- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2A-40-864/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30818-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Rūtos Petkuvienė
- Atsakovas
- A. L., L. K.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Petkuvienės ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. L. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams A. L. ir L. K. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, iškeldinimo iš patalpų arba ekvivalento pinigais išieškojimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į butą registracijos panaikinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras Vilniaus filialas, Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. bei Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė R. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau ir ieškovė) ieškiniu prašė teismo: 1) iškeldinti atsakovę A. L. (toliau ir atsakovė A. L., atsakovė) su jai priklausančiu turtu iš (duomenys neskelbtini) patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir ginčo patalpos, (duomenys neskelbtini) patalpos) nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos ir įpareigoti grąžinti šias ginčo patalpas ieškovei (t. y. išreikalauti ginčo patalpas iš svetimo neteisėto valdymo) arba priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ginčo patalpų ekvivalentą pinigais – 12 200 Eur sumą; 2) pripažinti negaliojančiu Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas) dalyje, kurioje atsakovė paveldėjo ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų, plane pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Dovanojimo sutartis) negaliojančia dalyje dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) perleidimo atsakovei bei panaikinti atsakovės nuosavybės teisės registraciją į buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini).).
2. Ieškovė nurodė, kad pastarajai nuosavybės teise priklauso patalpos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir patalpos) ir patalpų paskirtis yra „(duomenys neskelbtini)“ bei jose yra įsikūręs (duomenys neskelbtini). Teigė, kad šios patalpos ieškovės nuosavybėn buvo perduotos (duomenys neskelbtini) pagrindu. Paaiškino, kad visas aukščiau minėtas patalpas ieškovė valdo asmeninės nuosavybės teise, kuri Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai).
3. Anot ieškovės, atsakovas L. K. (toliau ir atsakovas L. K., atsakovas) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai) pertvarkė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpės patalpas ir jose įrengė butą, kuriam yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir butas), t. y. atsakovas užėmė ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas bei jas įregistravo savo vardu, dėl ko ieškovės patalpos dubliuojasi su atsakovo įrengtomis patalpomis.
4. Paaiškino, kad atsakovo nuosavybės teisė į šį butą buvo įregistruota šių dokumentų, t .y. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
5. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje esminis klausimas yra tai, ar atsakovas turėjo teisę pertvarkyti ieškovei priklausančias (duomenys neskelbtini) patalpas ir jų vietoje įregistruoti naują nekilnojamojo turto objektą, t. y. ar jis įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) patalpas.
6. Paaiškino, kad ieškovei priklausantis turtas yra viešosios nuosavybės objektas, kuris valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis specialiu reglamentavimu, numatytu pirmiausia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau - Įstatymas), kuris numatė, jog toks turtas nuosavybėn gali būti perduodamas privatizuojant jį pagal įstatymus arba kitais įstatymo numatytais būdais, o šiuo atveju ieškovei priklausančios (duomenys neskelbtini) patalpos nebuvo privatizuotos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (redakcijos, galiojusios 1999 m. - 2005 m.) nustatyta tvarka, t. y. ieškovei apmokant už privatizuojamą objektą, sudarant pirkimo - pardavimo sutartį ir pasirašant privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimą bei priėmimą patvirtinantį dokumentą, be to, (duomenys neskelbtini) patalpų pertvarkymo metu jokiame teisės akte nebuvo numatyta, kad ieškovei priklausantis turtas gali būti perleidžiamas kitam asmeniui tokiu būdu, kokį panaudojo atsakovas, t. y. parengiant palėpės įrengimo projektą, gaunant statybą leidžiančius dokumentus, pertvarkant viešosios nuosavybės objektą, suteikiant jam naują unikalų numerį ir įregistruojant jį savo vardu, be to, tokio nuosavybės teisės įgijimo pagrindo nenumatė ir nenumato Civilinio kodekso 4.47 straipsnio nuostatos, kuriose yra išvardyta kokiais atvejais asmuo įgyja nuosavybės teisę į tam tikrą turtą, be to, patalpų įrengimas negali būti laikomas ir naujo daikto sukūrimu, nes šiuo atveju nebuvo sukurtas naujas statinys, o buvo pertvarkytos jau esamos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos (duomenys neskelbtini) patalpos.
Šalies argumentai
7. Ieškovės teigimu, šiame ginče Vilniaus apygardos teismas jau konstatavo, jog statybą leidžiantys dokumentai nesukūrė atsakovo nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) patalpas, taip pat nurodė, kad daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą atsiranda nuo notarine forma patvirtino sandorio, kuris šiuo atveju nebuvo sudarytas, todėl laikytina, jog atsakovas ieškovei priklausančias patalpas užėmė neteisėtai ir neteisėtai patalpas pertvarkė įrengdamas jose butą.
8. Pažymėjo, kad sprendimus dėl savivaldybės nuosavybės teisių perleidimo tretiesiems asmenims galėjo priimti tik Vilniaus miesto savivaldybės Taryba ir (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) jokiu būdu negali būti laikomi teisėtu ieškovės nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) patalpas atsisakymu. Anot ieškovės, (duomenys neskelbtini) (toliau ir duomenys neskelbtini) neturėjo jokių įgaliojimų veikti ieškovės vardu, o seniūnai buvo saistomi išankstinio Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sprendimo, kuri aiškiai nurodė, kad šiuo sutikimu nėra atsisakoma nuosavybės teisių į ieškovei priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir nesuteikė tokių įgaliojimų (duomenys neskelbtini).
9. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo leista atsakovui tik pertvarkyti palėpės patalpas, kurios yra bendroji dalinė visų namo bendraturčių nuosavybė, ir tik su sąlyga, jog ieškovei bus paliktos jos nuosavybės teisės į palėpės patalpas, kurios yra bendroji dalinė nuosavybė. Anot ieškovės, šiuo įsakymu nebuvo leista pertvarkyti (duomenys neskelbtini) patalpas, kurios priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise bei šiuo įsakymu nebuvo atsisakoma nuosavybės teisių į šias patalpas. Nurodė, kad seniūno išduotas sutikimas negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atsisakymas dar ir dėl to, kad toks vertinimas prieštarautų tiek tuo metu, tiek šiuo metu galiojusiems imperatyviems įstatymo reikalavimams ir joks įstatymas nesuteikė teisių seniūnams savo nuožiūra spręsti dėl neatlygintino savivaldybės turto perleidimo privatiems asmenims.
10. Anot ieškovės, atsakovas (duomenys neskelbtini) patalpas užvaldė neatlygintinai ir tokiu būdu pažeidė ne tik ieškovės nuosavybės teisę, bet ir viešąjį interesą.
11. Paaiškino, kad šiuo metu butas yra įregistruotas atsakovės vardu, įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini), o atsakovo nuosavybės teisė į butą buvo įregistruota laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai), be to, laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai) atsakovo vardu buvo įregistruota ½ dalis minėto buto, kita ½ dalis buto buvo įregistruota D. K. vardu, kuri mirė (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirusios D. K. testamentinei įpėdinei - atsakovei buvo išduotas Paveldėjimo pagal testamentą liudijimas į jai pagal testamentą tenkančią turto dalį, į kurią pateko ½ dalis naujai įrengto buto, t. y. ir ½ dalis (duomenys neskelbtini) patalpų.
12. Teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovei priklausančios ginčo patalpos nebuvo perleistos atsakovui ir jis neįgijo nuosavybės teisės į šias patalpas, tai jos ir negali būti laikomos atsakovo ir jo sutuoktinės santuokos metu įgytu turtu bei nepaisant to, kad D. K. mirties momentu ginčo patalpos buvo įregistruotos jos vardu, jos taip pat negali būti pripažįstamos jai priklausiusiu turtu, todėl atsakovė negalėjo paveldėti daugiau turto negu turėjo palikėja ir toks paveldėjimo sandoris turi būti pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu.
13. Pažymėjo, kad atsakovas nuosavybės teisę į kitą ½ naujai įrengto buto Dovanojimo sutartimi perleido atsakovei, tačiau pagal Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 3 dalies, 6.470 straipsnio 3 dalies nuostatas dovanojimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas ir atitinkamai turi būti panaikintas Nekilnojamojo turto registro įrašas apie atsakovės nuosavybės teisę į butą, kadangi yra akivaizdu, jog atsakovo nuosavybės teisės į patalpas, kurias jis neteisėtai pertvarkė ir užėmė, buvo įregistruotos nesilaikant įstatymo reikalavimų, t. y. neturint tam jokio teisinio pagrindo.
14. Teigė, kad dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų yra susiklosčiusi situacija, jog Nekilnojamojo turto registre tomis pačiomis koordinatėmis yra įregistruoti du skirtingi nekilnojamojo turto vienetai ir kadangi ieškovei priklausančios patalpos yra pertvarkytos ir užimtos atsakovų bei į jas yra įregistruota atsakovės nuosavybės teisė, tai tokiu būdu yra pažeidžiami ieškovės turtiniai interesai, neteisėtai ribojama jos teisė naudoti, valdyti, disponuoti jai priklausančiu turtu, todėl ginčo patalpos turi būti išreikalautinos iš atsakovės (t. y. grąžintinos ieškovei) ir ji turi būti iškeldintina iš ginčo patalpų.
15. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovės vardu įregistruotas butas jau yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o taip pat į tai, jog jis susideda iš kelių patalpų, t. y. bendrojo naudojimo patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų Nr. duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių tik dalis, t. y. patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dubliuojasi su ieškovei priklausančiomis patalpomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), anot ieškovės, manytina, jog atsakovės iškeldinimas iš ieškovei priklausančių patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) šiuo atveju gali būti sunkiai įgyvendinamas, todėl turi būti taikytinas kitas restitucijos būdas, t. y. priteisiant ieškovės naudai ginčo patalpų ekvivalentą pinigais, t. y. 12 200 Eur sumą. Nurodė, kad minėtų patalpų ekvivalentas pinigais yra nustatytas remiantis nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Apus turtas“ parengta turto vertinimo ataskaita.
Atsiliepimas
16. Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
17. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra susiję tik su atsakove. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškia jokių reikalavimų atsakovui dėl nuosavybės teisės į ginčo patalpas iki nuosavybės teisės perleidimo atsakovei, todėl jeigu būtų patenkintas patikslintas ieškinys ir pritaikyta restitucija ieškovės nurodomu būdu, atsakovų teigimu, šalys būtų sugrąžintos į buvusią padėtį iki ginčijamų sandorių sudarymo, nes panaikinus Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir Dovanojimo sutartį nuosavybės teisė į patalpas priklausytų atsakovui, t. y. patalpų nuosavybė liktų įregistruota jo vardu.
18. Atkreipė dėmesį, kad restitucija yra priskiriama prie prievolinių asmens teisių gynimo būdų, o ne daiktinių asmens teisių gynimo būdų, be to, daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą, o šiuo atveju patalpos yra perleistos kito asmens nuosavybėn, todėl ieškovės vindikacinis reikalavimas negali būti tenkinamas.
19. Nurodė, jog tam, kad būtų galima išreikalauti patalpas iš atsakovės tariamo neteisėto valdymo yra privaloma nustatyti, kad ji ginčo patalpas valdo neteisėtai, t. y. neturėdama teisinio pagrindo, o šiuo atveju atsakovės vardu nuosavybės teisė į patalpas yra įregistruota Dovanojimo sutarties ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu.
20. Pažymėjo, kad minėtų sandorių nuginčijimas nepanaikintų atsakovo nuosavybės teisės į ginčo patalpas. Atsakovo nuosavybės teisė į ginčo patalpas yra įregistruota (duomenys neskelbtini) pažymos apie nebaigtą statyti statinį pagrindu ir ši pažyma yra nenuginčyta bei galiojanti, todėl teisės aktų nustatyta tvarka jos nepripažinus negaliojančia nei atsakovo nuosavybės teisė į patalpas, nei nuosavybės teisės registracija į patalpas negali būti pakeista, apribota ar panaikinta.
21. Atkreipė dėmesį, kad sutikimą ieškovės vardu pasirašė (duomenys neskelbtini) seniūnas. Pažymėjo, kad butų savininkų sutikimai yra sandoriai ir juose yra išreikšta sutikimus pasirašiusių asmenų valia, kuri yra vertintina kaip atsisakymas nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam iš jų priklausančią palėpės dalį.
22. Nurodė, kad ieškovė šiuo atveju neginčija akto teisėtumo ir pagrįstumo bei nereiškia savarankiško reikalavimo pripažinti šį įsakymą negaliojančiu. Teigė, kad net ir darant prielaidą, jog atsakovė kokiu nors būdu pažeidžia ieškovės tariamą nuosavybės teisę į ginčo patalpas, šiuo atveju vis viena nėra vindikacinio reikalavimo taikymo sąlygų, kadangi ginčo patalpos buvo įgytos tuo metu galiojančių ir nenuginčytų administracinių aktų pagrindu bei civilinio pobūdžio sandorių pagrindu ir jokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra konstatuota, kad ieškovė nuosavybės teises į patalpas prarado dėl nusikaltimo.
23. Pažymėjo, kad ieškovė savo veiksmais taip pat pripažįsta, jog atsakovė yra tikroji patalpų savininkė, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) buvo pradėta buto atidalijimo procedūra, atliekant paprastąjį remontą, ir butas buvo atidalintas, įskaitant ir jame esančias ginčo patalpas, be to, (duomenys neskelbtini) ieškovė išdavė pažymą apie naujai suformuluotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį ir nurodė, jog patalpos gali būti naudojamos pagal pažymoje nurodytą paskirtį, t. y. gyvenamąją. Atkreipė dėmesį, kad pažymoje taip pat nurodyta ir patvirtinta, kad gyvenamosios (butų) paskirties patalpos yra formuojamos padalijant patalpas, todėl jeigu ieškovė nebūtų pripažinusi atsakovės nuosavybės teisės į patalpas, ji nebūtų priėmusi ir išdavusi šios pažymos.
24. Pažymėjo, kad atsakovas išviešino nuosavybės teisės į butą įgijimo faktą prieš visus trečiuosius asmenis ir atsakovo nuosavybės teisė į butą yra įregistruota (duomenys neskelbtini) pagrindu ir jo nuosavybė į minėtas patalpas yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai). Taigi, atsakovų nuomone, (duomenys neskelbtini) atsakovas išviešino nuosavybės teisės į butą įgijimo faktą prieš visus trečiuosius asmenis, todėl ieškovė praleido dešimties metų bendrą senaties terminą sandorių nuginčijimui ir sutrumpintą vieno mėnesio senaties terminą apskųsti administracinius aktus. Atsakovų teigimu, ieškovė taip pat yra praleidusi senaties terminą, per kurį gali būti ginčijamas statybos leidimas ir pažyma apie nebaigtą statyti statinį.
