- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- ATP-67-360/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00487-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- E. N.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. N. atstovo atvdokato Jono Špelverio apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas 2015 m. birželio 12 d. E. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2015 m. birželio 12 d. 20 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir pažeidė kelio ženklo 302 (eismas draudžiamas) reikalavimus, t. y. įvažiavo į kelio ženklo galiojimo zoną. Tokiu būdu E. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės pareigūnas 2015 m. liepos 13 d. nutarimu E. N. nubaudė pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį 57,00 eurų baudą.
Nesutikdama su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2015 m. liepos 13 d. nutarimu, jį E. N. apskundė Palangos miesto apylinkės teismui.
2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismas paliko 2015 m. liepos 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą, E. N. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. N. nutraukti.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. N. teismo posėdžio metu parodė, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje, ji vairavo asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) mieste, vykdama iš darbo vietos, (duomenys neskelbtini) sankryžą, kur buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie pareiškė, kad ji pažeidė kelio ženklo Nr. 302, t. y. eismo draudimą šiame kelio ruože. Su pažeidimu nesutiko, nes ryte vykstant į darbą šio kelio ženklo pastatyto ir įrengto nebuvo, nes buvo tik vasaros pradžia, todėl galiojantys ženklai dar tik buvo statomi. Jei būtų mačiusi minėtą kelio ženklą, ji nebūtų važiavusi jo draudimo zonoje į minėtą teritoriją.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorės 2011-06-28 įsakymu (duomenys neskelbtini) ir jį pakeitusiu 2013-07-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudė transporto priemonių eismą (duomenys neskelbtini) gatve laiku nuo 13 val. iki 24 val. vasaros sezono metu laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. (tame tarpe ir eismo ruože sankirtoje su Birutės al.). E. N. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, turi būti nurodytos aiškios nuorodos į normatyvinius aktus, nurodant jų esmę, paskirtį ir kokius teisinius santykius ir kokiu pagrindu šie aktai juos reguliuoja, šie įsakymai nurodyti nebuvo. Dėl šios aplinkybės administracinio teisės pažeidimo protokolas E. N. tapo nesuprantamas ir šiuo buvo pažeistos jos procesinės teisės bei atimta galimybė tinkamai gintis nuo pareikštų administracinių įtarimų. Šis administracinės teisenos procesinis pažeidimas daro administracinę bylą negalimą.
Apeliantas abejoja dėl tinkamo kelio ženklinimo ženklais ir nurodo, kad sankryžoje numatytas dvigubas apstatymas kintamais kelio ženklais, nes po kelio ženklo Nr. 302, žiūrint iš abiejų (duomenys neskelbtini) gatve prieš šią sankryžą už 4-5 m pastatytas kelio ženklas Nr. 303 su papildoma informacija, kuris pareiškėjai nedraudžia įvažiuoti į (duomenys neskelbtini)gatvę. Tokia dviguba ir dviprasmiška kelio ženklų galiojimo situacija turi būti aiškinama pažeidėjos naudai, atmetant kelio ženklo Nr. 302 reikalavimus, nes kaip minėta kelio ženklų įrengimo taisyklėse nurodyta, kad neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą. Taip pat būtina įvertinti ir KET 8 punkte nurodytas eismo reguliavimo nuostatas, tai reiškia, kad kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Šiuo atveju kelio ženklų Nr. 302 ir Nr. 303 su papildoma informacija, susidarė kintama konkurencija, nes visiškai neaišku, kuris iš šių ženklų turi galiojimo viršenybę, ar tas kuris pastatytas arčiau sankryžos, ar tas, kuris pastatytas toliau nuo sankryžos ir neaišku koks jų galiojimas vienas kito atžvilgiu. Vertinant tai, E. N. kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimų nepažeidė ir jokio administracinio teisės pažeidimo, tame tarpe ir ATPK 124¹ str. 2 d. nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato priimtą nutarimą, nes byloje surinkta pakankamai duomenų dėl E. N. padaryto pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
Apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-24 nutartį, tačiau iš skundo turinio matyti, kad skundžiama nutartis priimta 2015 m. lapkričio 24 d. Palangos miesto apylinkės teismo, todėl tai laikytina apsirikimo klaida.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. N. padarė ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą. Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės E. N. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais E. N. kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog E. N. įvažiuojant į (duomenys neskelbtini)gatvę kelio ženklo Nr. 302 (eismas draudžiamas) nebuvo, todėl išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) kiemo, nežinojo, jog yra pastatyti ženklai, draudžiantys eismą. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad E. N. protokolo surašymo metu atsisakė pateikti paaiškinimą, o 2015 m. liepos 13d. paaiškinime E. N. parodė, kad jau nuo pat pradžių nesutiko su pareigūnais dėl padaryto pažeidimo, nes išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, jokių draudžiančių eismą kelio ženklų nebuvo ir nėra ( b. l. 27-28). Pareigūnas R. Andrijauskas tarnybiniame pranešime nurodė, kad sustabdžius E. N., ši paaiškino, jog įvažiavo tik 5 min. apgyvendinti žmones ir tuoj pat išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės ( b. l. 26). Tik teismo posėdžio metu E. N. nurodė, kad įvažiuojantį į (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 302 nebuvo, o stovėjo tik kelio ženklas Nr. 303, kuris leidžia aptarnaujančiam personalui važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve. Taigi, tik teismo posėdžio metu, E. N. iškėlė versiją, jog jai įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, kelio ženklo Nr. 302 dar nebuvo, todėl išvažiuojant negalėjo žinoti, kad jis pastatytas.
