Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2013-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-511-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-25
Bylos Nr.
1A-124-511-2013
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00041-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
Nuteistasis
R. J.
Nukentėjusysis
E. M.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-511/2013Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00041-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; (S) 2; 4.6.3.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko, Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant:prokurorei R. M. ,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,nuteistajam R. J. ,nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą R. R. ,nukentėjusiajai E. M. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendžio, kuriuo

R. J. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. J. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, įpareigojant tęsti darbą.

Nukentėjusiajai E. M. priteista iš (duomenys neskelbtini) 546,69 Lt turtinės žalos ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš R. J. valstybei 44 Lt proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad 2011 metų sausio 28 dieną, apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį Scania R 114, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tempdamas priekabą Koegel (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas ir transporto priemonės tempiamą priekabą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, esant slidžiai kelio dangai, kelio vingyje į dešinę pusę nepakankamai sulėtino greitį, ko pasėkoje tempiama priekaba susiskersavo, priekabos kairės pusės priekinis kampas išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį mokyklinį autobusą „Scania K-92”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. V. , ir priklausantį Panevėžio rajono Raguvos gimnazijai, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta autobuso vairuotojo A. V. , ir autobuso keleivių S. R. , E. M. ir N. K. sveikata: A. V. konstatuotas kairės girnelės lūžis, S. R. - lengvas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio peties sumušimas, dešinio kelio išilginio raiščio plyšimas, poodinė kraujosruva dešiniame kelyje, E. M. - nosies kaulų ir atviras kairio skruostikaulio lūžiai, kairio maksiliarinio sinuso priekinės sienos lūžis, muštinės žaizdos nosyje ir kairiame skruoste, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, N. K. - nosies kaulų lūžis, ir autobuso keleiviams G. S. , J. B. , K. B. , V. N. ir V. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata: G. S. konstatuota muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, J. B. - galvos sumušimas, K. B. - pečių lanko ir kairio žasto sumušimas, V. N. - poodinė kraujosruva kaktoje, V. K. - sprando raiščių patempimas, nugaros sumušimas.

Žemesnės instancijos teismas

R. J. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendį ir prašo jį panaikinti ir išteisinti arba paskirti švelnesnę bausmę – baudą, grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, atmesti arba sumažinti civilinį ieškinį. Nurodo, kad liudytojai pagrinde yra vaikai, neturintys teisės vairuoti automobilį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus jie naudoja tik vairuotojams suprantamus išsireiškimus, terminus. Teismo posėdžio metu šių liudytojų parodymai iš esmės skiriasi nuo tų kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Teigia, kad nebuvo tinkamai įvertinti autobuso vairuotojo veiksmai, nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis įvažiuodamas į posūkį, esant tokiom eismo sąlygom - kai yra daug sniego kelio kraštuose, kai kelio danga slidi, nesiimdamas jokių atsargumo priemonių, paleisdamas vairą iš rankų pažeidė teisės aktus. Be to, teismas nevertino ikiteisminio tyrimo metu padarytų ir byloje esančių nuotraukų, nebuvo tinkamai įvertinti kelių eismo įvykio apžiūros protokolai. Teigia, kad prieš stabdymą transporto priemonių greičiai skiriasi 5 km/h, susidūrimo metu 10 km/h. Esant tokiems mažiems skirtumams, teigti jog vien tik jo greitis galimai buvo nesaugus ir dėl to jis kaltas yra neteisinga, būtina vertinti ir kitos transporto priemonės greitį. Teigia, kad autobuso vairuotojas pamatęs, kad prasilenkti bus sunku, privalėjo duoti kelią kaltinamojo vairuojamai transporto priemonei ir leisti išvažiuoti iš posūkio. Baudžiamoji atsakomybė turėtų kilti abiem vairuotojams, nes abu vairuotojai nesustojo iki artimiausios kliūties.

Nuteistojo skunde teigiama, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo tirtos visos galimos versijos, ikiteisminis tyrimas buvo šališkas ir buvo pažeista Konstitucijos 31 str. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija.

Nuteistasis taip pat nurodo, jog nuoširdžiai gailėjosi dėl kilusios avarijos ir prisipažino esmines bylos aplinkybes, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau pirmosios instancijos teismas jos neįvertino, todėl nuosprendis yra neteisingas. Už neatsargų nesunkų nusikaltimą, padarytą pirmą kartą, su laisvės atėmimu susijusi bausmė neturėtų būti skiriama, o jei paskiriama - ji turėtų būti motyvuota.

