Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-20 · Byla Nr. ATP-206-238/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-20
Bylos Nr.
ATP-206-238/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-206-238/2011;Procesinio sprendimo kategorija: 48.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. N. už tai, kad jis 2011-04-03 apie 11.30 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., būdamas girtas (nustatytas 2,24 % promilių girtumas) įžeidžiamai kibo prie A. J., vartojo necenzūrinius žodžius, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. įvykdė nedidelį chuliganizmą. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 174 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutarimu A. N. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, ir paskyrė 100 Lt baudą. Teismas nustatė, kad pažeidimo esmė yra įrodyta. Veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 str., požymius. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, bei iš esmės vienas kitą pavirtinantys liudytojų parodymai (tarp jų ir nuotraukose atpažinta įvykio vieta) neabejotinai leidžia manyti, kad A. N. įvykdė pažeidimą, numatytą LR ATPK 174 str. str., o būtent, necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie žmonių pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismas nutarime pažymėjo, kad viešosios vietos apibrėžimas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - LR ATPK) nėra pateikiamas. Todėl šiuo atveju reikėtų vadovautis teismų praktikos suformuluotu minėtos sąvokos aiškinimu. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Šiuo atveju tvenkinio apsauginė juosta laikytina vieša vieta, kadangi joje teisės pažeidimo padarymo metu ne tik buvo žvejai bei įvykio liudytojai, davę parodymus teisme, bet ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys. A. N. parodymus teismas vertina kaip bandymą išvengti atsakomybės, be to, šių parodymų patikimumu verčia abejoti tai, kad A. N. įvykio metu buvo nustatytas 2,24 % promilių girtumas. Teismas nurodė, kad nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. N. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-12 nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad teismas padarė neteisingą išvadą dėl viešosios vietos įvykio metu buvimo. Iš nuotraukų akivaizdu, kad liudytojai ėjo ne vietinės reikšmės keliu, kuris priklauso Savivaldybei ir įregistruotas VI Registrų centro bazėje kaip inžinerinis statinys, o per jo privačią namų valdą įvažiavimu į kiemą, kuris yra prie pat jo gyvenamojo namo. Nuotraukos ir liudytojai neginčytinai pripažino, kad ėjo būtent pro pat jo gyvenamąjį namą. Logiška ir dėsninga, kad būdamas savininkas, jis turi teisę paklausti ir žinoti, kas, kokiu tikslu ir kokiais ketinimais eina per jo kiemą. Teismas šioje dalyje neįvertino pateikto liudijimo, kad po motinos mirties jis priėmė palikimą, kad pažeidimo vieta fiksuojama konkrečiu adresu Sūduvos g. 65, neįvertino pateikto žemės sklypo plano, už kurį valstybei sumokėtos reikiamos pirkimo išlaidos, kuris patvirtina, kad sklypo ribos eina iki pat tvenkinio. Palikimas priklauso nuo jo priėmimo momento, todėl darytina išvada, kad jis yra teisėtas namų valdos valdytojas, savininkas, ir žemės sklypas negali būti traktuojama kaip vieša vieta.

Skunde nurodoma, kad jis (A. N.) nevaikščiojo prie tvenkinio, neieškojo prie ko prikibti, o pamatęs pro langą einančius tris vyrus civiliais rūbais, išėjo į lauką, vieną iš atsilikusių pasivijo ir pasiteiravo, kodėl vaikšto per jo kiemą. Tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip administracinis teisės pažeidimas. Pripažįsta, kad tą dieną buvo vartojęs alkoholio, tačiau tai neduoda pagrindo pripažinti, kad viešoje vietoje sutrikdė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį. Skunde nurodoma, kad teismo nutarime akcentuojama, kad A. J. buvo su uniforma. Tačiau visi trys asmenys buvo apsirengę striukėmis. Trijų vyrų civiliais rūbais buvimas jo valdoje, jam sukėlė pagrįstų įtarimų ir abejonių jų ketinimais. A. J. nepateikė pažymėjimo ir nepaaiškino, kas jis yra ir kokiu tikslu atvyko į jo žemės sklypą. A. J. pasikvietus toliau stovėjusius kitus du vyrus, pastarieji priėjo ir taip pat tinkamai su juo (A. N.) nesielgė ir nepaaiškino, kodėl, ką veikia eidami per jo kiemą, pro namą į sklypo gilumą. Teismas neįvertino, kad liudytojai nei paaiškinimuose raštu, nei teisme posėdžio metu neįvardino nei vieno žodžio, kuris priskiriamas prie keiksmažodžio, necenzūrinio žodžio. Protokolas surašytas tik dėl A. J., kuris nenurodė, kokius necenzūrinius žodžius tik jo atžvilgiu pavartojo. Jeigu jie neįvardijami, todėl negalima spręsti dėl jų turinio ir pasekmių. Teismas neįvertino, kad viešosios tvarkos pažeidimas yra materialusis pažeidimas, kurio sudėties šioje byloje nėra. Nėra nei viešosios vietos, nei pašalinių asmenų, nei viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymo fakto. Apeliantas buvo vienas, visi trys liudytojai draugai, pašalinių asmenų nebuvo, o pokalbis pradžioje vyko tik tarp jo ir A. J.. Jeigu ir buvo atvykta turint tikslą tikrinti žvejus ar pan., tai asmenys turi pareigą tinkamai, pagarbiai elgtis su žemės, namų valdos savininku, tinkamai paaiškinti, prisistatyti ir parodyti pažymėjimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

