- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-05-21
- Bylos Nr.
- 2-226-510/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Omnetus“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
- Advokatai
- Haroldas Ivanauskas
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Haroldui Ivanauskui, atsakovo atstovui G.Kinderevičiui, trečiojo asmens atstovams T.Lukoševičienei ir R.Kierui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Omnetus“, tretysis asmuo – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, dėl įsakymo panaikinimo ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tele2“ ieškinyje nurodė, kad RRT direktoriaus 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. (36.4)-IV-1326 buvo patenkintas atsakovo UAB „Omnetus“ prašymas pripažinti negaliojančiu Mobiliojo ryšio sutarties priedą ir pripažinti neteisėtu UAB „Tele2“ teikiamų telefono ryšio paslaugų apribojimą; pripažintas neteisėtu UAB „Tele2“ reikalavimas sumokėti PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pinigų sumas; UAB „Tele2“ įpareigota netaikyti UAB „Omnetus“ netesybų dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo. Ieškovas nurodė, kad RRT nėra kompetentinga spręsti ginčą dėl sutarties priedo ir/ar jo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, kadangi tokią kompetenciją turi tik teismas (CK 1.78 str., 1.138 str.). Ieškovas nurodė, kad atsakovo reikalavimas dėl jo, kaip vartotojo, teisių gynimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atsakovas yra privatus juridinis asmuo, be to, atsakovas mobiliojo ryšio paslaugomis naudojasi ne asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Tiek UAB „Tele2“ su klientais sudaromose sutartyse (jų prieduose) asmeniškai, tiek UAB „Tele2“ interneto portale (www.tele2.lt) viešai klientams yra pateikiama informacija apie klientų pareigą nenaudoti UAB „Tele2“ paslaugų pokalbių srautų terminavimui komerciniais tikslais, šios pareigos tikslų turinį bei šios pareigos pažeidimo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovai, sudarydami mobiliojo ryšio paslaugų sutartis su ieškovu, savanoriškai pasirinko mokėjimo planą „Verslas 60“, kuriam priklauso ir paslauga „Verslo lyderis“, savo susipažinimą ir sutikimą su sutarties sąlygomis patvirtino parašais. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, RRT įsakymo dalis, pripažįstanti sutarties priedo 3 punktą negaliojančiu dėl tariamo paslaugos gavėjo diskriminavimo, yra neteisėta ir nepagrįsta. Be to, įsakymu RRT netinkamai kvalifikavo tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius santykius, pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 dalį, ERĮ 3 straipsnio 34 dalį, 60 dalį, 68 dalį, 22 straipsnį, 28 straipsnį ir prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisykles, patvirtintas RRT direktoriaus 2005 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1V-941, ir nesivadovavo Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų RRT direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1 V-l 160, 28 p. RRT neįvertino visų kitų teisingam kilusio ginčo išsprendimui svarbių faktinių aplinkybių, pažeidė šalių sudarytą sutartį (sutarties priedo 3 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo veikloje naudoja 118 UAB „Tele2“ SIM kortelių vienetų. Iš atsakovo naudojamų abonentų numerių ataskaitų darytina išvada, kad atsakovas teikia viešųjų (elektroninių) ryšių tinklą, kuomet iš trečiųjų operatorių siunčiami pokalbių srautai yra pabaigiami (terminuojami) ieškovo telekomunikacijų tinkle, pasinaudojant UAB „Tele2“ SIM kortelėmis. Dėl tokios veiklos faktiškai nukenčia UAB „Tele2“ tinklo pokalbių kokybė, bei negalima nustatyti tikrojo skambinančiojo numerio (fiksuojamas tik atsakovui suteiktas telefono numeris). Aukščiau nurodyta atsakovo veikla nėra įprastinis galutinio paslaugos gavėjo (ERĮ 3 str. 22 d.) naudojimasis ieškovo UAB „Tele2“ teikiamomis mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugomis. Piktnaudžiaudamas iš sutarties su ieškovu kylančiomis teisėmis, atsakovas užsiėmė verslu, kurio metu naudojosi ieškovo viešųjų ryšių tinklu, kad atsakovo teikiamų paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ir (ar) ryšiu su kito ūkio subjekto paslaugų gavėjais arba ūkio subjekto, tarp jų visų prieigą prie atitinkamų tinklų turinčių ūkio subjektų, teikiamomis paslaugomis. Remiantis ERĮ 3 straipsnio 60 dalimi, tokia atsakovo veikla laikytina tinklų sujungimu. Darytina išvada, kad atsakovas sujungė savo tinklą su ieškovo tinklu, neturėdamas tam ieškovo sutikimo, kuris būtinas tam, kad būtų įmanoma planuoti galimus srautus, tinkamai įrengti tinklus, įgyvendinti ekonominės plėtros, vartotojų teisių apsaugos bei kitus svarbius elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus pagal ERĮ 2 straipsnio 1 dalį. Atsakovas neinicijavo jokių derybų dėl jo tinklo sujungimo su ieškovo tinklu bei nesudarė su ieškovu jokios tinklų sujungimo (prieigos suteikimo) sutarties, kaip to reikalauja Tinklų sujungimo taisyklės. Atsakovui nesąžiningai vykdant su ieškovu sudarytą sutartį ir naudojant ieškovo paslaugas pokalbių srautų terminavimui komerciniais tikslais, ieškovas turėjo teisę apriboti atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimą bei perskaičiuoti mokesčius už suteiktas paslaugas standartinio to plano tarifu (be papildomų paslaugų) už tą laikotarpį, kuriuo klientas terminavo pokalbių srautus komerciniais tikslais pagal sutarties priedo 3 punktą. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 28 punktas nustato teisę apriboti paslaugų teikimą, pasibaigus paslaugų kredito limitui arba abonentui pažeidus sutarties sąlygas. Minėtų taisyklių 32 punktas suteikia teisę nesilaikyti 28 punkto nuostatų, jei abonento veiksmai sukelia pavojų teikėjo elektroninių ryšių tinklo veikimui, jo saugumui, vientisumui ar riboja kitų abonentų galimybę pasinaudoti teikėjo teikiamomis paslaugomis. Atsakovas nesilaikė sutartyje jam teisėtai nustatytų reikalavimų, pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 dalies ir kitų teisės aktų reikalavimus, dėl ko ieškovas įgijo teisę apriboti paslaugų teikimą iki tol, kol bus apmokėta atsakovui pateikta sąskaita. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, RRT, spręsdama ginčą išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, privalėjo vadovautis ERĮ 28 straipsniu bei Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, sprendimo taisyklėmis, bet ne ERĮ 36 straipsniu ir Galutinių paslaugų gavėjų ginčų su elektroninių ryšių paslaugų teikėjais sprendimo taisyklėmis, kas taip pat lėmė nepagrįsto ir neteisėto įsakymo priėmimą. Kadangi atsakovas nėra pilnai apmokėjęs ieškovui už suteiktas paslaugas, atsakovas yra skolingas 21 630 Lt. Sutarties priedo 3 punktu šalys laisva