Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant I. B. ir D. S., dalyvaujant ieškovės Kauno teritorinės muitinės atstovei R. G., atsakovei I. N., jos atstovui advokatui V. R., nedalyvaujant atsakovui K. S., tretiesiems asmenims - antstolei A. K., notarei R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės muitinės ieškinį atsakovams K. S. ir I. N., tretiesiems asmenims – antstolei A. K., notarei R. M., dėl paveldėto turto padalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. reikalavimai.

I. Š. paaiškinimai.

A. K. S. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas tinkamai. 2016-02-09 teismo posėdyje paaiškino, kad jis buvo nuteistas už cigarečių be banderolių laikymą, kad jam buvo paskirta bauda, kad bausmę jis yra atlikęs pilnai, tačiau apie mokestinę prievolę muitinei jis nežinojo. Patvirtino, kad jis išėjo iš savo sesers atsakovės I. N. namų, kai jam suėjo 18 metų ir ryšių su ja nepalaikė, jų santykiai nebuvo geri. Patvirtino, kad buvo žodinis susitarimas prieš motinos mirtį dėl jos palikimo, nes motinos paliktame bute liko gyventi močiutė, kurią I. N. prižiūrėjo. Patvirtino, kad už jam priklausančią palikimo dalį gavo iš I. N. 10000 litų, kuriuos išleido savo reikmėms. Patvirtino, kad jokių laiškų iš muitinės negavo. Prašė ieškinį atmesti.

Tretieji asmenys – antstolė A. K. ir notarė R. M. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimai įteikti tinkamai. Byloje pateikti prašymai bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

I. T. nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas, išvados.

Ieškinys atmestinas. Iš Liteko sistemoje esančio 2011-09-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad K. S. buvo nuteistas 120 MGL bauda. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad K. S. atliko jam šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šio nuosprendžio pagrindu 2013-05-16 buvo priimtas Kauno teritorinės muitinės sprendimas Nr. 3PM190434, kuriuo atsakovui K. S. buvo įregistruota 1028454 Lt mokestinė prievolė, o šis dokumentas įteiktas viešo paskelbimo būdu Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje 2013-06-28 (b. l. 5-9). Iš šalių paaiškinimų, notarės R. M. atsiliepimo bei jos pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad 2007-06-02 mirė atsakovų K. S. ir I. N. motina L. S., kad palikimą priėmė I. N. ir nepilnamečio K. S. vardu I. N. pagal 2007-07-09 teismo nutartį. 2008-02-07 I. N. ir K. S. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į dalį paveldėto turto – du automobilius ir piniginį indėlį, o 2013-06-13 buvo išduoti paveldėjimo liudijimai į likusį turtą. Tą pačią dieną, 2013-06-13, buvo sudaryta paveldėto turto pasidalijimo sutartis, kuri buvo atlygintinė, ir pagal kurią atsakovas K. S. gavo 10000 litų. Notarė nurodė, kad sudarant šią sutartį, jokių apribojimų sutarčiai sudaryti nebuvo, kad K. S. buvo įrašytas į Turto arešto registrą, tačiau tik konkrečiam lengvajam automobiliui Audi 6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo paveldėtas. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad apie dalį paveldėto turto 2009 metais, atsakant į paklausimą, buvo informuota Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrius (b. l. 48-49). Iš notarės atsiliepimo, minėtų duomenų matyti, kad paveldimą turtą sudarė: du žemės sklypai, butas Naujoji g. 58-48, Alytuje, L. S. individuali įmonė, kurios vertė 1000 Lt, kad viso turto ½ dalį paveldėjo atsakovas K. S. (b. l. 43-49).

Ieškovė teigia, kad minėta paveldėto turto pasidalijimo sutartimi buvo pažeisti ieškovės kaip kreditoriaus interesai, nes atsakovas pablogino savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti atlikti mokestinę prievolę. Kadangi ieškovė reiškia actio Pauliana ieškinį, analizuotinos actio Paulina taikymo sąlygos, kurios apibrėžtos Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje ir išanalizuotos teismų praktikoje (LAT 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009 ir kt.):

1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad reikalavimo teisė muitinei atsirado, priėmus 2013-05-16 sprendimą Nr. 3PM190434, kurio pagrindu buvo įregistruota 1028454 Lt mokestinė prievolė atsakovui K. S. ir kitiems asmenims ir kuri nėra įvykdyta. Darytina išvada, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Manytina, kad 2013-06-13 sudaryta paveldėto turto pasidalijimo sutartis tarp atsakovų atėmė ieškovei galimybę nukreipti išieškojimą į atsakovo K. S. paveldėtą turtą. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, sutarties turinio, nors sandoris buvo atlygintinis, tačiau atsakovas K. S., gavęs už jam tekusią paveldėto turto dalį 10000 litų piniginę kompensaciją, nepanaudojo jos mokestinei prievolei įvykdyti. Darytina išvada, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises.