25. Pažymėjo, kad ieškovė ginčyti vėlesnius nuosavybės teisės į patalpas perleidimo sandorius, t. y. Dovanojimo sutartį ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą gali tik pripažinus negaliojančiais gyvenamojo namo bendrasavininkų nuosavybės teisės perleidimo sandorius (sutikimus) bei (duomenys neskelbtini) seniūno Įsakymą (administracinį aktą), kadangi minėtų sandorių nenuginčijus, nėra teisinio pagrindo kvestionuoti vėlesnių nuosavybės teisės perleidimo sandorių. Nurodė, kad savo ruožtu ieškovė yra praleidusi senaties terminą kreiptis į teismą dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiu bei neįrodė jokio teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais Dovanojimo sutartį ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.
26. Teigė, kad visiškai nepagrįsti ieškovės argumentai apie tai, kad atsakovas patalpas pertvarkė neteisėtai ir užėmė jas savavališkai, kadangi to nepatvirtina jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Atsiliepimas
27. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ginčą išspęsti teismo nuožiūra.
28. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje konstatavo, jog administraciniai aktai, t. y. statybą leidžiantis dokumentas ir pažyma apie nebaigtą statybą, negali būti ginčijami dėl ieškinio senaties bei šie aktai nesukūrė ir nepakeitė nuosavybės teisių, t. y. byloje nebekvestionuotini minėti bei anksčiau šioje byloje ginčyti administraciniai sprendimai ir su jais susiję faktai ir su tuo susiję patikslinto ieškinio argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
29. Pažymėjo, kad šiuo atveju trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepasisako dėl patikslinto ieškinio motyvų, susijusių su galimais daiktinių teisių pažeidimais, bei dėl šių pažeidimų pašalinimo tenkinant ieškinio reikalavimus, kadangi tai nesusiję su trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vykdoma kompetencija.
30. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, prašė teismo ginčą išspręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad su ieškovės pareikštais ieškininiais reikalavimais sutinka tuo atveju, jeigu ieškovės teismui nurodyti faktai ir aplinkybės būtų įrodyti.
31. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) į notarės biurą kreipėsi atsakovė dėl palikimo priėmimo mirus (duomenys neskelbtini) jos motinai D. K.. Nurodė, kad pareiškimą apie palikimo priėmimą notarė priėmė ir patvirtino (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2014 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5450-833/2014, kuria buvo atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti po atsakovės motinos D. K. mirties. Teigė, kad šio pareiškimo pagrindu buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), o nustatant palikėjos palikimą sudarantį turtą buvo nustatyta, jog dalis nekilnojamojo turto, tarp kurio buvo ir ginčo butas, yra įgyta santuokos metu su palikėjos sutuoktiniu - atsakovu, tačiau butas buvo įregistruotas ir nuosavybės teisės priklausė vieninteliam savininkui, t. y. atsakovui, o šio buto įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pažyma apie nebaigtą statyti statinį.
32. Tretieji asmenys Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarė R. R. bei VĮ „Registrų centras“ atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
33. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai: 1) pripažino negaliojančiu Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dalyje, kurioje atsakovė paveldėjo ½ dalį buto, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų, plane pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažino negaliojančia Dovanojimo sutartį dalyje dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) perleidimo atsakovei; 3) panaikino atsakovo vardu bei atsakovės vardu nuosavybės teisės registracijas į buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 4) nutarė išieškoti iš atsakovės ieškovės naudai ginčo patalpų ekvivalentą pinigais 12 200 Eur sumą ir šiuo pagrindu įpareigoti ieškovą bei atsakovę sudaryti ginčo patalpų pirkimo – pardavimo sutartį ir per vienerių metų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nesudarius pirkimo –pardavimo sutarties dėl ginčo patalpų ir nesumokėjus ginčo patalpų ekvivalento pinigais, iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš (duomenys neskelbtini) patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos ir įpareigojant grąžinti šias patalpas ieškovei.
34. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, konstatavo, kad atsakovų argumentai dėl ieškinio senaties bei administracinių aktų panaikinimo yra laikytini esant nepagrįstais.
35. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovei priklausantis turtas yra viešosios nuosavybės objektas, kuris kitų subjektų nuosavybėn gali būti perduodamas tik privatizuojant jį pagal įstatymus arba kitais įstatymų numatytais būdais. Teismo vertinimu, byloje duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovei priklausančios ginčo patalpos atsakovų buvo privatizuotos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. apmokant už privatizuojamą objektą, sudarant pirkimo - pardavimo sutartį ir pasirašant privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimą bei priėmimą patvirtinantį dokumentą, nėra, o taip pat nėra ir duomenų, jog šios ginčo patalpos atsakovų nuosavybėn buvo perduotos kitais teisėtais įstatymų numatytais būdais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nesant šioje civilinėje byloje aukščiau nurodytų duomenų, byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra pilnai įrodyta aplinkybė, jog atsakovas savavališkai pertvarkė ieškovės nekilnojamame turte jau esančias ir įregistruotas patalpas, kurias įregistravo kartu su jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis kaip naują ir atskirą nekilnojamojo turto objektą, neturėdamas teisinio pagrindo tokiu būdu jų nusisavinti, t. y. panaikinti ieškovės nuosavybės teisės į ginčo patalpas, ir tokie atsakovo neteisėti veiksmai negali būti laikomi naujo daikto sukūrimo teisiniu ir teisėtu pagrindu, kadangi tokio nuosavybės teisės įsigijimo teisinio pagrindo nenumato Civilinio kodekso 4.47 straipsnio nuostatos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje priimti administracinio pobūdžio aktai negali sukurti ir nesukuria nuosavybės teisių atsakovui, dėl ko padarė išvadą, jog atsakovas ieškovei nuosavybės teise priklausančias ginčo patalpas užėmė neteisėtai.
36. Teismas, be kita ko, sutiko su ieškovės argumentu, jog šiuo atveju (duomenys neskelbtini) sutikimas ir (duomenys neskelbtini) negali būti prilyginamas ir laikomas ieškovės teisių atsisakymu, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 21 punktą bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio nuostatas, sprendimus dėl savivaldybės nuosavybės teisių perleidimo tretiesiems asmenims gali priimti tik Vilniaus miesto savivaldybės Taryba. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija (duomenys neskelbtini) davė sutikimą atsakovui įsirengti patalpas palėpėje tik virš jam nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau su sąlyga, jog ieškovei yra paliekama jos dalis patalpų bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. nebuvo leista atsakovui pertvarkyti ginčo patalpų, nuosavybės teise priklausančių ieškovei bei jas užimti neatlygintinai. Be to, jokios įstatymų nuostatos nesuteikė teisių seniūnams savo nuožiūra spręsti dėl neatlygintino savivaldybės turto perleidimo privatiems asmenims.
