- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2S-1245-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06647-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „E. F. B. E.“
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja D. L. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E. F. B. E.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12764-959/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E. F. B. E.“ ieškinį atsakovui R. P. (R. P.) dėl darbo santykių metu padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 2063,10 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį ieškovė grindė tuo, kad atsakovas, netinkamai vykdydamas savo pareigas padarė ieškovei materialinę žalą. Atsakovui būnant komandiruotėje jo vairuojama transporto priemonė patyrė eismo įvykį. Atsakovas įsipareigojo geranoriškai atlyginti jo padarytą žalą, tačiau neatlygino.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė 2019 m. vasario 1 d. šalių susitarimą, kuriame remdamosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalimi, Šalys susitarė dėl ginčo sprendimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka (toliau – Susitarimas, t.1, b.l. 30-31), šio susitarimo pagrindu šalys susitarė tarp jų kilusį ginčą dėl darbuotojo veiksmais 2017 m. lapkričio 17 d. įvykusio įvykio metu Darbdaviui padarytos 9988 eurų žalos atlyginimo perduoti spręsti darbo ginčų komisijai pagal Darbuotojo darbovietės registracijos vietą – Kauno miestas, Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl darbo ginčo nagrinėjimo pagal darbovietės registracijos vietą tik išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka – darbo ginčų komisijoje. Rašytinio šalių susitarimo dėl teismingumo teismui nepateikta. Susitarimo nuostatų aiškinimas plečiamai, traktuojant jį kaip apimantį ir Kauno apylinkės teismo kompetenciją, prieštarautų darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, interesams, reikštų jų aiškinimą darbuotojo nenaudai (DK 6 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis) 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad S. Š. teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Teismas sprendė, kad rašytinio susitarimo dėl darbo ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teisme pagal darbdavio buveinės vietą nėra, todėl taikoma sutarties 20 straipsnio 1 dalies nuostata – darbo ginčas teismingas atitinkamam atsakovo gyvenamosios vietos teismui Baltarusijos Respublikoje.
I. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį priimti nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme pagal ieškovės registracijos vietą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas netinkamai išaiškino šalių valią dėl tarp jų kilusios darbo ginčo sprendimo Lietuvos Respublikoje. Susitarimo pavadinimas referuoja į tai, jog juo yra susitarta spręsti tarp ieškovės ir atsakovo kilusį ginčą „Lietuvos darbo kodekso nustatyta tvarka“. Šalims nėra būtina susitarti, kurioje konkrečioje institucijoje - ar darbo ginčų komisijoje, ar teisme - bus nagrinėjamas tarp jų kilęs ginčas, pakanka susitarti, kad ginčas bus sprendžiamas DK nustatyta tvarka. Konkreti darbo ginčus nagrinėjanti institucija, į kurią turi kreiptis darbo ginčo šalis, jau yra nustatoma pagal DK įtvirtintas procedūras.
5.2. Susitarimo 1 punkte šalys susitarė, kad jų ginčas bus perduotas spręsti Kauno mieste esančiai darbo ginčų komisijai, tačiau tai visiškai nereiškia, jog šalys apsiribojo ginčo sprendimu tik darbo ginčų komisijoje ir atsisakė kitų DK nustatytų procedūrų. Susitarimo nuostata nesuteikia pagrindo spręsti, kad darbo ginčų komisijai atsisakius nagrinėti ieškovės ir atsakovo ginčą (dėl atsisakymo atnaujinti praleistą procedūrinį 3 mėnesių terminą), susitarimo šalys negalėtų pasinaudoti kitomis darbo kodekse įtvirtintomis procesinėmis tolimesnio ginčo sprendimo priemonėmis, o būtent, DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta teise kreiptis į teismą.
5.3. Teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad susitarimo sudarymu buvo suinteresuota ne tik ieškovė, bet ir atsakovas, kuriam bylinėjimasis jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje galėtų sukelti tam tikras neigiamas pasekmes (teisių į teisingą teismą netinkamas užtikrinimas, platesnės ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo galimybės, rizika, kad teismas taikys lex fori galiojančias darbo teisės normas, o ne atsakovui palankesnes DK nuostatas ir kt.).