valia nustatė ieškovui teisę, esant šiame punkte nustatytam pagrindui, perskaičiuoti mokesčius už suteiktas paslaugas standartinio plano tarifu (t.y. be papildomų paslaugų) už tą laikotarpį, kuriuo klientas terminavo pokalbių srautus komerciniais tikslais. Dėl to atsakovas turi prievolę sumokėti ieškovui 23 000 Lt. Pagal sutartį, atsakovas turi prievolę sumokėti minimalius mėnesinius mokesčius už tą laikotarpį, kurį paslaugų teikimas buvo apribotas dėl kliento kaltės, t.y. 13212,92 Lt. Pagal sutartį, atsakovas turi prievolę sumokėti minimalius mėnesinius mokesčius iki sutarties termino pabaigos, kadangi sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, t.y. 42447,20 Lt. Ieškovas prašo panaikinti 2006 m. gruodžio 14 d. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymą Nr.(36.4)-1 V-1326 ir UAB „Omnetus“ reikalavimus atmesti; priteisti iš atsakovo 100290,12 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 14 d. LR Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (36.4)-IV-1326 ginčas buvo išnagrinėtas tinkamai. Tai, kad 2005 m. spalio 7 d. sutartis buvo pasirašyta laisva šalių valia nereiškia, jog sudarius sandorį šalys netenka teisės pilnai ar iš dalies jo ginčyti. Sutarties sudarymo momentu ieškovas nebuvo įtraukęs sąlygos, kuri vėliau jo reikalavimu buvo įtraukta į sutarties priedą. Pažymėtina, jog sutarties priedą ieškovas reikalavo pasirašyti po pagrindinės sutarties sudarymo. Atsakovui neįvykdžius šio reikalavimo, ieškovas grasino nutraukti sutartį. Savo veiksmais ieškovas nepagrįstai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, kuo pažeidė CK 6.228 straipsnio 1 dalį. Sudarius sutartį, o vėliau pasirašius sutarties priedą, atsakovas veikė sąžiningai. Ieškovas užfiksavo, kad įeinančių skambučių skaičius yra mažesnis nei išeinančių. Veikdamas nesąžiningai ieškovas nutylėjo šį faktą, o informavo atsakovą apie kredito limito viršijimą tik atsakovui pateikus liepos mėnesio sąskaitas-faktūrą. Ieškovui susiklosčiusios aplinkybės buvo naudingos, todėl jis neskubėjo pranešti apie kredito limito viršijimą atsakovui, siekdamas nepagrįstai pasipelnyti. Savo veiksmais ieškovas pažeidė CK 6.200 straipsnio 3 punktą, nurodantį, kad sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Atsakovas yra juridinis asmuo, todėl jam taikoma galutinio paslaugų gavėjo sąvoka. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neatitinka galutinio paslaugų gavėjo sąvokos. Atsakovas yra ieškovo abonentas. Pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės 25 punktą, teikėjas privalo nemokamai sudaryti galimybę sužinoti paslaugų kredito limito likutį ir baigiantis šiam limitui abonentas turi būti iš anksto įspėtas. Apribojęs paslaugų teikimą, jei prieš tai abonentas nebuvo įspėtas pagal šių taisyklių 25 punktą, teikėjas privalėjo nedelsdamas informuoti abonentą apie paslaugų teikimo apribojimo priežastį. Be to, atsakovas yra uždaroji akcinė bendrovė, siekianti pelno srityje, kuri nieko bendro neturi su elektroninių ryšių paslaugų teikimu. Todėl teisės normos, nustatančios elektroninių ryšių teikėjų, operatorių veiklą, bei reglamentuojančios visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis taikomos atsakovui, tiek, kiek tai liečia atsakovą kaip galutinį paslaugų gavėją. Didžioji dalis UAB „Tele2“ SIM kortelių buvo pasirašytinai išduotos ir naudojamos atsakovo darbuotojų darbo klausimais.