37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovei nuosavybės teise priklausančias ginčo patalpas užėmė neteisėtai ir ginčo patalpos atsakovui jokiu teisėtu bei teisiniu pagrindu nebuvo perleistos, tokiu būdu atsakovas neįgijo į ginčo patalpas nuosavybės teisių, dėl ko ginčo patalpos niekaip negali būti laikomos atsakovo ir jo sutuoktinės D. K. santuokos metu įsigytu nekilnojamuoju turtu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neatlygintinai bei neteisėtai užėmęs ieškovei nuosavybės teise priklausančias ginčo patalpas, neturėjo jokio teisinio pagrindo duoti sutikimą įregistruoti šių patalpų ½ dalį savo sutuoktinės D. K. vardu, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovė paveldėjo ½ dalį ginčo patalpų, kurios nuosavybės teise nepriklausė D. K., t. y. šiuo atveju atsakovė paveldėjo daugiau turto, negu jo realiai turėjo palikėja, kas yra negalima pagal Civilinio kodekso nuostatas.
38. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies ir 5.1 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą dalyje, kurioje atsakovė paveldėjo ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų, plane pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino niekiniu ir negaliojančiu. Savo ruožtu, teismui konstatavus aplinkybes, kad atsakovas neteisėtai užvaldė ieškovei priklausančias (duomenys neskelbtini) patalpas ir neteisėtai jose įrengė naują butą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas šių ginčo patalpų neturėjo jokios teisės padovanoti (t. y. perleisti) atsakovei ir pagal Civilinio kodekso normas atsakovas jokio naujo daikto nesukūrė, t. y. negalima laikyti, jog realiai egzistuojant nuosavybės teisei į daiktą tam pačiam daiktui gali būti sukurta dar nauja nuosavybės teisė į daiktą tik jau kitam savininkui. Atsižvelgdamas į tai, teismas ir atsakovo sudarytą Dovanojimo sutartį dalyje, kuria jis atsakovei neatlygintinai perleido dalį naujo buto, kuris buvo įrengtas (duomenys neskelbtini) patalpose, pripažino niekine bei negaliojančia.
Šalies argumentai
39. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė savo patikslintame ieškinyje ir nenurodė, kad prašo panaikinti ne tik atsakovės vardu atliktą Nekilnojamojo turto registro įrašą apie ginčo patalpas, bet ir atsakovo vardu anksčiau atliktą Nekilnojamojo turto registro įrašą apie ginčo patalpas, tačiau iš viso patikslinto ieškinio turinio bei pareikštų ieškininių reikalavimų turinio teismas sprendė, kad ieškovė siekia šalis atstatyti į pirminę padėtį ir susigrąžinti nuosavybės teise valdomą turtą, t. y. šalis sugrąžinti į padėtį, kai ieškovė buvo tik viena teisėta ginčo patalpų savininkė, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vadovaujantis proceso ekonomiškumo principais, teismas šiuo atveju pasisakė ir dėl atsakovo vardu anksčiau atlikto Nekilnojamojo turto registro įrašo apie ginčo patalpas panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
40. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustačius aplinkybes, kad šiuo atveju ieškovei priklausančios ginčo patalpos yra pertvarkytos ir užimtos atsakovų bei į jas šiuo metu yra įregistruota atsakovės nuosavybės teisė ir be jokio teisinio pagrindo yra naudojamasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis ginčo patalpomis, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės turtinius interesus ir neteisėtai ribojant ieškovės teisę naudoti, valdyti bei disponuoti jai priklausančiu turtu, darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš (duomenys neskelbtini) patalpų.
41. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovės iškeldinimas iš ginčo patalpų sukeltų itin didelių nepatogumų bylos šalims, kadangi ginčo patalpos šiuo metu yra realiai sujungtos į vientisą objektą, t. y. realiai prijungtos prie atsakovės buto, ir šiuo atveju realiai atidalijant ginčo patalpas būtų padaryta didesnė žala abejoms šalims ir toks sprendimas būtų nelogiškas bei neproporcingas, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad šiuo atveju yra protingiausia taikyti restitucijos būdą ne natūra, o pinigais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
42. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
43. Nurodo, kad kol (duomenys neskelbtini) pažyma apie nebaigtą statyti statinį teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažinta negaliojančia, nei atsakovo nuosavybės teisė į ginčo patalpas, nei nuosavybės teisės registracija į šias patalpas negalėjo būti pakeista, apribota ar panaikinta. Pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, tiek apeliacines instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl minėto administracinio akto pripažinimo negaliojančiu.
44. Teigia, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) pažyma apie nebaigtą statyti statinį buvo išduota, o taip pat ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir statybos leidimas) buvo išduoti vadovaujantis namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendraturčių sutikimais įrengti gyvenamąsias patalpas ir jas įregistruoti atsakovo vardu. Pažymi, kad, savo ruožtu, sutikimą ieškovės vardu pasirašė (duomenys neskelbtini) seniūnas. Nurodo, kad gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų – fizinių asmenų sutikimai yra notarines formos, todėl jie vertinami kaip notarinės formos sandoriai, kuriais gyvenamojo namo bendrasavininkiai perleido nuosavybes teisę į jiems priklausančią dalį patalpų, o atsakovas įgijo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas, įskaitant ginčo patalpas.
45. Nurodo, kad 1999 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 316 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ redakcijoje, galiojusioje nuo 2001 m. lapkričio 29 d., nebuvo reikalavimo tokius sutikimus patvirtinti notarine tvarka (20.1. punktas). Pažymi, kad tokia redakcija galiojo ir tuo metu, kai buvo priimtas (duomenys neskelbtini) seniūno (duomenys neskelbtini) įsakymas. Atsižvelgiant į tai, atsakovų nuomone, atsakovui įrengiant ir įregistruojant nuosavybės teises į ginčo patalpas jis turėjo visus nustatytos formos bendrasavininkų sutikimus. Nurodo, kad nenuginčijus ir nepanaikinus nei (duomenys neskelbtini) pažymos apie nebaigtą statyti statinį, nei statybos leidimo, nėra jokio pagrindo teismo padarytai išvadai, kad atsakovas savavališkai pertvarkė ieškovės patalpas. Anot atsakovų, jokio savavališkumo ar neteisėtumo atsakovo veiksmuose nėra, nes jis įvykdė visus įstatymų reikalavimus, t. y. parengė ir nustatyta tvarka suderino palėpės įrengimo projektą, gavo bendraturčių sutikimus, gavo leidimą statybai, rekonstrukcijos darbus atliko be nukrypimų nuo projekto, ir įregistravo darbų rezultatą – naujai suformuotą nekilnojamojo turto objektą registre.
Atsiliepimas
46. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nebuvo sudarytas sandoris, kuriuo buvo perleista nuosavybes teisė į ginčo patalpas, kadangi remiantis kasacinio teismo praktika, vien sutikimo pakanka, kad būtų konstatuotas nuosavybės teisę perleidžiančio sandorio buvimas. Pažymi, kad, be kita ko, nors bendrasavininkų sutikimai yra nuosavybės teisę atsakovui sukuriantys sandoriai, pirmosios instancijos teismas apie tai visiškai nepasisakė, neanalizavo sutikimų, įskaitant ieškovės sutikimo, reikšmės nagrinėjamai bylai, nenurodė, kad jie yra niekiniai ir negaliojantys. Anot atsakovų, nenuginčijus minėtų sutikimų, negalima konstatuoti, kad jų pagrindu išduoti administraciniai aktai ir atsakovo atliktas patalpų įsirengimas bei nuosavybės teisės į jas įregistravimas yra niekiniai ir negaliojantys.