Pažymėjo, jog nebuvo įrodytas turtinės ir neturtinės žalos dydis.

Atsiliepimas

Atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atmesti nukentėjusiosios E. M. ieškinį (duomenys neskelbtini) atžvilgiu kaip neįrodytą, nepagrįstą ir neteisėtą. Skunde nurodo, jog sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalota asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. numato, jog asmens sveikatos priežiūros ištaigos pareiga užtikrinti būtinąją medicinos pagalba, t. y. suteikti gydymą, aprūpinti reikiamais medikamentais, slaugymo priemonėmis, suteikti maitinimą gydymo metu. (duomenys neskelbtini) manymu, E. M. naudai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 546,69 Lt sumą pagal nukentėjusiosios pateiktus medikamentų, kitų sveikatos priežiūros priemonių įsigijimo kvitus, nes prie civilinio ieškinio nukentėjusiosios pateikti tik kasos čekiai už nervų sistemą veikiančių medikamentų, kurie neparduodami be gydytojo recepto, įsigijimą (patys receptai nepateikti); kasos čekiai už kelionės bilietus, įsigytą kurą tuo laikotarpiu, kai nukentėjusioji po eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma ligoninėje (nors, kaip buvo minėta aukščiau, vadovaujantis Įstatymo 2 str. 22 d., žala laikoma tik paties nukentėjusiojo tiesiogiai patirta žala).

(duomenys neskelbtini) taip pat mano, jog iš draudimo bendrovės priteista 8000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstai per didelė. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, netinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą ir nustatydamas Ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, kai nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 5000 Lt neturtinės žalos (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-401/2009, 2K-168/2010, 2K-215/2010, 2K-277/2010, 2K-501/2010). Nagrinėjamoje byloje pripažinta, jog nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sveikatos sužalojimo padariniai, pripažintini mažinančiais neturtinės žalos dydžio nustatymą. Skunde taip pat teigiama, jog jeigu eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys, draudimo išmokos dėl žalos asmeniui, žalos turtui ir (ar) neturtinės žalos mokamos atsižvelgiant i kiekvieno nukentėjusio trečiojo asmens patirta žala, tačiau draudimo išmoku suma negali viršyti Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu draudimo sumų. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog sveikata buvo sutrikdyta 9 asmenims, kurie dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi teisę reikšti pretenzijas (duomenys neskelbtini), taigi pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas aukščiau nurodytas Įstatymo ir Taisyklių nuostatas bei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes apie visų nukentėjusiųjų patirtus sveikatos sutrikdymus, nepagrįstai vertino tik nukentėjusiosios E. M. pareikštą civilinį ieškinį ir nusprendė iš (duomenys neskelbtini) šiai nukentėjusiajai priteisti beveik maksimalią sumą neturtinei žalai atlyginti, kuri mokama pagal Įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 281 str. 1d. numatytos veikos

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog R. J. pažeidė KET 133 p. reikalavimus - esant slidžiai kelio dangai, kelio vingyje į dešinę pusę, prieš tai nepakankamai sulėtinęs greitį stabdė, dėl ko jo vairuojamo automobilio tempiama priekaba neteko stabilumo, priekabos kairės pusės priekinis kampas išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį mokyklinį autobusą. Kadangi dėl šio R. J. padaryto pažeidimo autobuso keleiviams eismo įvykio metu buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta sveikata, R. J. veika atitinka BK 281 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

Nuteistojo R. J. teiginiai, jog tyrimas buvo neišsamus, šališkas, pažeista nekaltumo prezumcija, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti faktiniais duomenimis.

Nuteistojo R. J. kaltę padarius BK 281 str. 1d. numatytą nusikaltimą, neabejotinai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma - A. V. , nukentėjusios S. R. , nukentėjusios J. B. , nukentėjusiojo V. N. , liudytojos V. K. , liudytojo L. M. , liudytojo O. B. parodymai, daiktų apžiūros protokolas, 2012-09-26 ekspertizės aktas Nr. 11-1477 (12) ir kiti nuosprendyje aptarti įrodymai. Įrodymai ir jų analizė išsamai aptarti skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija jų turinio dar kartą nedėsto, patvirtindama, jog su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis bei išsamiai išdėstytais motyvais, vadovaujantis kuriais R. J. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d., sutinka.