Atsiliepimu į ieškinį Ryšių reguliavimo tarnyba nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. 2006 m. rugsėjo 22 d. tarnyba gavo UAB „Omnetus“ prašymą išspręsti ginčą, kilusį tarp minėtos bendrovės ir UAB „Tele2“, o 2006 m. gruodžio 14 d. tarnybos direktoriaus įsakymu ginčas buvo išspręstas iš esmės. Tarnyba, kaip ikiteisminė ginčų sprendimo institucija, savarankiško reikalavimo dėl materialinių teisinių santykių tarp UAB „Tele2“ ir UAB „Omnetus“ neturi ir negali turėti. Kadangi tarnyba nėra susijusi nė su viena iš šalių jokiais materialiniais teisiniais santykiais ir būsimas teismo sprendimas neturės jokios įtakos tarnybos teisėms ar pareigoms nė vienos iš šalių atžvilgiu, todėl tarnybos procesinė padėtis neturėtu būti kaip tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimu. Tarnyba nesutinka su UAB „Tele2“ ieškinyje išdėstyta nuostata, kad tarnyba nėra kompetentinga spręsti ginčą dėl sutarties priedo ir (ar) jo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Pagal ERĮ 36 straipsnio 1 dalį, iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 17 punktas suteikia teisę tarnybai reikalauti pakeisti sutarčių sąlygas bei paslaugų teikimo taisykles, įskaitant ir sąlygas, numatančias kompensavimo ir grąžinamų sumų už negautas ar nekokybiškas paslaugas nustatymo ir jų išmokėjimo tvarką. Tarnyba visiškai pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad sutarties priedo 3 punkto nuostata diskriminuoja galutinį paslaugų gavėją. CPK 6.161 straipsnio 4 dalis numato, kad viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams. Tačiau UAB „Tele2“ skirtingiems tos pačios kategorijos paslaugų gavėjams taiko skirtingas sąlygas tame kontekste, kad paslaugų gavėjams, nesilaikantiems sutarties priedo reikalavimo, kad išeinančių skambučių bendra trukmė negali būti didesnė už įeinančių skambučių bendrą trukmę, taiko sutarties priedo 3 punkte nurodytas sankcijas, kurios priklauso nuo naudojimosi paslauga apimties ir kurios nėra vienodos tos pačios kategorijos paslaugų gavėjams. Atsižvelgiant į viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų esmę ir pobūdį bei vadovaujantis protingumo principu, akivaizdu, kad galutinis paslaugų gavėjas, įskaitant ir UAB „Omnetus“ negali užtikrinti ir garantuoti, kad jo įeinančių skambučių kiekis bus toks pat ar didesnis nei išeinančių skambučių kiekis, todėl šiuo atveju yra nepagrįstas atsakomybės UAB „Omnetus“ taikymas ribojant jo teisę naudotis paslaugomis. Be to, ginčo nagrinėjimo tarnyboje metu, nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas naudoja UAB „Tele2“ paslaugas pokalbių terminavimui komerciniais tikslais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas UAB „Tele2“ ir atsakovas UAB „Omnetus“ 2005 m. spalio 7 d. sudarė mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutartį Nr.213 60084358 A0518 (bylos priedų 3 t., b.l.38), pagal kurią atsakovas užsisakė mobiliojo ryšio paslaugas pagal planą „Verslas 60“. Šalys 2005 m. spalio 7 d. ir 2005 m. spalio 25 d. pasirašė priedus prie sutarties (bylos priedų 3 t., b.l.36-37), kurių 3 punktas numatė, jog atsakovas įsipareigoja nenaudoti ieškovo paslaugų pokalbių srautų terminavimui komerciniais tikslais. Pagal šį punktą pokalbių srautų terminavimu komerciniais tikslais laikoma tokia veikla, kuomet atsakovo vienai SIM kortelei tenkanti išeinančių skambučių į kitus mobiliojo ryšio tinklus ir / arba ieškovo mobiliojo ryšio tinklą bendra trukmė minutėmis per mėnesį bus ilgesnė nei šiai kortelei tenkanti įeinančių iš kitų mobiliojo ryšio tinklų bendra trukmė minutėmis per mėnesį.
Ieškovas teigia, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nes terminavo telefonų pokalbių srautus komerciniams tikslams. Dėl šios priežasties ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 23000 Lt perskaičiuotų mokesčių to plano tarifu, už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas terminavo pokalbių srautus komerciniais tikslais (ieškinio 3.3.2 p., 1t., b.l.9), 13212,92 Lt minimalių mėnesinių mokesčių už tą laikotarpį, kurį paslaugų teikimas buvo apribotas dėl atsakovo kaltės (ieškinio 3.3.3 p., 1t., b.l.9), ir 42447,20 Lt minimalių mėnesinių mokesčių iki sutarties termino pabaigos (ieškinio 3.3.4 p., 1t., b.l.10).
