Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-193/2009

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. kovo 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pagal asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė T. D. bei jo atstovės pagal įstatymą motinos A. D. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-12-31 nutarties, kuria T. D., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., 253 str. 2 d., 302 str. 1 d., esant nepakaltinamam, pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi pripažinta, kad T. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., 253 str. 2 d., 302 str. 1 d.:

- 2008 m. rugpjūčio 5 d. apie 18 val., Kėdainių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjai S. S. vykdant savo tiesiogines pareigas, skambino telefonu į jos tarnybinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), esantį tarnybiniame kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), A Mickevičiaus g. 25, Kėdainių mieste, ir ją grasino nužudyti: supjaustyti į mažus gabalėlius, užmušti, sudraskyti į gabalus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. rugpjūčio 5 d., apie 19.30 val., skambino į Kėdainių rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrį, Kėdainių rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio specialistui Ž. N. ir vyresniajam postiniam E. B., bei grasino nužudyti Kėdainių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėją S. S.: ją supjaustyti į gabalėlius, užmušti, sudraskyti į gabalus, toliau grasino šaudyti policijos pareigūnus, nušauti policijos komisariato viršininką E. L., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;

-neturėdamas leidimo, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir iki 2008 m. rugsėjo 9 d. 10.35 val., neteisėtai, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, laikė, trumpąjį lygiavamzdį, vienašūvį savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą pagal kai kuriuos netipinės konstrukcijos šaunamųjų ginklų pavyzdžius, ir didelį kiekį – 72 vienetus 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos žiedinio skėlimo ilgųjų šovinių, kurie yra šaudmenys, 2 vnt. 5,6 mm kalibro pramoninės gamybos žiedinio skėlimo trumpuosius pistoletinius šovinius, kurie yra šaudmenys, 2 vnt. pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinius šovinius, kurie yra šaudmenys;

- tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir iki 2008 m rugsėjo 9 d., 10.35 val., neteisėtai, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, laikė juridinio asmens „Viešosios įstaigos Panevėžio miesto poliklinika“ spaudą, juridinio asmens „Vilniaus arkivyskupijos Vilniaus šv. Mikalojaus Bažnyčios“ spaudą, fizinio asmens „Sacerdos E. M.“ spaudą, netikrą fizinio asmens „gydytojo E. J.“ spaudą, su numeriu „9667“,

šias veikas jis padarė būdamas nepakaltinamu - negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei būdamas ypač pavojingu visuomenei - ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė-stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis.

Teismo posėdyje apeliantai T. D. bei jo motina A. D., taip pat jų gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliantas T. D. neigia padaręs baudžiamuoju įstatymu uždraustas BK 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., 253 str. 2 d., 302 str. 1 d. numatytas veikas, ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunduose nurodytus argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nutartį, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundus tenkinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo T. D. padarytas baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas ir tinkamai pritaikė jam priverčiamąją medicinos priemonę.

Pagrindiniai apeliacinių skundų argumentai yra susiję su tuo, kad, apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas nutartyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Apylinkės teismas nutartyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios S. S., liudytojų D. M., Ž. N., E. B. parodymais, daiktų pateikimo protokolu, apžiūros protokolu, specialisto išvada, teismo psichiatrinės ekspertizės aktu ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad T. D. padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas, numatytas BK 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., 253 str. 2 d., 302 str. 1 d. Be to, tai, kad T. D. padarė pastarąsias veikas, iš dalies patvirtina pačių apeliantų T. D. ir jo mamos A. D. skundų teiginių prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. D. 2008-08-05, paskambinęs S. S. grasino ją nužudyti: supjaustyti į mažus gabalėlius, užmušti, sudraskyti į gabalus, analogiškus grasinimus S. S. atžvilgiu, taip pat policijos pareigūnų bei kitų asmenų atžvilgiu T. D. išsakė paskambinęs ir Kėdainių rajono policijos komisariato budėtojams. Šias aplinkybes visiškai patvirtina byloje esantys nukentėjusiosios S. S., liudytojų D. M., Ž. N., E. B. parodymai, apžiūros protokolo duomenys. Be to, tai daręs neneigia ir pats apeliantas T. D.. Kritiškai vertintini apeliantų teiginiai apie tai, kad T. D. buvo priverstas taip elgtis dėl, pasak apeliantų, netinkamo, neteisėto ir net nusikalstamo S. S. elgesio. Šie apeliantų teiginiai yra deklaratyvūs, paneigti byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini. Apeliantų teiginių apie neva S. S. neteisėtus veiksmus – A. D. stumdymą, šaukimą, koliojimą, žeminimą, atsisakymą iškviesti greitosios medicinos pagalbą – nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, jų skunde nenurodė ir patys apeliantai. Be to, šie teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Taip pat kritiškai vertintini T. D. teiginiai apie tai, kad S. S. buvo įrėmusi jo mamai į galvą pistoletą. Šių deklaratyvių teiginių nepatvirtino jokie byloje esantys duomenys, be to, apie tokią aplinkybę pati T. D. mama A. D. skunde net neužsiminė. Taigi, jokių nusikalstamų veikų požymių ar kitokių pažeidimų nukentėjusiosios S. S. veiksmuose nenustatyta, todėl deklaratyvūs T. D. teiginiai apie S. S. tariamai nusikalstamus veiksmus atmestini kaip nepagrįsti.

