- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- e2-455-835/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- V. T.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Įžanginė dalis
2.6.4.; 2.6.3.4.; 2.6.4.2.; 2.6.4.4.2.; 2.6.5.; 2.6.5.2.1.; 2.6.10.3.; 3.1.7.1.; .1.7.4.;3.1.7.5.;
3.1.7.7.; 3.1.7.10.; 3.1.14.; 3.2.1.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.6.;
2016 m. kovo 29 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui V. T. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad atsakovas yra S. R. biologinis tėvas, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina pagal jos gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovo jo nepilnametės dukros išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti ieškovei, priteisti iš atsakovo jo nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimą – 5400,00 Eur už 36 mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu susipažino 1999 metais, kartu apsigyveno pas jo tėvą. 2001 m. lapkričio 13 d. ne santuokoje gimė dukra. Gimus dukrai atsakovas tėvystės nepripažino, tačiau dukrą lankė, duodavo pinigų. Nuo 2003 m. ieškovė su atsakovu kartu negyvena, jis dukrai jokio išlaikymo neteikia, nesirūpina ir su ja nebendrauja. Ieškovė stengėsi tarp jų išlaikyti ryšį, tačiau atsakovas savo nuomonės nepakeitė. Ieškovė dukrą išlaiko viena, jos išlaikymas mėnesiui kainuoja apie 300,00 Eur. Dalį šios sumos turėtų skirti atsakovas, nes jos gaunamo 307,00 Eur atlyginimo nepakanka, todėl ji prašo priteisti iš atsakovo po 150,00 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui ir 5400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Dukra visuomet gyveno su ja, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ieškinį tenkinti pilnai.
Alytaus miesto rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad atsakovas pripažįsta tėvystę, nors su dukra nebendrauja. Jis sveikas, darbingas, dirba atsitiktinius darbus, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo neprieštarauja, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, jog kiekvienas vaikas turi žinoti, kas jo tėvas, todėl būtina nustatyti tėvystę ir priteisti išlaikymą, kurio dydžio klausimas sprendžiamas, pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš ieškovės, jos atstovo paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė S. R.. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 617 S. R. tėvas nenurodytas. Kai vaiko gimimo įraše ir gimimo liudijime nėra nurodytas tėvas, tai tokie įstatymo nustatyta tvarka priimti dokumentai patvirtina, jog vaiko kilmė iš konkretaus tėvo nėra nustatyta ir vaikas neturi tėvo, su kuriuo būtų galima sieti vaiko kilme grindžiamas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str., 3.192 str.). CK 3.146 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.147 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodinėjimo priemonės. Atsakovas DNR ekspertizės nepageidavo, pripažįsta tėvystę ir tai patvirtina 2016 m. vasario 19 d. prašyme. Be to, ieškovės nurodytas aplinkybes dėl bendro jos ir vaiko tėvo gyvenimo, vaiko laukimo, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja J. R.. Esant šioms aplinkybėms, nustatytina tėvystė, pripažįstant V. T. S. R. tėvu, o S.R. V. T. dukra.
Šalių nepilnametės dukros S. R. gyvenamoji vieta nustatytina su motina pagal jos gyvenamąją vietą, kadangi tai geriausiai atitinka dukros interesus, nes ji visuomet gyveno tik su motina, tėvas su vaiku nebendrauja, nesirūpina ir gyvenamosios vietos nustatymui su motina neprieštarauja (CK 3.174 str.).
CPK 392 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustačius tėvystę, teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą. Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės bei 5400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trisdešimt šešis mėnesius iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinius atlyginimus, socialines pašalpas, pensijas, į jų turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Nustatant priteistino išlaikymo dydį būtina atsižvelgti į vaiko teisę į būtinas vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 25 str.). Būtinos vaikui vystytis sąlygos sudaromos patenkinat jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Ieškovės ir atsakovo dukra gyvena su ieškove, pilnai jos išlaikoma. Už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius, yra atsakingi abu tėvai, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas prie dukros išlaikymo neprisideda visiškai.
Iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovės gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 307,00 Eur atlyginimas. Ji nekilnojamojo turto ir įregistruotų transporto priemonių neturi. Atsakovas turi nekilnojamojo turto ir automobilį, nedirba. Duomenų apie kitus išlaikytinius šalys nepateikė. Todėl išdėstytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui.
Įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas bei nepilnamečio vaiko poreikius, tėvo sutikimą su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai S. R. mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos - 2015 m. rugsėjo 14 d. iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė J. R. (CK 3.192 str., 3.201 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaiko poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio padavimo teisme dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Ieškovė prašo priteisti 5400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo tik po 14 metų nuo vaiko gimimo, nes paragino socialinės paramos skyrius, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad 2700,00 Eur įsiskolinimo suma už trejus metus nebus per maža, nes ji skaičiuojama už laiką, kuomet vaiko poreikiai ir minimalios mėnesio algos dydis buvo ženkliai mažesni, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 2700,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 2.1.-(NTP-2)-16-P-72-2302 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. kovo 14 d. pažymoje Nr. NTP-7-2906 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir kitos išlaidos yra 256,72 Eur. Suteikus ieškovei antrinę teisinę pagalbą, ji atleista nuo žyminio mokesčio – 41,00 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 41,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėjimo. Nuo žyminio mokesčio – 54,00 Eur (150,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentų) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo bei 162,00 Eur (5400,00 x 3 procentų) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės pareikšti reikalavimai tenkinti 87,50 procento (du neturtiniai reikalavimai tenkinti 100 procentų, 150,00 Eur iš 150,00 Eur (100 procentų) ir 2700,00 Eur iš 5400,00 Eur (50 procentų), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 217,00 Eur žyminis mokestis (41,00 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 41,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 54,00 Eur (150,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentų) už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, 81,00 Eur (2700,00 Eur x 3 procentų) už išlaikymo įsiskolinimą), 224,63 Eur už advokato teisines paslaugas teikiant antrinę teisinę pagalbą ir kitas išlaidas (256,72 Eur x 87,50 procento). Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 3 d., 6 d., 98 str. 1 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 d. 3 p.). Žyminis mokestis sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į tą pačią sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 392 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti atsakovą V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o S. R. atsakovo V. T. dukra.
N. S. Rinkevičiūtės gyvenamąją vietą su motina J. R. pagal jos gyvenamąją vietą.
Priteisti iš atsakovo V. T. išlaikymą nepilnametei dukrai S. R. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2015 m. rugsėjo 14 d. iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. T. 2700,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 13 d.
Pavesti J. R. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. T. valstybei 217,00 Eur žyminį mokestį, 224,63 Eur už advokato teisines paslaugas teikiant antrinę teisinę pagalbą ir kitas išlaidas.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją per tris dienas išsiųsti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kur yra įregistruotas vaiko gimimas.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja A. D.