47. Pažymi, kad nenuginčijus (duomenys neskelbtini) seniūno įsakymo dėl sutikimo išdavimo įsirengiant patalpas namo (duomenys neskelbtini) palėpėje, nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Anot atsakovų, jeigu būtų konstatuoti neteisėti savivaldybės pareigūnų ar (duomenys neskelbtini) seniūno veiksmai, tai ieškovė turėtų reikalauti atsakomybės ar žalos atlyginimo iš šių asmenų, bet ne turto susigrąžinimo iš atsakovų, kurie neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir yra laikytini sąžiningais turto įgijėjais.
48. Nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovei neliko jos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje į palėpės patalpas.
49. Anot atsakovų, ir ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovas savavališkai ir neteisėtai pertvarkė ieškovės nekilnojamame turte jau esančias ir įregistruotas patalpas, kurias įregistravo kartu su jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, nepripažinus negaliojančiais bendraturčių sutikimų ir administracinių aktų, yra neteisėta ir nepagrista. Nurodo, kad šiuo atveju teismas sukūrė teisės požiūriu dviprasmišką situaciją, kai teisės aktai ir sandoriai, kurių pagrindu atsakovas įgijo teisę pertvarkyti patalpas bei įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpas, yra nenuginčyti ir galiojantys, tačiau kartu yra konstatuota, kad atsakovas pažeidė teisės normas (neaišku, kokias), neteisėtai atliko savavališkus veiksmus, todėl negalėjo būti ginčo patalpų savininkas. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nenurodė, kad bendrasavininkų sutikimai nėra nuosavybės teisę sukuriantys sandoriai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai neatsižvelgė į minėtus bendrasavininkų sutikimus ir tik deklaratyviai atkartojo apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas dėl administracinių aktų bei neanalizavo, kokių dokumentų pagrindu tie administraciniai aktai buvo išduoti ir kokia jų reikšmė. Anot atsakovų, pirmosios instancijos teismas neatliko visų veiksmų, kad byla būtų tinkamai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta.
Atsiliepimas
50. Atsakovų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nebuvo panaikinti nei administraciniai aktai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į ginčo patalpas, nei bendrasavininkų sutikimai, kurių pagrindu minėti administraciniai aktai buvo priimti, teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas virš jo buto esančias patalpas pertvarkė savavališkai ir neturėdamas teisinio pagrindo, o taip pat, kad atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į ginčo patalpas. Nurodo, kad atsakovas, pertvarkęs patalpas rekonstrukcijos būdu (atlikęs jose statybos darbus) ir jas įregistravęs kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, įgijo į jas nuosavybės teisę Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagamindamas naują daiktą.
51. Nurodo, kad šiuo atveju atsakovas iš (duomenys neskelbtini) direktorės gaudamas sutikimą turėjo pagrįstą lūkestį ir įsitikinimą, kad sutikimas išduotas turint visus įgaliojimus. Anot atsakovų, būtent (duomenys neskelbtini) direktorė turėjo įsitikinti, kad ji turi atitinkamus įgaliojimus, bet ne atsakovas. Pažymi, kad pareigą įrodyti įgaliojimų viršijimo faktą tenka šaliai, kuri remiasi šia aplinkybe, t.y. ieškovei, bet ne atsakovams. Nurodo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, galinčio pagrįsti (duomenys neskelbtini) direktorės įgaliojimų viršijimo faktą, todėl, anot atsakovų, keltinas klausimas vadovaudamasis kokiais įrodymais pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) negali būti prilyginamas ir laikomas ieškovės nuosavybės teisių atsisakymu.
52. Pažymi, kad priešingai nei nurodė ieškovas ir konstatavo teismas, seniūnai (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) seniūnas) turėjo įgaliojimus savivaldybės vardu (šiuo atveju ieškovės) priimti potvarkius dėl sutikimų asmenims įsirengti ir savo vardu teisiškai įregistruoti atitinkamas pertvarkytas patalpas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) seniūnas neva savavališkai nusprendė neatlygintinai perleisti dalį ieškovei priklausančios nuosavybės vertintina ne tik kaip nekorektiška, bet ir neatitinkanti nei bylos faktinių aplinkybių, nei tokio pobūdžio santykius reglamentuojančių teisės normų.
53. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ir faktiniais savo veiksmais bei elgesiu patvirtino nuosavybės atsisakymo faktą.
54. Nurodo, kad šiuo atveju patenkindamas reikalavimą, nenurodytą ieškinyje, pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė procesinės teisės normas, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti bent jau tą ginčijamo sprendimo dalį.
Atsiliepimas
55. Atsakovų teigimu, tik pripažinus negaliojančiais gyvenamojo namo bendrasavininkų nuosavybės teisės perleidimo sandorius (sutikimus), Vilniaus miesto savivaldybes administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno įsakymą (administracinį aktą), kitus minėtus apeliaciniame skunde administracinius aktus, būtų galima ginčyti vėlesnius nuosavybės teisės į ginčo patalpas perleidimo sandorius, t.y. Dovanojimo sutartį ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.
56. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad atsakovė yra nesąžininga įgijėja, kas, atsakovų nuomone, yra būtina sąlyga taikyti restituciją jos atžvilgiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas restituciją taikė pažeisdamas Civilinio kodekso 4.96, 6.145-153 straipsniuose įtvirtintas nuostatas.
57. Atsakovų teigimu, vindikacinis reikalavimas galėjo būti patenkintas tik jeigu būtų pripažinti negaliojančiais nuosavybės teisės įgijimo ir vėlesnio perleidimo sandoriai, priešingu atveju, neegzistuotų teisinės prielaidos vindikacinio reikalavimo patenkinimui. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties eiga turėtų būti skaičiuojama nuo (duomenys neskelbtini), dėl ko, šiuo metu ieškovas yra praleidęs bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą sandoriams, kurių pagrindu atsakovas įgijo nuosavybės teisę, taip pat teisinei registracijai nuginčyti. Anot atsakovų, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl praleisto ieškinio senaties termino ginčyti nuosavybės teisės perleidimo termino, nors atsakovai rėmėsi ieškinio senaties terminu.
58. Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
59. Pažymi, kad atsakovas negalėjo įgyti ir neįgijo nuosavybės teisės į ginčo patalpas Statybos inspekcijos pažymos pagrindu, todėl jos galiojimas/negaliojimas neturi jokios reikšmės sprendžiant, ar atsakovas teisėtai užėmė ir pertvarkė ginčo patalpas.
60. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas negavo ieškovės, kuriai nuosavybės teisės perleidimo teisiniuose santykiuose išimtinai atstovauja Taryba, notariškai patvirtinto sutikimo, todėl jam negalėjo būti išduotas ir statybos leidimas, o vėliau – ir Statybos inspekcijos pažyma. Šiuo atveju, ieškovės nuomone, akivaizdu, kad ginčo patalpos buvo pertvarkytos tinkamai net neinformavus ieškovės, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas ieškovei priklausančias ginčo patalpas užėmė ir pertvarkė neteisėtai.
61. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas neatliko veiksmų, kurie privalėjo būti atlikti siekiant privatizuoti viešosios nuosavybės objektą.
62. Pažymi, kad šioje byloje ieškovė nekėlė ginčo dėl palėpės dalies, kuri visiems bendrasavininkams priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise (naujo buto patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), o kėlė ginčą tik dėl ginčo patalpų, kurios priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir yra ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto dalis. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovės, kitų bendrasavininkų sutikimai niekaip nesusiję su ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis ginčo patalpomis, todėl ieškovė neprivalėjo jų ginčyti.
63. Nurodo, kad vertinant, ar atsakovas teisėtai gavo leidimą vykdyti statybos darbus ir teisėtai pertvarkė palėpę, turi būti vertinami leidimo išdavimo metu galioję teisės aktai, kurie, anot ieškovės, numatė reikalavimą gauti visų bendrasavininkų sutikimus. Pažymi, kad ieškovės sutikimas nebuvo gautas, o ir (duomenys neskelbtini) seniūno (duomenys neskelbtini) įsakymas buvo išduotas jau pertvarkius ginčo patalpas. Ieškovės nuomone, ši aplinkybė įrodo, jog atsakovas pertvarkydamas ginčo patalpas veikė neteisėtai, t. y. gavęs tik (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo ir negali būti laikomas ieškovės atstovu, notariškai nepatvirtintą sutikimą.
64. Nurodo, kad seniūnijų seniūnai neturėjo ir neturi jokių įgaliojimų priimti sprendimus dėl savivaldybei priklausančio turto atlygintinio perleidimo tretiesiems asmenims, juo labiau – seniūnai neturėjo teisės spręsti dėl savivaldybei priklausančio turto neatlygintinio perleidimo fiziniams asmenims, todėl toks (duomenys neskelbtini) seniūno įsakymas negali būti prilyginamas Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos sprendimui atsisakyti nuosavybės teisių į konkrečias (duomenys neskelbtini) patalpas. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) seniūno (duomenys neskelbtini) Įsakymas yra aktualus tik tiek, kiek yra kalbama apie palėpės patalpų, kurios buvo bendroji dalinė visų namo bendraturčių nuosavybė, pertvarkymą.
65. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija aiškiai nurodė, jog duotu sutikimu nėra atsisakoma nuosavybės teisių į Vilniaus miesto savivaldybei priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį palėpėje ir nesuteikė tokių įgaliojimų (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, (duomenys neskelbtini) seniūno įsakymu buvo leista atsakovui pertvarkyti tiks tas palėpės patalpas, kurios yra bendroji dalinė visų namo bendraturčių nuosavybė, tačiau tik su sąlyga, kad ieškovei bus palikta jos nuosavybės teisių į palėpės patalpas, kurios yra bendroji dalinė nuosavybė, dalis. Nurodo, kad šiuo įsakymu nebuvo leista pertvarkyti (duomenys neskelbtini) patalpas, kurios priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip dalis konkretaus nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini) patalpų ir juo labiau, šiuo įsakymu nebuvo atsisakoma nuosavybės teisių į šias patalpas.
66. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netraktavo, kad Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos sąlyga buvo pažeista. Nurodo, kad šioje byloje nėra reikšminga aplinkybė, ar pertvarkius palėpę ieškovei išliko jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo vertinama tai, ar Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija leido atsakovui pertvarkyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias ginčo patalpas, dėl kurių yra kilęs ginčas, ir buvo konstatuota, kad tokio leidimo atsakovas negavo.
67. Atkreipia dėmesį, kad atsakovų pozicijų keitimas šioje byloje rodo, kad nėra jokių teisiškai svarių argumentų, galinčių pagrįsti atsakovo veiksmų teisėtumą.
68. Nurodo, kad ginčo patalpų pertvarkymo metu jokiame teisės akte nebuvo numatyta, kad savivaldybei priklausantis turtas gali būti perleidžiamas kitam asmeniui tokiu būdu, kokį panaudojo atsakovas, t. y. parengiant palėpės įrengimo projektą, gaunant statybą leidžiančius dokumentus, pertvarkant viešosios nuosavybės objektą, suteikiant jam naują unikalų numerį ir įregistruojant jį savo vardu, kitaip tariant – neatlygintinai nusavinant viešosios nuosavybės objektą. Pažymi, kad aplinkybę, jog atsakovas veikė neteisėtai, patvirtina ir faktas, kad kitos to paties namo palėpės dalys kitų asmenų buvo privatizuotos teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. atliekant pardavimo procedūras, sudarant pirkimo – pardavimo sutartis ir atlygintinai.
69. Anot ieškovės, nagrinėjamu atveju atsakovas neprivatizavęs ginčo patalpų teisės aktų nustatyta tvarka ir neįgijęs į jas nuosavybės teisių, neturėjo jokios teisės daryti joms ūkinį poveikį ir jas pertvarkyti įrengiant naują butą, nepaisant to, kad jam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
70. Pažymi, kad net jeigu ieškovė būtų priėmusi sprendimą atsisakyti nuosavybės teisių į ginčo patalpas, toks atsisakymas būtų neteisėtas, kadangi jis prieštarautų imperatyvioms Įstatymo normoms ir viešosios teisės, kuris taikomas valdant viešąją nuosavybę, principui.
71. Atkreipia dėmesį, jog priešingai negu teigia atsakovai, būtent atsakovui kilo pareiga kreiptis į visus namo bendrasavininkus ir gauti notariškai patvirtintus sutikimus pertvarkyti palėpę. Nurodo, kad iš šios pareigos kyla ir pareiga išsiaiškinti kam priklauso palėpės patalpos ir kas yra tikrieji namo bendrasavininkai ir gauti būtent jų, o ne kažkieno kito, sutikimus. Atkreipia dėmesį, kad visų namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų sutikimai yra notarinės formos, o (duomenys neskelbtini) sutikimas – nėra notarinės formos. Ieškovės nuomone, atsakovui turėjo kilti klausimų, kodėl (duomenys neskelbtini) sutikimo forma yra kitokia nei kitų bendrasavininkų (galbūt notaras atsisakė tvirtinti tokį sutikimą). Nurodo, jog tai verčia abejoti apeliantų teiginiais, jog atsakovas nesuprato, kad kreipėsi į netinkamą subjektą. Teigia, kad galimas atvejis, jog atsakovas tokiu būdu sąmoningai bandė išvengti teisės aktų reikalavimų vykdymo.
72. Teigia, kad ir (duomenys neskelbtini) taip pat negali būti laikomas ieškovės nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) patalpas atsisakymu. Atkreipia dėmesį, kad šis įsakymas buvo išduotas jau po (duomenys neskelbtini) pažymos apie nebaigtą statyti statinį, kurios pagrindu buvo įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į naują butą, t. y. po atlikto ginčo patalpų pertvarkymo. Anot ieškovės, tai įrodo, kad ginčo patalpos buvo pertvarkytos visiškai neteisėtai, gavus tik (duomenys neskelbtini) notariškai nepatvirtintą sutikimą.
73. Nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog ginčo patalpų buvo atsisakyta ir buvo pripažinta atsakovo nuosavybės teisė į ginčo patalpas, neatitinka tikrovės, kadangi ginčo patalpomis periodiškai naudojasi (duomenys neskelbtini), iš ieškovės biudžeto lėšų visą šį laiką buvo apmokomos sąskaitos už ginčo patalpų šildymą ir kitų komunalinių paslaugų teikimą. Pažymi, kad atsakovas nepagrįstai ieškovę tapatina su Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Žemesnės instancijos teismas
74. Nurodo, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad sprendimu panaikinama abiejų atsakovų vardu nuosavybės teisės registraciją į ginčo patalpas vertintina tik kaip materialaus ieškinio reikalavimo suformulavimas kitokia žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės ir tai, remiantis kasacinio teismo praktika, negali būti laikoma ieškinio ribų peržengimu.
75. Nurodo, kad šiuo atveju atsakovė ginčo patalpas gavo neatlygintinai, dėl ko taikytina Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.
76. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas jau yra aiškiai pasisakęs, kad šiuo atveju ieškovės nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, nes ginčo patalpos yra užimtos kito asmens kiekvieną dieną, todėl ieškinio senatis nuosavybės teisei ginti prasideda kiekvieną dieną iš naujo. Nurodo, kad sandoriai, kuriuos ginčija ieškovė buvo sudaryti (duomenys neskelbtini) metais, todėl net jei būtų laikoma, kad ieškovė apie šiuos sandorius sužinojo iš karto po jų sudarymo, bendrasis ieškinio senaties terminas jiems ginčyti nebūtų praleistas.
77. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
78. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
79. Šioje byloje spręstinas klausimas dėl ieškovės nuosavybės teisės į ginčo patalpas (t. y. (duomenys neskelbtini) patalpas) pažeidimo (ne)buvimo.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo (ne)galimumo
80. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį pareikštiems ieškinio reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
81. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai dėl dalies Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo bei dalies Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovės iškeldinimo iš ginčo patalpų, ginčo patalpų grąžinimo ar priteisimo ekvivalento pinigais, atsakovės nuosavybės teisės registracijos į ginčo patalpas panaikinimo buvo reiškiami ir pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą dėl pirmosios instancijos sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas kaip paduotas praleidus ieškinio senaties terminą, 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje padarė išvadą, jog, vertinant, kad ieškovės ginamas jos teisės į nuosavybę pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, ieškinio senaties terminas pažeistai nuosavybės teisei ginti kiekvieną dieną prasideda iš naujo, be kita ko, konstatavo, jog ieškinio senaties terminas civilinio pobūdžio reikalavimams pareikšti nėra praleistas.
82. Taigi, akivaizdu, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, vertinant jog šiuo metu byloje pareikšti analogiški materialiniai teisiniai reikalavimai, buvo aiškiai konstatuotas faktas dėl ieškinio senaties šiems reikalavimams pareikšti nepraleidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, atmetė atsakovų argumentus dėl ieškinio senaties taikymo kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo, atsakovų nuomone, netinkamai išspręsto klausimo dėl ieškinio senaties taikymo laikytini esant nepagrįstais.
Dėl ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo (ne)buvimo
83. Civilinio kodekso 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Šia teisės norma yra ginama savininko teisė valdyti turtą, todėl niekas neturi teisės paimti iš savininko turtą prieš jo valią.
84. Remiantis bylos medžiaga, atsakovas laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) (imtinai) pertvarkė namo, esančio (duomenys neskelbtini) palėpės patalpas ir jose įsirengė butą, kuriam yra suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šį butą sudaro patalpos, plane pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrojo naudojimo patalpa Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre minėtas faktas išviešintas nuo (duomenys neskelbtini). Savo ruožtu, Nekilnojamojo turto registro duomenimis dalis šio buto patalpų - Nr. (duomenys neskelbtini) – dubliuojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų dalimi – (duomenys neskelbtini) patalpomis (plane pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini) (koridorius) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (džiovykla)), į kurias ieškovės nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota (duomenys neskelbtini) Byloje nustatyta, jog tokia situacija susiklostė todėl, jog atsakovas, pertvarkydamas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpės patalpas, pertvarkė ir ieškovei nuosavybės teise priklausančias (duomenys neskelbtini) patalpas, t. y. koridorių Nr. (duomenys neskelbtini) ir džiovyklą Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas įregistravo savo vardu. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
85. Įvertinus pateiktą byloje (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, jog atsakovui šis statybos leidimas buvo išduotas palėpės patalpoms virš buto rekonstruoti, remontuoti. Pažymėtina, jog šioje byloje nėra kvestionuojama pati atsakovo teisė virš savo buto rekonstruoti, remontuoti palėpės patalpas, tačiau spręstinas klausimas, ar atsakovas, įgyvendindamas šią savo teisę, nepažeidė kitų asmenų – šiuo atveju ieškovės – nuosavybės teisių bei teisėtų interesų.
86. Įvertinus aplinkybes, kad palėpė pagal savo paskirtį yra bendro naudojimo patalpa, kuri visiems namo savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei tai, jog ginčo palėpėje, be bendro naudojimo patalpų, šiuo atveju buvo ir ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų dalis, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas palėpės pertvarkymo darbus vykdė tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems namo savininkams priklausančioje bendro naudojimo patalpoje, tiek ir dalyje ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje buvo vertinami atsakovo veiksmai pertvarkant ir atitinkamai įregistruojant savo vardu ieškovei nuosavybės teise priklausančias palėpėje buvusias ginčo patalpas, tačiau iš esmės nėra (nebuvo) spręstinas klausimas, ar atsakovas tinkamai (teisėtai) vykdė palėpės pertvarkymo darbus bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems namo savininkams priklausančioje bendro naudojimo patalpoje (t. y. palėpės dalyje, kuri visiems namo bendrasavininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, neturėjo teisinio pagrindo vertinti bei analizuoti buto savininkų duotų atsakovui sutikimų reikšmės, kadangi šie sutikimai yra svarbūs vertinant atsakovo atliktų veiksmų palėpės dalies, kuri priklausė visiems namo bendrasavininkams, atžvilgiu teisėtumą bei atitinkamai sprendžiant nuosavybės teisės (ne)atsiradimo į šią palėpės dalį klausimą, o šios aplinkybės nėra (nebuvo) šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėtina, jog namo bendrasavininkų išduoti sutikimai buvo skirti atsakovo veiksmams bendro naudojimo patalpoje (palėpės dalyje) atlikti. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ir (duomenys neskelbtini) duotas sutikimas yra išduotas atsakovui būtent dėl atsakovo veiksmų bendro naudojimo patalpoje (palėpės dalyje) atlikimo, kadangi ieškovė kaip namo bendrasavininkė taip pat turėjo savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kitoks šio (duomenys neskelbtini) sutikimo vertinimas (t. y. jį vertinant kaip sutikimą atlikti pertvarkymo darbus palėpės dalyje, kuri nuosavybės teise priklauso ne visiems namo bendrasavininkams, tačiau asmeninės nuosavybės teise ieškovei), prieštarautų įstatymo normoms, kadangi toks ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo turto perleidimo būdas neatitinka (prieštarauja) galiojusiuose įstatymuose nurodytai ieškovės nuosavybės teisių į konkretų turtą perleidimo tretiesiems asmenims tvarkai. Atitinkamai, ir byloje pateikto (duomenys neskelbtini) sutikimo vertinimas tuo aspektu, ar šis sutikimas yra laikytinas išduotu pačios ieškovės sutikimu, iš esmės būtų svarbus sprendžiant anksčiau minėtus klausimus dėl atsakovo veiksmų palėpės dalies, kuri priklausė visiems namo bendrasavininkams, atžvilgiu teisėtumo bei atitinkamai dėl nuosavybės teisės (ne)atsiradimo į šią palėpės dalį, kurie nėra šios bylos dalyko elementais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavo byloje pateiktų butų savininkų sutikimų reikšmės, vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bei atitinkamai pagrįstai nevertino (duomenys neskelbtini) sutikimo kaip suteikiančio atsakovui teisę atlikti pertvarkymo darbus palėpės dalyje, kuri priklausė ieškovei nuosavybės teise, bei atitinkamai kaip suponuojančio ieškovės nuosavybės teisės ginčo patalpų atžvilgiu atsisakymą.
87. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ir (duomenys neskelbtini) nėra laikytinas ieškovės nuosavybės teisių į ginčo patalpas atsisakymu. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto valdybos 2001 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 296V pagrindu seniūnai galėjo tik priimti potvarkius dėl sutikimų savivaldybės vardu asmenims pagal suderintą projektą įsirengti ir savo vardu teisiškai įregistruoti gyvenamąsias (negyvenamąsias) patalpas daugiabučio namo pastogėje (palėpėje) gavus Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos išankstinį pritarimą. Taigi, akivaizdu, jog seniūnai ieškovės vardu išduodavo sutikimus tik bendrosios dalinės nuosavybės (šiuo atveju – palėpės) atžvilgiu, tačiau ne dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo tretiesiems asmenims ar leidimo šių objektų atžvilgiu atlikti kokius nors veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytam argumentui, jog iš esmės (duomenys neskelbtini) būtų aktualus bei iš esmės turėtų būti vertinamas sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų, pertvarkant palėpės patalpas, kurios buvo bendroji dalinė nuosavybė visų namo bendrasavininkų, ir tik tuo aspektu būtų svarbus klausimas dėl šio įsakymo (ne)galiojimo.
88. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nenuginčijus ir nepanaikinus nei statybos leidimo, nei (duomenys neskelbtini) pažymos apie nebaigtą statyti statinį nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas savavališkai pertvarkė ieškovės patalpas. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodė, jog šie aktai nėra nei nuosavybės teisę sukuriantys, nei nuosavybės teisę perleidžiantys aktai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė dėl šių aktų galiojimo savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovas, atlikdamas palėpės pertvarkymo darbus, nepažeidė ieškovės nuosavybės teisių.
89. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog, priešingai negu teigia atsakovai, palėpės pertvarkymo metu atsakovui nei (duomenys neskelbtini) seniūno (duomenys neskelbtini) įsakymo, nei (duomenys neskelbtini) sutikimo pagrindu nebuvo suteikta teisė ginčo patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkyti ir įregistruoti savo vardu. Pažymėtina, jog administracinių aktų galiojimas šiuo atveju nesuponuoja galimybės daryti priešingą išvadą.
90. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ginčo patalpos yra viešosios nuosavybės objektas, byloje nebuvo nustatytos ir aplinkybės, kad šios ginčo patalpos atsakovų buvo privatizuotos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. apmokant už privatizuojamą objektą, sudarant pirkimo - pardavimo sutartį ir pasirašant privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimą bei priėmimą patvirtinantį dokumentą, ar kad šios ginčo patalpos atsakovų nuosavybėn buvo perduotos kitais teisėtais įstatymų numatytais būdais.
91. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas savavališkai pertvarkė ieškovo nekilnojamame turte jau esančias ir įregistruotas patalpas, kurias įregistravo kartu su jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, kaip naują ir atskirą nekilnojamojo turto objektą, neturėdamas teisinio pagrindo tokiu būdu jų nusisavinti, t. y. panaikinti ieškovės nuosavybės teisės į ginčo patalpas, ir tokie atsakovo neteisėti veiksmai negali būti laikomi naujo daikto sukūrimo teisiniu ir teisėtu pagrindu.
92. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovui neįgijus jokių nuosavybės teisių į ginčo patalpas, pastarosios negali būti laikomos atsakovo bei jo sutuoktinės santuokos metu įsigytu turtu ir atitinkamai atsakovas neturėjo teisinio pagrindo duoti sutikimą įregistruoti šių patalpų ½ dalį savo sutuoktinės vardu, dėl ko atsakovė laikytina paveldėjus daugiau turto, negu jo realiai turėjo palikėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė sąlygojo ir atitinkamai teisingą pirmosios instancijos teismą išvadą, jog Paveldėjimo pagal testamentą liudijimas dalyje dėl ginčo patalpų yra negaliojantis ir niekinis. Savo ruožtu, įvertinus aplinkybę, kad atsakovas nebuvo įgijęs į ginčo patalpas nuosavybės teisių, atitinkamai šių ginčo patalpų negalėjo ir padovanoti atsakovei, dėl ko pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ir Dovanojimo sutartis dalyje dėl ginčo patalpų yra niekinė ir negaliojanti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog Paveldėjimo pagal testamentą liudijimas bei Dovanojimo sutartis gali būti nuginčyta tik pripažinus negaliojančiais bendrasavininkų sutikimus, (duomenys neskelbtini) seniūno (duomenys neskelbtini) įsakymą bei kitus administracinius aktus. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad šie atsakovų nurodomi dokumentai nesuteikė atsakovams jokių nuosavybės teisių į ginčo patalpas, dėl ko šių dokumentų (ne)galiojimo klausimas neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl dalies Paveldėjimo pagal testamentą liudijimo bei dalies Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia galimumo.
93. Savo ruožtu, apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės sąžiningumo, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą, kadangi nagrinėjamu atveju, vertinant tai, jog atsakovė ginčo patalpas buvo įgijusi neatlygintinio sandorio pagrindo, atsakovės sąžiningumo klausimas nėra aktualus, dėl ko pagrįstai pirmosios instancijos teismo ir nebuvo vertinamas.
94. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, panaikindamas abiejų atsakovų vardu nuosavybės teisės registraciją į ginčo patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės nuosavybės teisės į ginčo patalpas pažeidimo (ne)buvimo. Atitinkamai ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, bei jame suformuluodama pagrindinius reikalavimus, siekė apginti savo galimai pažeistą teisę bei atitinkamai siekė šalis atstatyti į pirminę padėtį ir susigrąžinti ginčo patalpas, t. y, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalis sugrąžinti į padėtį, kai ieškovė buvo tik viena teisėta ginčo patalpų savininkė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiejų atsakovų vardu nuosavybės teisės registracijos į ginčo patalpas panaikinimas atitinka pagrindinį ieškinio reikalavimą bei faktinį ieškinio pagrindą, kadangi tik tokiu būdu galima užtikrinti, pripažinus pagrindinius ieškinio reikalavimus pagrįstais, ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamą taikymą ginčo situacijai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo vardu nuosavybės teisės registracijos į ginčo patalpas galiojimas iš esmės nesuponuotų jokių atsakovo nuosavybės teisių į ginčo patalpas, dėl ko šios registracijos nagrinėjamoje situacijoje panaikinimas nepažeidžia ir jokių atsakovų teisių bei teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas.
95. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
96. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
atsakovų A. L. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.