Atmestini ir apeliantų teiginiai apie tai, kad T. D. imtis grasinimo privertė policijos pareigūnų pasakymas, kad jo mama mirė. Pažymėtina, kad apeliantai skunduose skirtingai nurodo šią aplinkybę – T. D. teigė, kad tai jam pasakė budėtojas, o pasak A. D., sūnui tai pasakė S. S.. Ir nors apeliantai tvirtina, kad būtent ši aplinkybė buvo ta, kuri privertė T. D. grasinti policijos pareigūnams, tačiau iš byloje esančiame apžiūros protokole (t.1 b.l.55-57) užfiksuoto T. D. grasinimų turinio akivaizdu, kad jis reikalavo ne atiduoti mirusią motiną, o reikalavo ją išleisti namo, t.y. suvokdamas ir žinodamas, kad jo motina gyva ir yra policijos komisariate, o ne laikydamas ją mirusia. Taigi, tiek byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai bei telefoninių pokalbių įrašai, tiek pačių apeliantų skundų teiginių prieštaringumas, paneigia tokį apeliantų nurodytą veiksmų motyvą.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie T. D. grasinimų realumą. Nukentėjusioji S. S. parodė, kad T. D. grasino nušauti, nužudyti, sukapoti į mažyčius gabalėlius, iš jo žodžių jautėsi pyktis, agresija, ji labai išsigando, nes suprato, kad šie grasinimai gali būti realūs, be to, žinojo, kad T. D. jau buvo taikytos medicininio pobūdžio priemonės už analogiškus veiksmus. Kad S. S. šiuos grasinimus priėmė kaip realius, patvirtino liudytoja D. M., parodžiusi, kad kalbėdama su T. D. S. S. buvo labai susijaudinusi, jos balsas virpėjo ir ji jo grasinimus suprato kaip realius, be to, komisariate buvo informacija, kad T. D. taip elgtis gali, o T. D. skundai policijos komisariatui buvo agresyvūs, jų tonas vis piktybiškėjo. Liudytojai Ž. N. ir E. B. taip pat parodė, kad T. D. kalbėjo neramiu, susijaudinusiu balsu, reiškė ultimatumus, iš balso ir intonacijų buvo galima suprasti, kad T. D. psichika sutrikusi, jis yra agresyviai nusiteikęs ir savo grasinimus ketina realiai vykdyti. Grasinimų realumą rodė ir tai, kad T. D. pasisakė turįs ginklą, su kuriuo šaudysiąs, pareigūnams nevykdant jo ultimatumų, tokį realumą patvirtina ir vėliau iš T. D. išimti ginklai ir šaudmenys. Aukščiau išdėstytais duomenimis paneigti apeliantų skunduose nurodomi teiginiai, kad T. D. yra nepavojingas visuomenei, jis nesiruošė nieko žudyti ir, kad jo grasinimai buvo visiškai nerealūs.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta įrodytu, kad T. D. neteisėtai įgijo ir iki 2008 m rugsėjo 9 d. 10.35 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, laikė šaunamąjį ginklą, didelį kiekį šovinių, juridinio asmens „Viešosios įstaigos Panevėžio miesto poliklinika“ spaudą, juridinio asmens „Vilniaus arkivyskupijos Vilniaus šv. Mikalojaus Bažnyčios“ spaudą, fizinio asmens „Sacerdos E. M.“ spaudą, netikrą fizinio asmens „gydytojo E. J.“ spaudą, su numeriu „9667“. 2008 m. rugsėjo 9 d. daiktų pateikimo protokolu patvirtinta, kad visus aukščiau minimus daiktus T. D. pateikė savo iniciatyva. 2008-10-09 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(7899)-ISI-7672 nustatyta, kad tirti pateiktas objektas yra trumpasis, lygiavamzdis, vienašūvis savadarbis šaunamasis ginklas, pagamintas pagal kai kuriuos netipinės konstrukcijos šaunamųjų ginklų pavyzdžius ir pritaikytas šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šoviniais; savadarbiai šaunamieji ginklai civilinėje apyvartoje yra draudžiami; tirti pateiktas savadarbis ginklas yra iš dalies tinkamas šaudyti, kadangi šūviai įvyksta nesistemingai; tirti pateikti 72 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22LR) kalibro žiedinio skėlimo ilgieji šoviniai; tirti pateikti du šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo trumpieji pistoletiniai šoviniai; tirti pateikti du šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos (Čekija), 12 kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams šautuvams; tirti pateiktus 72 pramoninės gamybos, ilguosius 5,6 mm (.22LR) kalibro žiedinio skėlimo šovinius ir du pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo trumpuosius pistoletinius šovinius galima iššauti iš tirti pateikto savadarbio šaunamojo ginklo. Abejoti specialisto išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo, abejonių dėl specialisto išvados pagrįstumo nenurodoma ir T. D. apeliaciniame skunde. Taigi, minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis T. D. įgijo ir laikė tam neturėdamas jokio leidimo, t. y. neteisėtai, ir tokios veikos kaip draudžiamosios yra numatytos BK 253 str. 1 ir 2 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pažyma, VšĮ „Panevėžio miesto Poliklinika“ raštas, Vilniaus Arkivyskupijos Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos raštas patvirtina tai, kad T. D. neteisėtai įgijo ir laikė spaudus, taip padarydamas baudžiamuoju įstatymu uždraustą BK 302 str. 1 d. numatytą veiką. Ta aplinkybė, kad visus aukščiau minėtus daiktus T. D. pateikė policijos pareigūnams savanoriškai, laisva valia, nepaneigia išvados dėl draudžiamųjų veikų padarymo.