Teisėjų kolegija nesutinka su R. J. teiginiais, jog liudytojų parodymai kelia abejones. Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl esminių aplinkybių, kurios atskleidžia eismo įvykio eigą ir jo kaltininką, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nuoseklūs ir iš esmės atitinka jų paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, kurių esmę sudaro tai, jog prasilenkiant autobusui ir krovininiam automobiliui, krovininio automobilio priekaba slydo ir atsitrenkė į autobusą, patvirtina ekspertizės akto Nr. 11-1477 (12) duomenys, kur nurodoma, kad automobilio „Scania R 114“ tempiamos priekabos „Koegel AWE 18“ ir autobuso „Scania K-92“ susidūrimas įvyko krovininio automobilio su priekaba atžvilgiu priešpriešiniam eismui skirtoje, tai yra autobuso važiavimo krypties eismo juostoje, autobusui važiuojant palei važiuojamosios dalies dešinį kraštą žiūrint jo važiavimo kryptimi, techniniu požiūriu, pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui buvo tai, kad automobilio „Scania R 114“ su tempiama priekaba „Koegel AWE 18“ vairuotojui R. J. mažinant vairuojamo transporto priemonių junginio greitį, priekaba „Koegel AWE 18“ išslydo į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę, dėl ko joje susidūrė su autobusu „Scania K-92“, vairuojamu A. V. . Objektyvių duomenų, kurie paneigtų ekspertų išvadas dėl tokio eismo įvykio mechanizmo, byloje nėra ir šiomis išvadomis nesivadovauti nėra pagrindo.

Atmestina, jog įtakos šiam eismo įvykiui kilti turėjo autobuso vairuotojo A. V. veiksmai - jog jis, esą, paleido iš rankų vairą; nesulėtino greičio, pamatęs, kad prasilenkti su krovininiu automobiliu bus sunku; privalėjo duoti kelią nuteistojo vairuojamai transporto priemonei ir leisti išvažiuoti iš posūkio; jog baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju turėtų kilti abiem vairuotojams, nes abu vairuotojai nesustojo iki artimiausios kliūties.

Byloje neabejotinai nustatyta, jog posūkyje ne A. V. vairuojamas autobusas trenkėsi į R. J. vairuojamą transporto priemonę, bet išslydusi į priešingo eismo juostą į autobuso priekinės dalies kairiąją pusę trenkėsi nuteistojo R. J. vairuojamo krovininio automobilio priekaba. Tą aiškiai patvirtina daiktų apžiūros protokolai su nuotraukomis, kuriuose matyti, jog autobusas ir krovinis automobiliai prasilenkė ir nekontaktavo, tačiau prieš prasilenkiant priekabai, krovininio automobilio priekabos priekinis dešiniosios dalies kairysis kraštas įsirėžė į autobuso priekinės dalies kairę pusę ( T.1, b.l. 8-17). Iš schemos prie eismo įvykio apžiūros protokolo taip pat matyti, jog autobuso dešiniosios pusės priekinis ratas ribojasi su kelkraščiu, galinis - kelkraščio ribose, o priekabos priekinis dešinysis ratas nuo kelkraščio nutolęs 0,9 m ( T.1, b.l. 7). Šios aplinkybės objektyviai įrodo, jog vietos transporto priemonėms prasilenkti kelyje pakako. Kadangi transporto priemonės turėjo galimybę prasilenkti, todėl autobuso vairuotojas neturėjo pagrindo vertinti krovininį automobilį kaip kliūtį kelyje. Autobusas į priešingą eismo juostą nebuvo išvažiavęs, tačiau į priešingą eismo juostą išvažiavo ir į autobuso priekinę dalį įsirėžė R. J. nesuvaldyta krovinio automobilio priekaba.

Nors transporto priemonių greitis prieš pat susidūrimą ir jo metu buvo nedidelis - ekspertai nustatė, jog stabdomo krovinio automobilio priekaba susidūrimo metu greitis buvo apie 20 km/h greičiu, autobuso - apie 10 km/h, tačiau akivaizdu, jog slidžiame kelyje prieš posūkį R. J. buvo pasirinkęs nesaugų greitį ir mažindamas greitį posūkyje nesuvaldė priekabos, kuri atsitrenkė į autobusą, ir dėl to buvo sužaloti žmonės. Todėl R. J. veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui: jis nenumatė, kad dėl to gali atsirasti padariniai, nors įvertinęs kelio sąlygas ir, būdamas profesionaliu vairuotoju, galėjo ir turėjo tai numatyti. Šis KET pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis.