5.4. Teismas visiškai nepagrįstai susiaurino susitarimo ribas, siekdamas apginti atsakovo kaip silpnesnės susitarimo šalies interesus, kurie aptariamu atveju niekaip nėra pažeidžiami. Susitarimas dėl ginčo perdavimo nagrinėti Lietuvos Respublikos, kaip vienos iš ES valstybių narių, institucijoms darbo kodekso nustatyta tvarka, lyginant su galimybe spręsti ginčą Baltarusijos Respublikos teisme, nėra ir negali būti laikomas darbuotojo interesų pažeidimu.
5.5. Dvišalės sutarties nuostatos iš darbo santykių kilusių ginčų apskritai nereglamentuoja. Nurodytu atveju, kadangi žala kilo Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl Lietuvos Respublikos teismai yra kompetentingi nagrinėti šį ginčą. Ieškovės ir atsakovo sudarytas susitarimas patvirtina, jog Lietuvos Respublikos darbo ginčus nagrinėjančios institucijos yra kompetentingos nagrinėti šį ginčą darbo kodekso nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
7. Byloje kilo ginčas dėl bylos teismingumo, kai darbdavys yra Lietuvoje registruota įmonė, o darbuotojas - ne valstybėje narėje gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo.
8. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmiausia privalo patikrinti, ar yra pagrindas ieškinį priimti ir iškelti civilinę bylą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius atsisakoma priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą, vienas jų – ieškinys neteismingas tam teismui, kuriam buvo paduotas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 2 punktas).
9. Ieškinyje reiškiamą reikalavimą ieškovė kildina iš darbo santykių. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, darbo ginčai nagrinėjami laikantis bendrųjų CPK nuostatų, su specialiame CPK skyriuje ir DK numatytomis išimtimis. Kadangi ši byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva) taikydamas CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles ((duomenys neskelbtini) straipsnis). CPK nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei Lietuvos Respublikos procesinėse teisės normose, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės (CPK 1 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju taikytinos 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis) normos, nes atsakovas darbo sutartyje yra nurodęs gyvenamąją vietą Baltarusijos Respublikoje ( b.l.4).
10. Dvišalės sutarties 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos taisyklė, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad S. Š. teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Kai yra toks susitarimas, teismas pagal atsakovo pareiškimą nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu šis pareiškimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dėl ieškinio esmės.
11. Iš esmės analogiškai teismingumo klausimas yra sureguliuotas ir DK 215 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka.
12. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad žala buvo padaryta 2017 m. lapkričio 17 d., šią dieną galima laikyti ginčo pradžia. Taip pat ieškovė pateikė 2019 m. vasario 1 d. šalių susitarimą dėl ginčo perdavimo spręsti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ( b.l. 30-31). Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tačiau darbo ginčų komisija 2019 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. DGKS-1438 ieškovės prašymą atsisakė nagrinėti, nes konstatavo, kad praleistas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas ir nėra pagrindo jį atnaujinti.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl darbo ginčo nagrinėjimo pagal darbovietės registracijos vietą tik išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka – darbo ginčų komisijoje ( susitarimo 1 p.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai ir nesutinka su tokiu aiškinimu, nes mano, kad siaurinamai aiškinti šalių susitarimą yra nepagrįsta. Šalių susitarimo preambulėje susitarta, kad ginčas bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka pagal DK 215 str. 3 d., tai reiškia, kad susitarimas apima visus darbo ginčą nagrinėjančius organus - tiek darbo ginčų komisiją, tiek ir teismą ( DK 216 str.).
14. Atmestini ir pirmosios instancijos teismo motyvai, kad ginčo sprendimas Baltarusijoje būtų palankesnis darbuotojui. Viena vertus, darbuotojas pasirašė susitarimą su darbdaviu dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų taikymo, įskaitant ir procesines normas. Kita vertus, jeigu atsakovas vis dėlto manytų, kad jam palankiau yra bylinėtis Baltarusijoje, neužkertamas kelias pareikšti savo nesutikimą remiantis minėtos Dvišalės sutarties 20 str. 2 dalimi, kuri numato, kad teismas pagal atsakovo pareiškimą nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu šis pareiškimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dėl ieškinio esmės.
15. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį esant konkrečiam šalių susitarimui jau kilusį ginčą nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, tuo netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismingumą. Priimta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tikslu patikrinti, ar ieškinio pareiškimas atitinka kitus CPK reikalavimus ((duomenys neskelbtini) 135 str. str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
P. K. apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.