Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2018-05-15 · Administracinė byla Nr. I-2003-428/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-15
Bylos Nr.
I-2003-428/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
Z. P.
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
D. P.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2003-428/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02175-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos 3.5; 41 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 15 d.Vilnius

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiškėjai Z. P., jos atstovui advokatui E. U.,

atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ž. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Z. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu (b. l. 36–39), prašydama panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 64-S-18053(3.3 E-64) „Dėl atsisakymo pradėti tarnybinį patikrinimą“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo pareiškėjos 2017 m. liepos 17 d. skundą „Dėl policijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, netinkamo elgesio, šūkio „Ginti, saugoti, padėti“ nesilaikymo“

Pareiškėja ir jos atstovas advokatas prašė skundą tenkinti bei skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog 2017 m. liepos 17 d. kreipėsi į Komisariato viršininką skundu “Dėl policijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, netinkamo elgesio, šūkio „Ginti, saugoti, padėti“ nesilaikymo“. Atsakovas pateikė skundžiamą atsakymą su kuriuo pareiškėja nesutinka. Pareiškėja nurodė, kad į Komisariatą kreipėsi dėl policijos pareigūno D. P. netinkamo elgesio. Pareiškėja teigė, kad šis pareigūnas 2017 m. liepos 7 d. atvyko į pareiškėjos namus, esančius (duomenys neskelbtini) . Pareiškėja nurodė, kad tuo laiku jos namuose nebuvo, tačiau pareigūnas D. P. įlipo per tvorą, nes kiemo vartai buvo uždaryti ir užrišti raiščiu. Pareigūnas vaikščiojo patvoriais, apžiūrinėjo pareiškėjos ūkinį pastatą, kluoną, malkinę, garažą. D. P. atrakino ūkinio pastato duris, sugadindamas pakabinamą spyną, bei iš ūkinio pastato išleido šuniukus, skaičiavo pareiškėjos paukščius. Pareigūnas paliko pareiškėjai šaukimą, kuriame buvo nurodyta 2017 m. liepos 10 d. atvykti į Komisariatą. Pareiškėja mano, kad D. P., norėdamas pareiškėjai įteikti šaukimą, galėjo informuoti telefonu, o ne laipioti per tvorą, apžiūrinėti neturint tam pagrindo pastatus, gadinti turtą, iš ūkinio pastato išleisti šuniukus, skaičiuoti paukščius. Pareiškėjai 2017 m. liepos 10 d. atvykus į Komisariatą pas tyrėją D. P. paaiškėjo, kad tyrėjas ketina pareiškėjai surašyti administracinio nusižengimo protokolą už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 3 dalyje. Tyrėjas D. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą paskirti pareiškėjai 120 Eur baudą. Ši bauda buvo skirta už tai, kad 2017 m. birželio 15 d. pareiškėjos auginami gyvūnai (vištos, šuo) buvo patekę į kaimynės namų valdą ir ten padarė žalos, bei dėl to, kad pareiškėja 2017 m. birželio 11 d. tyčia sugadino kaimynės turtą, padarydama kaimynei 10 Eur turtinės žalos. Tyrėjas D. P., surašydamas pareiškėjai administracinio nusižengimo protokolą ir paskirdamas nuobaudą, elgėsi netinkamai, neetiškai, įžūliai, buvo arogantiškas, pareiškėją pažemino, ji patyrė patyčias. Tyrėjas D. P. juokėsi, kvatojo, šaipėsi, pareiškėją pabrėžtinai kelis kartus pavadino pensininke. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 32 straipsnio 1 dalį, policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 33 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog, esant duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punkte detalizuojama, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus. Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Aprašo 26 punktas). Taigi, gavęs asmens skundą, vadovas privalo pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą, jis neturi diskrecijos atsisakyti jį pradėti. Atsakovas, gavęs pareiškėjos skundą dėl pareigūno galimai padaryto tarnybinio pažeidimo ir nusprendęs nepradėti tarnybinio patikrinimo, galimai pažeidė Statuto 33 straipsnio 7 dalies ir Aprašo 7 punkto nuostatas. Pareiškėja mano, kad dėl pareigūno D. P. veiksmų privalėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas. Skundžiamame rašte Nr. 64-S-18053(3.3 E-64) „Dėl atsisakymo pradėti tarnybinį patikrinimą“ nenurodyta apskundimo tvarka ir taip pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinės procedūros sprendimui keliamus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pateiktu skundu nesutiko. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog gavo Z. P. 2017 m. liepos 17 d. skundą Nr. 64-AP-2114 „Dėl policijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, netinkamo elgesio, šūkio „Ginti, saugoti, padėti“ nesilaikymo“. Skunde pareiškėja nurodė, kad Komisariato tyrėjas D. P., nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą bei šioje byloje priimdamas sprendimą (nutarimą) su pareiškėja elgėsi šališkai, neįvertino įrodymų, priėmė nepagrįstą sprendimą, atvykęs į pareiškėjos namus, pareiškėjai nesant namuose, paliko jai šaukimą atvykti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, skaičiavo pareiškėjos vištas, viščiukus, kates, paleido iš tvarto šunis, lipo per tvorą, galimai judino tvoros stulpelius ir pan. Vadovaujantis Aprašo 8 punktu, Komisariato vidaus tyrimų grupėje buvo atliktas pareiškėjos pateiktos informacijos patikslinimas. Atlikus pareiškėjos pateiktos informacijos patikslinimą, vadovaujantis Aprašo 10.3 ir 10.5 punktais, 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo priimtas sprendimas tarnybinio patikrinimo dėl Komisariato tyrėjo D. P. veiksmų įvertinimo nepradėti, tai patvirtina 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinis pranešimas Nr. 64-PR2-9025. Apie priimtą sprendimą pareiškėja informuota skundžiamu raštu Nr. 64-S-18053 „Dėl atsisakymo pradėti tarnybinį patikrinimą“. Statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 33 straipsnio 12 dalis įpareigoja vadovautis Aprašu, kuris reglamentuoja tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką, taikomą vidaus tarnybos pareigūnams. Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, tarybinis patikrinimas gali būti atliekamas pagal asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Aprašo 10 punkte nurodyti atvejai, pagal kuriuos tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, iš jų 10.3 punkte nurodytas atvejis - nustačius, kad skundžiami pareigūno, atliekančio administracinio teisės pažeidimo tyrimą, proceso veiksmai ir nutarimai, priimti atliekant administracinio teisės pažeidimo tyrimą ir Aprašo 10.5 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą patikslinimo metu neįžvelgus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymių. Atliekant pareiškėjos skundo patikslinimą nustatyta, kad pareiškėja skundė pareigūno priimtus procesinius sprendimus atliekant administracinio nusižengimo tyrimą ir vadovaujantis Aprašo 10.3 punktu, tarnybinis patikrinimas dėl to negalėjo būti pradėtas, nes pareiškėjos skundas patenka į ANK reguliavimo sritį ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų pareigūno veiksmų, neįžvelgus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas. Atsakovo vertinimu, priimtas sprendimas atitiko Aprašo 10 punkte nustatytą reglamentavimą ir yra pagrįstas bei teisėtas, pareiškėjos teisių nepažeidė. Pareiškėja nepatenka į suinteresuoto subjekto, turinčio teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, sąvoką. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl jos skunde teismui išdėstytų aplinkybių ir reikalavimų, neturi materialiosios reikalavimo teisės, todėl jos skundas šiuo pagrindu turėtų būti atmestas. Administracinių teismų praktikoje įtvirtinta, kad nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar kitų šiuo pagrindu sprendimų (tokią teisę Statuto ir Aprašo normos suteikia tiktai tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus jų skundo nagrinėjimo rezultatus (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2745/2012).