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Šalių sudarytas sandoris yra kilęs iš paveldėjimo teisinių santykių. Nustatyta, kad įpėdiniai buvo susitarę, kad po motinos mirties turtas natūra liks tam įpėdiniui, kuris prižiūrės senelę L. K., gyvenančią palikėjos bute, bei rūpinsis palikėjos turtu (2011-09-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1266-149/2011). Pažymėtina, kad atsakovas K. S. palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis, juo rūpinosi ir jo vardu priėmė palikimą jo sesuo atsakovė byloje I. N.. Sutiktina su atsakove I. N. ir jos atstovu, kad ginčijamas sandoris be aukščiau nurodytos aplinkybės turėjo būti sudarytas ir dėl paveldimos palikėjos individualios įmonės, nes pagal Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnį ,,individualioje įmonėje yra vienas savininkas“, be to, ginčo sandoris šioje dalyje atitiko ir Civilinio kodekso 5.72 straipsnio nuostatą, kad paveldėtą personalinę įmonę pirmenybės teise turi gauti natūra tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali ją valdyti. Manytina, kad dėl kito turto – žemės sklypų, galėjo būti ir kitokio turinio susitarimas, atsižvelgiant į mokestinę prievolę. Darytina išvada, kad skolininkas iš dalies neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Nors 2011-09-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1266-149/2011 nėra nurodytos galimos nusikalstamos veikos pasekmės dėl mokestinės prievolės, tačiau, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, į tai, kad mokestinė prievolė buvo įregistruota trims asmenims, įvykdžiusiems nusikaltimą, iš kurių vienam ieškovės sprendimas dėl mokestinės prievolės buvo įteiktas, laiškai buvo siunčiami į atsakovo gyvenamąją vietą, kurią jis buvo nurodęs kaip deklaruotą gyvenamąją vietą, darytina išvada, kad atsakovas K. S. turėjo žinoti apie padarytos nusikalstamos veikos pasekmę – mokestinę prievolę ir, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises (b. l. 2, 8, 2011-09-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1266-149/2011);

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas K. S. gyveno pas atsakovę I. N. iki 18 metų amžiaus, po to Naujoji g. 58-48, Alytuje. Sudarant paveldėto turto pasidalijimo sutartį, kaip teigia šalys, K. S. pasakęs, jog atliko bausmę. Manytina, kad K. S., padaręs nusikalstamą veiką, turėjo žinoti ne tik baudžiamojo poveikio pasekmes, tuo tarpu atsakovė I. N. to neprivalėjo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ji būtų galėjusi žinoti apie K. S. įregistruotą mokestinė prievolę, o šalių paaiškinimai (dėl įmonės padalijimo būtinumo, dėl paveldėto turto priežiūros, dėl žodinio susitarimo pasidalinti paveldėtą turtą ir prižiūrėti senelę L. K., dėl atsakovų tarpusavio santykių), kurie nebuvo paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, šioje byloje paneigia atsakovės nesąžiningumo prezumpciją, numatytą Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 dalyje. Darytina išvada, kad atsakovė I. N. buvo sąžininga, sudarydama su atsakovu K. S. paveldėto turto pasidalijimo sutartį.

6) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalis numato, kad actio Pauliana ieškiniui pareikšti taikomas vienerių metų senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo to momento, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ginčijamas sandoris sudarytas 2013-06-13, ieškovė į teismą kreipėsi 2015-05-18. Atsakovai ieškovės reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovė nurodė, kad apie savo pažeistas teises sužinojo 2015-04-15, kai apie tai informavo antstolė A. K., kuri buvo priėmusi vykdyti ieškovės sprendimą. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pradžia sietina ne tik su ieškovės nurodytu laiku, bet ir su realiomis ieškovės galimybėmis bei turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad K. S. vardu paveldėjimo teisės liudijimas buvo registruotas 2013-06-13, o notaro patvirtintas ginčijamas sandoris buvo įregistruotas 2013-06-27 (b. l. 30). Iš atsakovės I. N. atstovo prašymu gautų papildomų įrodymų iš VĮ Registrų centro matyti, kad ieškovė, kaip valstybės institucija, turėjo įgaliojimus ir galimybes turėti pilną informaciją, šiuo atveju duomenis apie atsakovo K. S. nekilnojamąjį turtą, įregistruotas teises, juridinius faktus (su istorija) iš viešųjų registrų, tačiau tokia paieška nebuvo atlikta (nepilnai atlikta) per vienerių metų laikotarpį nuo sandorio sudarymo (b. l. 151-160). Manytina, kad ir 2013-07-25, ieškovei priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovo K. S. turto, jam iki nustatyto termino neįvykdžius mokestinės prievolės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo būti patikrintas atsakovo turtas, turtinės teisės ir su juo susiję juridiniai faktai, kurie tuo metu visi ir atsispindėjo Nekilnojamojo turto registre, todėl nuo šios datos skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia (CK 1.127 str. 2 d.; palyginimui aukščiau nurodyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus veiksmai, ieškant K. S. turto).

Ieškinio senatis – tai įstatymu nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį, o paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą (CK 1.124 str.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikšti ieškinį atsakovams K. S. ir I. N.. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad nėra svarbių priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.).

Ieškinys atmestinas, pasibaigus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui (CK 1.131 str., 6.66 str. 3 d.).

Atsakovai neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstytinas (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą