- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-472-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- J. A.
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. A. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui J. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. A. 3000 Lt skolą pagal 2007-06-27 paskolos sutartį. Nurodė, jog 2007-06-27 sudaręs su atsakovu buto pirkimo-pardavimo sutartį, papildomai paskolino atsakovui 3000 Lt butui remontuoti. Paskolos sutartį užpildė atsakovo žmona notarų biure, sutartyje pasirašė atsakovas ir ieškovas. Pinigus prieš tai atsakovui perdavė automobilyje.
Atsakovas J. A. nesutiko su ieškiniu, pateikė teismui priešieškinį, prašydamas pripažinti tarp jo ir ieškovo sudarytą paskolos sutartį negaliojančia bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007-02-27 su ieškovu sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo už 68000 Lt parduoti jam butą. Sutarties pasirašymo metu jis perdavė ieškovui 5000 Lt užstatą. Vėliau ieškovas pareiškė, jog nesutinka parduoti jam buto už sutartyje nurodytą kainą, prašė papildomai sumokėti dar 3000 Lt, priešingu atveju nebūtų gražinęs 5000 Lt užstato. Jis su ieškovu sutiko bei sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties sudarymo dieną notaro biure ieškovas savo ranka užpildė paskolos sutartį nurodydamas, jog jis iš ieškovo pasiskolino 3000 Lt, tačiau pinigų negavo.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovui 3000 Lt skolą ir 90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2007-06-27 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 3000 Lt dydžio paskolą, o atsakovas šią paskolą priėmė prieš šios sutarties sudarymo ir pasirašymo momentą bei įsipareigojo ieškovui ją grąžinti iki 2008-04-15. Atsakovas nevykdė ieškovui sutartinės prievolės, negrąžino gautos paskolos sutartyje nustatytu laiku, dėl ko susidarė 3000 Lt skola, kurią atsakovas pagal sutartį turi sumokėti. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neįrodė, kad negavo iš ieškovo pinigų, priešingai, aplinkybę, kad gavo pinigus atsakovas patvirtino, pasirašydamas paskolos sutartį. Nurodė, jog atsakovas neneigia, jog pats pasirašė paskolos sutartį, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja I. A., jo žmona.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą, pripažinti 2007-06-27 paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo negaliojančia, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog remiantis LR CK 6.870 str. 2 d,. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, o pinigai nebuvo perduoti, todėl sutartis negali būti laikoma sudaryta, tai patvirtino ir posėdyje dalyvavę liudytojai. Nurodo, jog LR CK 1.86 str. nustatytos tariamojo sandorio negaliojimo aplinkybės, 2008-06-27 sudaryta paskolos sutartis buvo fiktyvi, kadangi joje nebuvo išreikšta tikroji šalių valia – atsakovas suvokė, kad sutartį sudarius, jis pinigų negaus. Nurodė, jog paskolos sutarties padariniai yra kitokie nei nurodyti paskolos sutartyje. Prieš sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas grasino atsakovui neparduoti buto, kuriam jau buvo gauta paskola iš banko. Minėtą faktą patvirtina ir tai, jog buto pirkimo-pardavimo sutartis ir paskolos sutartis buvo sudarytos tą pačią dieną. Atsakovas, pasirašydamas paskolos sutartį, suprato, jog pagal paskolos sutartį jis neįgyja jokių teisių ir neprisiima jokių įsipareigojimų, nes sutartis buvo sudaryta dėl akių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas 2007-06-27 sudarė paskolos sutartį (b.l.2, 3), pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 3000 Lt terminui iki 2008-04-15 (sutarties 1 p.). Sutarties 2 p. nurodoma, kad atsakovas J. A. sutarties 1 p. nurodytą sumą gavo prieš minėtos sutarties pasirašymą.