Nenagrinėtini apeliantų teiginiai dėl tariamo T. D. sumušimo. Šie teiginiai bei T. D. teiginiai apie valstybės jam padarytą 1 milijono litų turtinę ir neturtinę žalą, nes tai nėra skundžiamos nutarties dalykas.

Netenkintini T. D. prašymai taikyti jo atžvilgiu BK 36 str., 40 str. ir 59 str. 1 d. 6 p. nuostatas. Pagal BK 17 str. 2 d. asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti tokiam asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės reglamentuojančias BK normas (36-40 str.) ar nustatinėti atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Taip pat nėra jokio pagrindo panaikinti T. D. teismo paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nes ji apeliantui pritaikyta atsižvelgus į teismo psichiatrinės ekspertizės aktą, ekspertės psichiatrės N. M. parodymus bei vadovaujantis BK 17 str. 2 d. ir 98 str. 5 d.- šalia kitų baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų T. D. atliko veiksmus pavojingus žmogaus gyvybei ir sveikatai (grasino nužudyti), padarė sunkią draudžiamą veiką – disponavo dideliu kiekiu šaudmenų, teismo psichiatrai ekspertai patvirtina, kad T. D. veiksmai ir elgesys yra ypač pavojingi – neprognozuojami, socialiai pavojingi. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis – T. D. pritaikyta tinkamai, esant tam BK 98 str. 5 d. numatytoms sąlygoms ir pagrindams.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-12-31 nutartis yra teisėta, pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, procesinių ir materialinių teisės normų, humaniškumo bei kitų principų, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

T. D. bei jo atstovės pagal įstatymą A. D. apeliacinius skundus atmesti.