Ieškovo atstovas 2007 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas iš užsienio internetu gautą signalą konvertuodavo į telefoninį ir SIM dėžutės pagalba inicijuodavo signalą konkrečiam abonentui, kuris naudojosi ieškovo paslaugomis. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu šiuos faktus neigė. Teismas ieškovo prašymu išreikalavo UAB „Omnetus“ direktoriaus 2005 m. spalio 31 d. įsakymą Nr.05-10/31 (1t., b.l.180-181) ir UAB „Omnetus“ direktoriaus 2006 m. sausio 4 d. įsakymą Nr.06-01/04 (1t., b.l.182) dėl SIM kortelių paskirstymo bei atsakingų asmenų už telefono numerius sąrašą (1t., b.l.183-185). Ieškovo prašymu teismas liudytojais apklausė atsakovo darbuotojus V. S., S. B., I. P. ir T. T., kuriems buvo priskirta po keletą SIM kortelių. Visi liudytojai tvirtino, kad naudojosi keliomis SIM kortelėmis ir keliais telefonais tik darbo tikslais (teismo posėdžio protokolas, 2 t., b.l.27-30). Visi liudytojai neigė tą faktą, kad jiems priskirtos SIM kortelės buvo naudojamos telefoninių pokalbių srautų terminavimo tikslu. Be to, liudytojai V. S., S. B. ir T. T., atsakydami į klausimą, kokiu tikslu turėjo po kelias SIM korteles, nurodė, kad pakeisdavo vieną SIM kortelę kita po to, kai išnaudodavo minimalius kortelių pokalbio limitus. Ieškovo atstovas, siekdamas paneigti liudytojų teiginius, pateikė teismui bylos duomenimis pagrįstus rašytinius paaiškinimus (2t., b.l.161-163). Remiantis šiais duomenimis, yra atvejų kai kelios tam pačiam asmeniui priskirtos kortelės buvo naudojamos tuo pačiu metu, tačiau šie faktai dar nepatvirtina tos aplinkybės, jog pokalbių srautai buvo terminuojami komerciniams tikslams. Ieškovo teiginiai, jog atsakovas pokalbių srautų terminavimui naudojo specialią įrangą, yra tik prielaidos. Tam, kad išsiaiškinti, ar atsakovas naudojo specialią įrangą, reikalingos specialios techninės žinios ryšių srityje. Todėl teismas bylos nagrinėjimo metu ne kartą siūlė ieškovo atstovams pareikšti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau ieškovo atstovai nurodė nepageidaujantys, kad pirmosios instancijos teisme būtų skiriama ekspertizė. Kaip minėta, pagal mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutarties 2005 m. spalio 7 d. ir 2005 m. spalio 25 d. priedų 3 punktą, atsakovas įsipareigojo nenaudoti ieškovo paslaugų pokalbių srautų terminavimui komerciniais tikslais. Komerciniu tikslu turėtų būti suprantamas atsakovo tikslas iš pokalbių srautų terminavimo gauti pajamas. Ieškovas nepateikė teismui ir neprašė išreikalauti jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kiti fiziniai ar juridiniai asmenys būtų atlikę atsakovui mokėjimus už jo veiklą, susijusią su pokalbių srautų terminavimo veikla.
CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas terminavo pokalbių srautus komerciniais tikslais, paremti prielaidomis, jie nepagrįsti patikimais įrodymais, todėl laikytini neįrodytas. Ieškovui neįrodžius pokalbių srautų terminavimo komerciniais tikslais fakto, atmestina ieškovo ieškinio dalis, kuria ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 23000 Lt perskaičiuotų mokesčių to plano tarifu, už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas terminavo pokalbių srautus komerciniais tikslais (ieškinio 3.3.2 p., 1t., b.l.9), 13212,92 Lt minimalių mėnesinių mokesčių už tą laikotarpį, kurį paslaugų teikimas buvo apribotas dėl atsakovo kaltės (ieškinio 3.3.3 p., 1t., b.l.9), ir 42447,20 Lt minimalių mėnesinių mokesčių iki sutarties termino pabaigos (ieškinio 3.3.4 p., 1t., b.l.10).
Ieškovas ieškinio 3.3.1 papunktyje (1t., b.l.9) nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui pagal PVM sąskaitas faktūras M Nr. 15888181 ir M Nr. 16377725 (1t., b.l.28-35) 21630 Lt už suteiktas paslaugas, ir kad ši skola nėra susijusi su telefono skambučių terminavimu. Atsakovo atstovas paskutinio teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovas yra skolingas už sutektas ryšio paslaugas atsakovui 21630 Lt. Nesant ginčo, ši suma iš atsakovo priteistina ieškovo naudai (CK 6.200 str.).
Ieškovas, be atsakovui pareikštų piniginių reikalavimų, taip pat prašė panaikinti 2006 m. gruodžio 14 d. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymą Nr.(36.4)-1V-1326 (1t., b.l.12-13). Šis ieškovo reikalavimas atmestinas. Minėtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas priimtas nagrinėjant ginčą išankstine neteismine tvarka pagal atsakovo skundą (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 36 str. 1 d.). Atsakovas yra galutinis paslaugų gavėjas, todėl negalima sutikti su ieškovo ieškinio teiginiu, kad Ryšių reguliavimo tarnyba privalėjo vadovautis ne Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsniu, bet šio įstatymo 28 straipsniu. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsnio 1 dalis numato, kad iškilus ginčui tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir galutinio paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju, todėl yra pagrindas laikyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip ikiteisminė institucija, tarp šalių kilusį ginčą išsprendė savo kompetencijos ribose. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakyme Nr.(36.4)-1V-1326 (1t., b.l.12-13) padarytos išvados, jog įeinančių skambučių nebuvimas ar mažesnis jų kiekis nei išeinančių nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas, jog paslaugų gavėjas terminuoja pokalbių srautą komerciniais tikslais, laikytinos pagrįstomis. Kaip minėta, ieškovas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šių išvadų nepaneigė. Ryšių reguliavimo tarnyba pagrįstai konstatavo, kad UAB „Tele2“ nepateikė dokumentais pagrįstų įrodymų, kad UAB „Omnetus“ naudoja UAB „Tele2“ teikiamas paslaugas pokalbių srautų terminavimui komerciniais tikslais, pagrįstai pripažino sutarties priedo 3 punktą kaip diskriminuojantį paslaugų gavėją ir pagrįstai pripažino neteisėtais UAB „Tele2“ reikalavimus sumokėti pinigines sumas, kurių priskaičiavimas yra susijęs su nepagrįstais ieškovo teiginiais, kad atsakovas pokalbių srautus terminavo komerciniais tikslais.
Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinys patenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 21630 Lt skola už suteiktas ryšio paslaugas, o likusi ieškinio dalis atmestina.
Iš atsakovo ieškovui priteistina dalis ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (1 t., b.l.128) - 648,90 Lt (21630X0,03) (CPK 93 str. 2 d.).
Iš ieškovo valstybei priteistinos 4,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., CPK 93 str. 2 d.).
Iš atsakovo valstybei priteistinos 15,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Omnetus“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ 21630 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt litų) skolos už suteiktas ryšio paslaugas ir 648,90 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus, 90 ct) žyminio mokesčio.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ valstybei 15,60 Lt (penkiolika litų, 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Omnetus“ valstybei 4,40 Lt (keturis litus, 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šis sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.