Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-11 nutarimo, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal ATPK 41³ str. 2 d. ir, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, nubaustas 1000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, jo vadovaujamoje bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-06-07 iki 2013-06-17, leido dirbti pardavėja – kebabų kepėja E. D., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka su E. D. nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojos E. D. įdarbinimą ir tuo pažeidė LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 2 d., kadangi M. G. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2013-02-02 nutarimu baustas pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-11 nutarimą ir priimti naują nutarimą: skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 15 000 litų baudą lygią administracinės baudos, numatytos ATPK 41³ str. 2 d., vidurkiui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įstatymų leidėjas iš visų darbo įstatymų pažeidimų išskyrė nelegalų darbą ir tuo atkreipė dėmesį į šios veikos pavojingumą visuomenei, vertino šią veiką kaip vieną iš pavojingiausių veikų darbo teisinių santykių srityje. Nelegaliu darbu yra kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti socialinėmis ir teisinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Taip pat šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus, kadangi neužtikrinama įstatyminė prievolė mokėti mokesčius, kurių mokėjimo pareiga atsiranda iš darbo santykių fakto. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas neįvertino nelegalaus darbo reikšmės ir pavojingumo, todėl netinkamai pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas skirdamas baudą. Nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondo biudžetą, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, tuo padarant didelę žalą asmeniui ir valstybei. VDI pareigūnų nuomone, kad administracinė nuobauda, kaip atsakomybės priemonė, atitiktų savo tikslus, jos dydis turėtų būti ATPK 41³ str. 2 d. sankcijos ribose, kad ateityje būtų užkertamas kelias teisės pažeidimams ir būtų įgyvendintas tikslas auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą, t. y. atliktų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius. Apeliaciniame skunde teismo dėmesys yra atkreipiamas į tai, kad M. G. ne tik tyčiojasi iš valstybės bei savo veiksmais reiškia nepagarbą Teismo autoritetui, kadangi tariamas gailestis yra paremtas tiktai siekiu išvengti administracinės atsakomybės. M. G., jau būdamas baustas administracine tvarka, iki šios dienos nėra sumokėjęs nė vieno lito pagal paskirtą baudą, todėl jo gailestis yra tariamas ir niekinis.

Atsiliepimas šioje byloje negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimas, apeliantas kelia administracinės nuobaudos, paskirtos M. G., individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų (ATPK 41³ str. 2 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. G., būdamas baustas pagal 41³ str. 1 d., leido jo vadovaujamoje bendrovėje nelegaliai dirbti (nesudarius laiku rašytinės darbo sutarties ir nustatytu laiku nepranešus apie asmens įdarbinimą VSDFV) pardavėjai – kebabų kepėjai E. D.. Pažeidimo padarymo faktą patvirtina byloje esantys duomenys: 2013-07-08 patikrinimo aktas (b. l. 3), UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. birželio mėnesio tabelis (b. l. 8), 2013-06-16 E. D. paaiškinimas (b. l. 9-10), VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-06-27 raštas (b. l. 12), 2013-06-06 darbo sutartis (b. l. 17-20). Ištyrus minėtų įrodymų visumą byloje nustatyta, kad E. D. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo, tačiau apie jos darbo pradžią UAB (duomenys neskelbtini) VSDFV teritoriniam skyriui pranešė 2013-06-10, nurodant, jog ji UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2013-06-07 (b.l. 12). Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2012 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1232 redakcija) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turėjo būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Byloje taip pat yra nustatyta, kad 2013-06-06 darbo sutartį E. D. pasirašė tik 2013-06-17. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys, nesant sudarytos darbo sutarties neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Įvertinus aukščiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju ATPK 41³ str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 10 000 Lt bauda – būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga M. G. padaryto pažeidimo pavojingumui. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nutarime, pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. G. apie E. D. darbo pradžią pranešė 2013-06-10, t. y. prieš mėnesį iki vykusio patikrinimo. Be to, savo pranešime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė teisingą E. D. darbo pradžios datą - 2013-06-07. Taigi darytina išvada, kad net ir pažeisdamas nustatytus teisės aktų (Nuostatų) reikalavimus, t. y. nepranešdamas apie E. D. darbo pradžią prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios momento, M. G. neturėjo tikslo nelegaliai įdarbinti E. D.. Skirtingai nei nurodoma skunde, įvertinus pastaruosius duomenis, negalima teigti, kad pažeidėjas savo veiksmais siekė nuslėpti darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondo biudžetą, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šią teismo išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog apie E. D. darbo pradžią UAB (duomenys neskelbtini) M. G. pranešė net prieš mėnesį iki 2013-07-08 patikrinimo akto surašymo. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina ir pažeidėjo bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus paaiškinimus, kur jis pripažino, kad faktiškai E. D. pradėjo dirbti 2013-06-07, tačiau per klaidą VSDFV apie tai buvo pranešta tik 2013-06-10. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo netikėti M. G. parodymais bei tuo, kad jis gailisi įvykdęs pažeidimą.

Kartu pažymėtina, kad nepaisant to, jog M. G. veiksmai nesumokant jam anksčiau teismo paskirtos nuobaudos neabejotinai vertintini neigiamai, skirdamas nuobaudą teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į įvykdyto pažeidimo pavojingumo pobūdį bei laipsnį, padarymo aplinkybes ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Sutiktina su apylinkės teismo išsakytu teiginiu, jog individualizuodamas skiriamas nuobaudas, teismas taip pat nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Apygardos teismo vertinimu, skirdamas nuobaudą nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. G. gailisi įvykdęs pažeidimą; įkurdamas UAB (duomenys neskelbtini) sukūrė 12 naujų darbo vietų ir moka valstybei nustatytus mokesčius; apie E. D. įdarbinimą Sodrai pranešė 2013-06-10, t. y. iki atlikto patikrinimo, ir taikė jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-11 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.