- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- 2YT-44710-294/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Pareiškėjas
- G. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui antstoliui Valdui Čeglikui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antstolis 2016-10-13 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio patvarkymą ir sustabdyti buto realizavimą iki galios teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje civilinėje byloje. Skolininkas savo skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad antstolis surašė skolininko turto areštą. Mirus išieškotojui vykdomoji byla buvo sustabdyta iki paaiškės teisių perėmėjas. Atnaujinus išieškojimo procesą kitoje civilinėje byloje pareiškėjas yra skolininkas kartu su savo sutuoktine. Vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių aprašytas tas pats pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantis butas. Šioje byloje pareikštas bankrutuojančios įmonės ieškinys dėl žalos atlyginimo. Mano, kad bankroto administratorius, reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, yra pirmesnės eilės kreditorius nei išieškotoja vykdomojoje byloje. Dėl šios priežasties taikant CPK 626 str. normą antstolis turėtų išieškojimą stabdyti.
Šalies argumentai
Antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, patvarkyme nurodė, kad bankroto administratorius, formuodamas reikalavimą pareiškėjui ir jo sutuoktinei reiškią prašymą dėl 18 742,96 EUR žalos atlyginimo. Šiuo ieškiniu prašoma priteisti žala bankrutuojančios įmonės naudai, o ne neišmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, mokesčiai. Dėl šios priežasties ieškinio reikalavimas yra 3 eilės, t.y. toks pat kaip ir nagrinėjamoje vykdomojoje byloje. Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
Teismo sprendimų (tuo pačiu ir nuosprendžių) vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis, priėmęs vykdymui aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą, ėmėsi priemonių jam įvykdyti.
CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, o šis patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nors vykdymo procese būtina atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus, nes CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, tačiau vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, nes teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės.
Teismas nesutinka su pareiškėjo nurodomais motyvais, kad antstolio patvarkymas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas..
Pažymėtina, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą.
Pagal CPK 625 str. 1 d., CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu antstolis savo patvarkymu gali vykdymo veiksmus atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.) Konstatavęs CPK 626 str. įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o CPK 627 str. nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus. Tai priklauso nuo pareiškėjo nurodomų ir antstolio nustatytų aplinkybių. Teismas konstatuoja, jog CPK 626 str. numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą.
CPK 626 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais: 1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 2) kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; 3) kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; 4) kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto.
Šiuo atveju pareiškėjas mano, kad civilinėje byloje pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės yra pirmesnės nei trečios eilės (nagrinėjamoje vykdomojoje byloje) reikalavimas.
CPK 754 straipsnis nustato reikalavimų patenkinimo eilę, t. y. hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės; pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių; trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Taigi CPK normos aiškiai reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto eilę (CPK 664 str.), taip pat turto realizavimo eigą, kai tas pats turtas pagal vykdomuosius dokumentus yra areštuotas keletą kartų.
Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjo skunde dėstomus argumentus ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojos eilės kreditoriaus reikalavimus, todėl pagrindo stabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus CPK 626 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nėra. Teismo manymu pareiškėjo motyvai, jog bankrutuojanti įmonė siekia apginti kreditorių interesus, tarp jų ir darbuotojų, todėl jos ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti laikomas aukštesnės eilės kreditoriaus reikalavimu yra visiškai nepagrįstas ir aiškinamas plečiamai.
Atsižvelgiant į tai, teismas aukščiau nurodytais motyvais daro išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis naikinti teisėto ir pagrįsto antstolio patvarkymo, todėl skolininko skundas dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.