Dėl bausmės

Vadovaujantis BK 54 str. 1 d. teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas savo sprendimą privalo motyvuoti.

BK 281 str. 1 d. sankcijoje, be laisvės atėmimo, yra nurodytos ir kitos bausmės – bauda, areštas. Teismas teisingai nustatė, jog R. J. praeityje neteistas, padarė veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nuteistasis dirba, turi šeimą, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Sutiktina, jog šia veika sukeltos pakankamai rimtos pasekmės - nesunkus 4 asmenų ir nežymus 5 asmenų sveikatos sutrikdymas. Tačiau turi būti atsižvelgta ir į tai, jog eismo įvykis salygotas ne nutrūkgalviško vairavimo ir įvyko ne vien dėl R. J. neatsargumo, bet ir ypač sudėtingų eismo sąlygų. Iš bylos matyti, jog R. J. nesuvaldytos priekabos greitis susidūrimo metu buvo sumažintas iki 20 km/val, taigi, priemonių transporto priemonei suvaldyti jis ėmėsi, tačiau šios priemonės nebuvo pakankamos ir tinkamos susidariusioje ekstremalioje situacijoje. Be to, nuo nusikaltimo praėjo daugiau nei dviejų metų laiko tarpas, per kurį bylos duomenimis R. J. naujų pažeidimų nepadarė. Dėl visumos šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, paskiriant nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą sankcijos ribose. ( BPK 328 str. 2 p. )

Dėl civilinio ieškinio

R. J. veika pagal įstatymą priskiriama neatsargiems nusikaltimams. Šia veika jis padarė nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą E. M. , atsižvelgė ir į tai, kad R. J. kaip materialinę paramą nukentėjusiajai suteikė 200 Lt. Byloje įrodyta, jog E. M. patyrė 546,69 Lt turtinės žalos - 395 Lt akiniams ir okulisto konsultacijai, 15,80 Lt bilietams vykti į Panevėžio ligoninę, 100 Lt už kurą, 35,89 Lt vaistams. (2t. b.l .134-136). Šias išlaidas patvirtina ir nukentėjusiosios bei jos atstovo paiškinimai. Teisėjų kolegija nemato pakankamo pagrindo nepripažinti šių išlaidų nukentėjusiosios patirta turtine žala.

Nustatyta, jog E. M. šio įvykio metu buvo padarytas nosies kaulų ir atviras kairio skruostikaulio lūžiai, kairio maksiliarinio sinuso priekinės sienos lūžis, muštinės žaizdos nosyje ir kairiame skruoste, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose (1t. b.l .119). Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiajai kilusius padarinius. E. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, atlikta operacija, dvi savaitės trūko pooperacinis laikotarpis, dėl skausmingai sutinusio veido ir mėlynių paakiuose negalėjo lankyti mokyklos, pusantro mėnesio išgyveno dėl išvaizdos, kol nuslūgo viso veido patinimas, nukentėjusioji skundžiasi galvos skausmais, be to, jai dėl šio įvykio liko du randai veide. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog E. M. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir gydimosi nepatogumus, dvasinį sukrėtimą bei bendravimo galimybių sumažėjimą. Jai priteistas 8000 litų neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis. Kolegija pažymi, kad toks teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010, 2K-280/2010 ir kt.).

Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, bei pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str. ). Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. buvo 250 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas nustatytos draudimo sumos ribų. Šiuo atveju draudimo sutarties ribos neperžengtos. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad draudikas - draudimo įmonė (duomenys neskelbtini) - būtų išmokėjusi ar turėtų išmokėti draudimo sumas ir kitiems šio eismo įvykio metu nukentėjusiesiems asmenims, dėl ko būtų peržengtos sutartiniais pagrindais su draudėju nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos maksimalios ribos. Be to, jei tokie asmenys kreiptųsi dėl žalos atlyginimo, pagal įstatymą draudikas nėra atsakingas už viršijančios draudimo sumą žalos dalies atlyginimą. Todėl atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nuspre ndžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 dienos nuosprendį pakeisti: R. J. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į 20 MGL (2600 Lt) baudą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Eligijus GladutisArtūras RidikasEvaldas Vanagas