Vertinant tokius prieštaringus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant administracinio teisės pažeidimo požymius vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių. Esant tokiai situacijai, būtina aptarti kaip liudytojų bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų parodymus, įvertinti ir kitų byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų visumą.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, jog kelio ženklai pagal įsakymą turi būti nuo birželio 1 d. ir nėra pagrindo netikėti, jog jie nebuvo pastatyti laiku, juolab iki mėnesio vidurio ( b. l. 55).
Pareigūnas R. Andrijauskas tarnybiniame pranešime nurodė, kad sustabdžius E. N., ši paaiškino, jog įvažiavo tik 5 min. apgyvendinti žmones ir tuoj pat išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės ( b. l. 26).
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį pakeitusiu 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudė transporto priemonių eismą (duomenys neskelbtini) g. laiku nuo 13 val. iki 24 val., laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. (b. l. 41-42).
Taigi, įvertinus pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus ir kitą administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą.
Apeliantas skunde didelį dėmesį skiria eismo organizavimui (duomenys neskelbtini) gatvėje, kelio ženklų išsidėstymui šioje gatvėje, juos įvardindamas kintamais kelio ženklais. Šiuo atveju apelianto minimi kelio ženklai nėra priskiriami kintamos informacijos kelio ženklams, todėl teigti, kad tai buvo kintamos informacijos kelio ženklai ir nesuprantamas jų galiojimas, nėra pagrindo, nes kiekvienas iš jų turėjo savo paskirtį. Visiškai nesutiktina, kad minėti ženklai tarpusavyje konkuruoja ir neaišku, kuriuo reikia vadovautis. Be to pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo“ taisyklių 101 p. nurodyta, jog draudžiamieji ženklai, išskyrus Taisyklėse nurodytas išimtis, įrengiami prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas ar apribojamas eismas, pradžią arba šio ruožo pabaigoje. Ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimo iš šalia esančių teritorijų vietomis, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra įrengiama pirmumo ženklų.
Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas nekompetentingas spręsti, ar Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai teisėti ir pagrįsti, todėl, ar tinkamai organizuojamas eismas Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje ir ar toks eismo reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių reikalavimams, apygardos teismas nepasisako.
Visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytos nuorodos į normatyvinius aktus – įsakymus, todėl pažeistos nubaustosios procesinės teisės, bei padarytas procesinis pažeidimas. Tačiau šiuo atveju ne įsakymus E. N. pažeidė, o pažeidė kelio ženklo Nr. 302 (eismas draudžiamas) reikalavimus. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas< užtraukia baudą vairuotojams nuo 29 iki 87 eurų. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su KET taisyklių pažeidimu. KET 8 punktas nustato bendrąsias eismo dalyvių pareigas ir nurodo, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, 2 priede, 3 priede bei kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiose su eismo reguliavimu. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET 1 priedo kelių ženklas Nr. 302 reiškia transporto priemonių eismo draudimą.
Apygardos teismas pažymi, kad eismo dalyvio pareiga vadovautis visais numatytais kelio ženklais, o ne ignoruoti jo situacijai nepalankų, vertinant, kad jie konkurencingi. ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. KET 8 p. nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelių ženklas Nr. 302 reiškia transporto priemonių eismo draudimą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad E. N. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 124¹ str. 2 d., pažeidėjos kaltė įrodyta bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2015 m. liepos 13 d. nutarimą remiantis E. N. atstovo advokato J. Špelverio apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. N. atstovo advokato J. Špelverio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.