Atsakovas priešieškiniu prašė minėtą paskolos sutartį pripažinti negaliojančia, motyvuodamas tuo, kad pinigų pagal šią sutartį negavo (LR CK 6.875 str.), be to, sutartį sudarė, nes buvo priverstas ją sudaryti nepalankiomis sąlygomis dėl susidėjusių aplinkybių (LR CK 1.91 str.), kadangi ieškovas grasino ginčijamos sutarties nepasirašymo atveju neparduoti atsakovui buto ir negrąžinti sumokėto avanso. Tuo tarpu apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, t.y. ginčijamas sandoris yra tariamas, todėl negalioja vadovaujantis LR CK 1.86 str. numatytu pagrindu. LR CPK 312 str. įtvirtina draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas, kaip jau minėta, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti negaliojančia ginčo paskolos sutartį pagal LR CK 1.86 str., kaip sandorį, sudarytą tik dėl akių, sutartį ginčijo kitais savarankiškais pagrindais. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti ginčo paskolos sutartį negaliojančią, kaip sudarytą tik dėl akių, yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl tokie atsakovo argumentai negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl šių atsakovo apeliacinio skundo argumentų nepasisako kaip dėl nenagrinėtinų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio proceso ribas, pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo dalyje, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinys. Atsakovas, teigdamas, kad paskolos sutartį sudarė, nes buvo priverstas ją sudaryti nepalankiomis sąlygomis dėl susidėjusių aplinkybių, be to, negavo pinigų pagal paskolos sutartį, turi įrodyti šias aplinkybes (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs, kad paskolos sutarties blanko prašė pas notarę, teismo posėdyje apklausta liudytoja notarė Ž. B. patvirtino, kad bylos šalys buto pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimo metu domėjosi paskolos sutarties blanku. Atsakovas priešieškinyje pripažino, kad ginčijamą paskolos sutartį pasirašė po buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Be to, pagal šalių pasirašytą 2007-02-27 preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.18) šalys buvo susitarusios, kad ieškovas parduos atsakovui butą už 68000 Lt. Taip pat šalys susitarė, kad ieškovui atsisakius parduoti butą, jis įsipareigojo atsakovui grąžinti gautą avansą (sutartyje įvardintą užstatu). Iš sutarties turinio darytina išvada, kad įsipareigojo grąžinti visą atsakovo sumokėtą, t.y. tiek kiek gavo, 8000 Lt avansą. Taigi, ieškovui atsisakius parduoti atsakovui butą už 68000 Lt, atsakovas įgytų teisę reikalauti grąžinti užstatą, o šiam atsisakius tai padaryti, galėtų kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Minėtų aplinkybių visuma paneigia atsakovo argumentus, kad jis paskolos sutartį buvo priverstas pasirašyti dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, kadangi ieškovui atsisakius sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis, atsakovas galėtų atgauti sumokėtą avansą bei galėtų susirasti kitą butą pirkti. Kad galimybės pirkti kitą butą atsakovas neturėjo ir tai buvo vienintelė išeitis, atsakovas nepateikė. Faktas, kad paskolos sutartis buvo sudaryta po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, taip pat paneigia atsakovui susidėjusių sunkių aplinkybių buvimą. Liudytojos M. V. parodymai, kaip matyti iš 2009-10-06 teismo posėdžio protokolo, nustatytų aplinkybių nepaneigia, nes ji nurodė, kad ieškovas skambino jai ir reikalavo, kad atsakovas sumokėtų ieškovui 3000 Lt, tačiau ji nepatvirtino, kad ieškovas šios sumos reikalavo kaip buto kainos padidinimo, kad reikalavo prieš buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Priešingai, patvirtino, kad su ieškovu buvo susitarta, kad pinigus grąžins po truputį per metus. Atsakovo ginčijamos paskolos sutarties 2 p. nurodoma, kad atsakovas 3000 Lt gavo prieš šios sutarties pasirašymą, atsakovas savo parašo sutartyje neginčijo, tai patvirtino ir liudytoja I. A., atsakovo sutuoktinė. Atsakovas ir minėta liudytoja nurodo, kad atsakovas jokių pinigų pagal ginčijamą paskolos sutartį negavo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų buvęs verčiamas pasirašyti sutartį, pagal bylos duomenis sutartį pasirašė laisva valia, be jokio išorinio spaudimo. Duomenų, kad atsakovas ir liudytoja 2007-06-27 būtų visuomet kartu, byloje nėra, minėta liudytoja to nepatvirtino. Kita vertus, liudytoja yra atsakovo sutuoktinė, todėl gali kilti klausimas dėl prievolės pripažinimo bendra ir skolos išieškojimo nukreipimo į bendrą atsakovo ir liudytojos turtą, todėl jos parodymai negali būti pripažįstami kaip pakankami pinigų gavimo faktui nuginčyti, nes ji tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi. Atsižvelgdama į minėtus motyvus bei byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo argumentas, jog pinigų iš ieškovo negavo, nėra pagrįstas bylos įrodymais. Kadangi atsakovas neįrodė, kad 3000 Lt sumos pagal ginčijamą paskolos sutartį negavo, taip pat neįrodė, kad ginčijamą paskolos sutartį sudarė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį.
Kadangi atsakovas 2007-06-27 paskolos sutartyje nurodytos 3000 Lt paskolos sumos ieškovui sutartyje nustatytu terminu negrąžino, atsakovas tai pripažino bylos nagrinėjimo metu, priešingų įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 3000 Lt skolą (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str., 6.873 str. 1 d.).
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines ir proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai išsprendė bylą. Keisti ar naikinti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.