A. N. apeliacinis skundas atmetamas.

LR ATPK 174 str. straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš LR ATPK 174 str. straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešose vietos ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, o įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal LR ATPK 174 str. straipsnio nuostatas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

A. N. yra nubaustas už ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, t. y. kad viešoje vietoje, prie „Sasnos“ tvenkinio, esančio Sasnavos k. Sasnavos seniūnijoje, Marijampolės sav., būdamas girtas (nustatytas 2,24 % promilių girtumas) įžeidžiamai kibo prie A. J., vartojo necenzūrinius žodžius, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. įvykdė nedidelį chuliganizmą.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. balandžio 3 d. A. J. suorganizavo reidą ir kartu su neetatiniais gamtos apsaugos darbuotojais A. G. ir J. A. išvažiavo dirbti. Atvyko prie Sasnos upelio ir nuėjo prie tvenkinyje žvejojančių žvejų. Prie A. J. priėjo netoliese gyvenantis A. N., kuris buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. Vartojo necenzūrinius žodžius, savo krūtine mušėsi į A. J. krūtinę, varė juos iš pakrantės, užgauliojo. Apklausti liudytojai A. G., J. A., A. J. patvirtino aplinkybę, kad A. N. buvo neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius, kibo. Ta aplinkybė, kad į įvykio vietą buvo iškviesta policija, patvirtina liudytojų parodymus, kad A. N. elgėsi netinkamai. Apylinkės teismas akcentavo tą aplinkybę, kad įvykis vyko ir pažeidėjas veiksmus atliko tvenkinio apsauginėje juostoje. Teisinga teismo išvada, kad tai laikytina vieša vieta. Taip pat teisinga yra teismo pateikta viešosios vietos samprata. Teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojų A. G., J. A., A. J. parodymais, kadangi nenustatyta aplinkybių, kurioms esant liudytojai galėtų A. N. apkalbėti.

Padarytą pažeidimą apeliantas ginčija iš esmės ir skundą grindžia tuo, kad įvykio dieną nesikeikė, nekibo ir chuliganiškų veiksmų neatliko. Tačiau kaip matyti iš apylinkės teismo nutarimo, šie apelianto argumentai paneigti, nurodyti įrodymai, paneigiantys apelianto aiškinimą, ir jie teismo tinkamai įvertinti. Pažymėtina, kad oficialiuose dokumentuose keiksmažodžiai nerašomi, todėl natūralu, kad jie paaiškinimuose ar teismo dokumentuose nenurodyti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išdėstytai nuomonei, kuris A. N. parodymus vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės, o A. N. parodymų patikimumu abejojo dėl jo girtumo įvykio metu. Liudytojai A. G., J. A., A. J. patvirtino, kad A. N. ėjo paskui juos prie tvenkinio, tai yra į viešą vietą, ir necenzūriniais žodžiais bei gestais (savo krūtine mušė į A. J. krūtinę) kibo prie A. J.. Tokie A. N. veiksmai atitinka ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad įvykio vieta yra viešoji vieta, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys. Apeliacinio skundo argumentai, kad įvykio vieta yra A. N. žemės sklypas yra atmestini, nes jie paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. A. N. skundo argumentai, kad jis nevartojo necenzūrinių žodžių, nesudaro pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir pakankamai detaliai atspindi įvykį. Jokių esminių prieštaravimų ar bylos medžiagos, ar liudytojų parodymų neatitikimų nėra. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad A. N. yra baustas už administracinius teisės pažeidimus, tai rodo, kad A. N. yra linkęs pažeidinėti nustatytas elgesio taisykles, daryti pažeidimus, ir tai neigiamai apibūdina jo asmenybę.

Pagrindo abejoti apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas nemato, todėl A. N. turi priimti neigiamas tokio veikimo pasekmes. Apeliacinio skundo argumentai, kad paskyrus nuobaudą, nutarimo pasekmės neigiamai įtakotų jo gyvenimą, A. N. negalėtų turėti leidimo ginklui, yra atmestini. Administracinės nuobaudos yra prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Tokie nepalankūs, nemalonūs nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrėstų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, ištirti ir įvertinti visi įrodymai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja D. Š.