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

Bylos ginčo dalykas yra Komisariato 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. 64-S-18053(3.3 E-64), kuriuo atsisakyta atlikti pareigūno D. P. veiklos tarnybinį patikrinimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja, ginčydama minėtą raštą, siekia, kad būtų atliktas pareigūno D. P. veiklos tarnybinis patikrinimas dėl jos skunde įvardytų aplinkybių, o būtent dėl to, kad, pareiškėjos teigimu, pareigūnas elgėsi netinkamai atvykęs į pareiškėjos namus įteikti jai šaukimo į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, pareiškėjai nesant namuose, skaičiavo jos naminius gyvūnus, paleido iš tvarto šunis, lipo per tvorą, galimai sugadino tvoros stulpelius, be to, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas sprendimą (nutarimą) patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn, su ja elgėsi šališkai, neįvertino įrodymų, priėmė nepagrįstą nutarimą skirti pareiškėjai administracinę nuobaudą.

Taigi, pareiškėja dėl policijos pareigūno netinkamo elgesio Komisariatui skundė pareigūno procesinius veiksmus, susijusius su administracinio nusižengimo tyrimu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. liepos 17 d. su skundu kreipėsi į Komisariato viršininką dėl policijos pareigūno D. P. netinkamo elgesio, atliekant procesinius veiksmus administracinio nusižengimo byloje, susijusius su šaukimo įteikimu, administracinio nusižengimo protokolo surašymu ir nutarimo priėmimu. Pareiškėja skundė Komisariatui pareigūno D. P. procesinius veiksmus, siekdama, kad pareigūnui būtų inicijuotas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, ir taip pat jai būtų panaikintos administracinio nusižengimo poveikio priemonės – administracinė nuobauda. Skundžiamu raštu atsakovas atsisakė inicijuoti tarnybinį patikrinimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja skundžia pareigūno, atliekančio administracinio teisės pažeidimo tyrimą, procesinius veiksmus dėl kurių tarnybinis patikrinimas neatliekamas bei pradėtas turi būti nutrauktas pagal Aprašo 10.3 punkto nuostatas. Atsakovas atsisakymą pradėti tarnybinį patikrinimą motyvavo dar ir tuo, jog informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą patikslinimo metu neįžvelgė galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymių, todėl, vadovaudamasis Aprašo 10.5 punktu, neatliko tarnybinio patikrinimo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl kitų pareigūno procesinių veiksmų atliekant administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl priimtų procesinių sprendimų administracinio nusižengimo byloje patenka į ANK reguliavimo sritį ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pagal Aprašo 7 punktą piliečiai, pranešdami apie pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Nurodytas teisinių santykių reglamentavimas reiškia, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Skundžiamas atsakovo raštas yra informacinio pobūdžio, nenustatantis pareiškėjai jokių teisių ir pareigų. Skundžiamas raštas pats savaime neturi įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai. Šiuo raštu tik konstatuojami tam tikri faktiniai duomenys, t. y. pateikiama išvada, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo inicijuoti policijos pareigūnui tarnybinį patikrinimą. Administraciniai teismai laikosi suformuotos praktikos, jog asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja tik teisę būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Pareiškėjos skundas, kuriuo ji skundžia atsisakymą pradėti tarnybinį patikrinimą, yra nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad pareiškėja skunde atsakovui iš esmės savo teisių pažeidimą siejo ir su procesinių teisių pažeidimu administracinio nusižengimo bylos procese, dėl policijos pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą bei skiriančio nuobaudą, šališko elgesio, įrodymų neįvertinimo, nepagrįsto nutarimo priėmimo, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatymų leidėjas įtvirtino, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 3, 17 str.). Pareiškėjos nurodytų teisių pažeidimas administracinių teisės pažeidimų procese galėtų būti įvertintas pareiškėjos administracinės teisės pažeidimo byloje, pareiškėjai pateikus skundą dėl nutarimo, kuriuo jai paskirta administracinė nuobauda, ANK nustatyta proceso tvarka.

Administraciniai teismai nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, jog piliečiai, nurodydami galimai padarytus tarnybinius pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013). Teismo vertinimu, pareiškėja apie skundo nagrinėjimą buvo informuota skundžiamu raštu tinkamai. Pareiškėja neginčija skundžiamo atsakovo rašto dėl to, kad atsakovas netinkamai informavo pareiškėją apie jos skundo išnagrinėjimą, esmingai pažeisdamas informacijos teikimo procedūras. Pareiškėja savo skundo argumentus sieja su tarnybinės atsakomybės netaikymu Komisariato pareigūnui D. P..

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais nesiekiama pažeistų teisių (interesų) apgynimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A469-261/2007).

Įvertinus nurodytus argumentus, konstatuotina, jog ginčijamo rašto panaikinimas pareiškėjos teisėėėms ir pareigoms apimčiai įtakos neturės, todėl skundžiamas Komisariato raštas ir išvestinis reikalavimas dėl Komisariato įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu, todėl byla nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. 64-S-18053(3.3 E-64) „Dėl atsisakymo pradėti tarnybinį patikrinimą“ panaikinimo ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įpareigojimo išnagrinėti iš naujo pareiškėjos 2017 m. liepos 17 d. skundą „Dėl policijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, netinkamo elgesio, šūkio „Ginti, saugoti, padėti“ nesilaikymo“ nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Nutartis dėl bylos nutraukimo per septynias kalendorines dienas nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė