/ 0,5. Nepasisakė teismas ir dėl akivaizdaus eksperto išvados prieštaravimo bylos medžiagai, tuo klausimu, kad ekspertas patvirtino išvadą, jog ieškovo klausos sumažėjimas abejomis ausimis yra sąlygotas nelaimingo atsitikimo darbe, nors nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo pasekmė yra dešinies ausies būgnelio trauma. Ieškovo medicininiai duomenys, pateikti tos pačios ekspertizės akte patvirtina, kad klausa kairiąja ausimi po nelaimingo atsitikimo buvo atsistačiusi visiškai. Teismas dėl šių ekspertizės neaiškumų nepasisakė, jų nepašalino, todėl mano, kad ekspertą, byloje atlikusį ekspertizę, reikėtų iškviesti į teismo posėdį bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į atskovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atskovo VĮ Rokiškio miškų urėdija, apeliacinį skundą atmesti, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nesutinka su apelianto tvirtinimu, jog eksperto išvada yra nelogiška, kad eksperto išvada prieštarauja bylos medžiagai ir t.t, kurie yra tik paties apelianto samprotavimai, bet jie nėra pagrįsti bylos dokumentais, rašytiniais įrodymais. Ekspertizės aktas Nr.EKG 109/07(01) yra galiojantis, nepaneigtas, nenuginčytas.Teismo ekspertė išnagrinėjo visus pateiktus medicininius dokumentus ir jos išvada yra aiški ir visiems suprantama, nekelianti abejonių. Apeliantas nepateikia jokios kitos nuomonės (teismo eksperto ar gydytojo), leidžiančios suabejoti teismo ekspertizės (dr. J. G.-D.) išvada. Nurodo, kad atsakovo VĮ Rokiškio miškų urėdijos apeliacinio skundo argumentas, jog įstatymas numato galimybę nustatinėti darbingumo lygį tik dirbantiems asmenims yra klaidingas, kadangi apeliantas klaidingai aiškina įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas B. K. nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1997 m.kovo 9 d, dirbo VĮ Rokiškio miškų urėdijoje. 1992 m. balandžio 1 d. darbo metu įvyko nelaimingas atsitikimas mechaninių dirbtuvių salėje: suvirintojui V. V. uždegant suvirinimo degiklį dėl nežinomų priežasčių staiga sprogo deguonies žarna. Sprogimo metu ėjęs pro šalį ieškovas B. K. buvo traumuotas, jam buvo sutrenkta galva ir sutriko klausa daugiau dešine ausimi. Gydytas ambulatoriškai, liko susilpninta klausa, AD-85 db, AS-66 db. Dėl to jis neteko tridešimt procentų darbingumo, darbingumo netekimas nustatytas tik 2006-06-08 darbingumo lygio vertinimo aktu. Sprogus suvirinimo aparato deguonies žarnai, nukentėjusįjį, ėjusį pro šalį, galėjo veikti ir garso ir slėgio banga, todėl atmestinas atsakovo tvirtinimas, kad yra prieštaravimai dėl nustatytų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių.
Ieškovas B. K. po 1992 m. balndžio 1 dieną įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe buvo nedarbingas dėl jam taikomo ambulatorinio gydymo iki 1992 m. birželio 27 d. Ambulatoriškai buvo gydomas ne 61 dieną, kaip nurodo atsakovas, o 86 dienas. Atmestinas atsakovo tvirtinimas, kad pasibaigus ieškovo nedarbingumui po nelaimingo atsitikimo darbe jis visiškai pasveiko, atsistatė jo klausa, nes pabaigus ambulatorinį gydymą, B. K. atliktoje audiogramoje konstatuotas klausos sutrikimas 35,6 procentai. Asmens sveikatos istorijoje 1992-07-01 yra LOR gydytojo įrašas: sausa dešinės ausies būgnelio perforacija, diagnozė abipusis potrauminis sraigės nervo uždegimas, dešinės ausies būgnelio sausa perforacija. Nurodyta GKK išduoti pažymą, kad netinka darbas triukšme ir aukštyje. Abipusis potrauminis sraiginio nervo uždegimas konstatuotas ir 1992-11-25 LOR specialisto.
Ieškovas B. K. apeliacinėje instancijoje nurodė, kad jis dėl žalos atlyginimo, dėl to, kad negali dirbti triukšme ir aukštyje į darbdavį nesikreipė, nes bijojo netekti darbo dėl sveikatos būklės ir amžiaus. Pas atsakovą dirbo iki 1997 m. kovo 9 d., kai išėjo į pensiją. Klausa neatsistatė, todėl 2004 m. kreipėsi į medikus dėl klausos aparato. VŠĮ Panevėžio ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytojos įrašas, kad B. K. neprigirdi dešiniąja ausimi, po sprogimo prikurto, dešinės ausies būgnelis randėtas, diagnozė: lėtinis abipusis sraigės nervo uždegimas,patvirtina, kad klausa neatsistatė. 2004-08-09 atlikta audiograma, konstatuotas klausos sumažėjimas. 2006-05-24 GKK išdavė siuntimą į NDNT darbingumo lygiui nustatyti su ta pačia diagnoze: abipusis sraigės nervo uždegimas, II-III laipsnio. Nėra ligos istorijoje duomenų, kad ieškovo klausa buvo bloga prieš įvykį ar kad buvo kitų veiksnių, galėjusių ją pabloginti po įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė A. Šernienė paaiškino, kad pagal įrašus B. K. sveikatos istorijose galima tik viena išvada: B. K. kurtumas atsirado dėl akustinės baro traumos, sveikatos istorijos įrašuose nėra nurodyta kitų faktorių, kurie galėjo sukelti kurtumą, nėra duomenų, kad B. K. vartotojo ototoksinius vaistus ar pan. Dėl amžiaus klausa galėjo pablogėti, bet ne tokiu laipsniu, kaip po traumos patirtas klausos nervo pažeidimas. Specialistė patvirtino, kad trauminis klausos nervo pažeidimas negali nelikti be ilgalaikių pasekmių klausai. Klausos nervo pažeidimo konstatavimas, o ne duomenys apie tai, kaip ieškovas girdi, naišku, kokiomis aplinkybėmis, nes išvada nepagrįsta audiogramomis, yra pagrindas kurtumo priežasčiai nustatyti. Šiuo atveju kalbama ne apie profesinę ligą, kuri vystosi lėtai, o apie nelaimingą atsitikimą su akustiniu ir baro poveikiu su liekamaisiais reiškiniais.
Atsakovo tvirtinimus, kad po nelaimingo atsitikimo darbe B. K. pasveiko, paneigia ir įrašai apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, po ko nurodyta, kad dirbti gali, nes nėra duomenų, kad profilaktiškai tikrinant B. K. sveikatą buvo tikrinama jo klausa ir dėl to vertinama jo galimybė dirbti ar vairuoti transporto priemonę klausos pažeidimo aspektu. Objektyviai pasveikti ieškovas B. K. po 1992-04-01 dieną įvykusios traumos su konstatuotomis pasekmėmis negalėjo.
Negalima sutikti su atsakovo VĮ„Rokiškio miškų urėdijos“ tvirtinimu, kad darbingumo netekimo laipsnis ir priežastinis ryšys gali būti nustatinėjamas tik šiuo metu dirbantiems asmenims, nes ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-1?V-2„Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais nustatymo taisyklių“ 5 punkte aiškiai pasakyta, kad darbingumo lygis nustatomas visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, nurodytiems LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 5 straipsnyje. Įmonė privalo atlyginti žalą, jeigu tai įvyksta nukentėjusiojo darbo vietoje... kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbą“. Nustatyta, kad B. K. dirbant pagal darbo sutartį 1992-04-01 įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu jis buvo sužalotas ir dėl ko jis prarado 30 procentų darbingumo. Rokiškio miškų urėdijos 1992-04-02 dieną surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 7 13 p. nurodyta traumos lokalizacija-galva(dešinės ausies trauminis uždegimas), o išvadoje apie traumos sunkumą nurodyta diagnozė traumatinis d. ausies uždegimas(plyšęs būgnelis), akustinė ausų trauma. Iki 2006 m. birželio mėn. ieškovas nesikreipė dėl žalos atlyginimo, tačiau tai nereiškia, kad jis prarado teisę į žalos atlyginimą po jo sveikatos sužalojimo darbe. CK 1.134 str. nustato, kad ieškinio senatis netaikoma kitų įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.288 str. 1 d. nustato, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jei žala atsirado vėliau- nuo žalos atsiradimo dienos. Ieškovui žala padaryta 1992-04-01, bet dėl jos atlyginimo jis nesikreipė, atvirkščiai, netgi slėpė sveikatos sužalojimo faktą dėl to, kad bijojo prieš pensiją prarasti darbą. CK 6.288 str. 2 nurodo, kad jeigu teisę į žalos atlyginimą turintys asmenys kreipiasi dėl žalos atlyginimo praėjus trejiems metams nuo jos padarymo dienos, tai atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. Tokia taisyklė nustatyta ir LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 22 str. Ieškovui B. K. tik nuo kreipimosi į darbdavį dienos yra priteistas žalos atlyginimas dėl darbingumo praradimo po sveikatos sužalojimo 1992 m. balandžio 1 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu. Ieškovas prarado teisę gauti žalos atlyginimą už laiką nuo 1992 m. iki 2006 m. birželio mėn., nes nesikreipė per tris metus nuo žalos padarymo.
Dėl nurodyto darytina išvada, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 dienos sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1d.1 p.
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo VĮ „Rokiškio miškų urėdija“ 27 Lt procesinių dokumentų apeliacinėje instancijoje įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.