- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-06
- Bylos Nr.
- 1N-7/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Kęstutis Jucys (pran.), Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- D. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties dėl bausmių, paskirtų pagal kelis nuosprendžius, subendrinimo pagrįstumo.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. Norvegijos Karalystės Sandefjordo apygardos teismo 2004 m. vasario 25 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Norvegijos bendrojo baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, 5 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, 62 straipsnio 1 dalį, 60 straipsnį, 37 c ir 37 d laisvės atėmimo bausme 7 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartimi D. S. , nuteistam pagal Norvegijos Karalystės Sandefjordo apygardos teismo 2004 m. vasario 25 d. nuosprendį, pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199 straipsnio 2 dalis ir palikta ta pati 7 metų laisvės atėmimo bausmė, ją nustatant atlikti pataisos namuose. Šia nutartimi nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2004 m. gegužės 21 d., įskaitant kardomojo kalinimo laiką.
Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu D. S. buvo nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Norvegijos Sandefjordo apygardos teismo 2004 m. vasario 25 d. nuosprendžiu (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartimi) ir D. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. gruodžio 28 d.
Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu D. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Norvegijos Sandefjordo apygardos teismo nuosprendžiu (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartimi) paskirta bausme ir D. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalis pakeista ir D. S. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 metams, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (įstatymo Nr. VIII-1968 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. S. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu bausmės, paskirtos 2007 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu ir Norvegijos Karalystės Sandefjordo apygardos teismo 2004 m. vasario 25 d. nuosprendžiu (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartimi), subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Panaikinta ir nuosprendžio dalis, kuria BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu D. S. į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal paminėtą Norvegijos Karalystės teismo nuosprendį.
Šalies argumentai
Pravieniškių 2 pataisos namų administracija teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam D. S. paskirtų bausmių subendrinimo. Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmę, paskirtą Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, - laisvės atėmimą 5 metams - subendrino su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, - laisvės atėmimu 11 metų, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnę bausmę, ir D. S. paskyrė galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją nustatydamas atlikti pataisos namuose. Taip pat Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitė iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendį.
Nuteistasis D. S. skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę subendrintą bausmę.
Nuteistasis skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas bendrindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, neatsižvelgė į aplinkybes, turinčias reikšmės galutinės subendrintos bausmės dydžiui, ir jam paskyrė per griežtą subendrintą bausmę. Teigia, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu jis nuteistas už turto prievartavimą iš S. Z. . Šis nusikaltimas buvo padarytas vėliau už M. V. turto prievartavimą, už kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę 5 metams. Nuteistasis skunde pažymi, kad iš S. Z. jis prievartavo turtą, kurio vertė 52 000 Lt, t. y. didesnė, nei M. V. . Be to, nusikalstamą veiką - turto prievartavimą iš M. V. - padarė iki Norvegijos Karalystės Sandefjordo apygardos teismo 2004 m. vasario 25 d. nuosprendžio priėmimo.
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendyje pažymėjo, kad, sujungus baudžiamąsias bylas dėl S. Z. ir M. V. turto prievartavimo, kurios tarpusavyje yra glaudžiai susijusios, ir priėmus vieną nuosprendį, tokia didelė švelnesnės bausmės dalis prie griežčiausios bausmės nebūtų pridėta. Nuteistasis mano, kad į šias aplinkybes turėjo atsižvelgti Kauno apygardos teismas, bendrindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, ir paskirti jam švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Teigia, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, bendrindamas bausmes, neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. turėjo atsižvelgti į jo asmenybę, į tai, kad jis turi šeimą, kartu su žmona augina du vaikus, iš kurių vienas yra mažametis. Todėl paskirta subendrinta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir bausmių vidurkiui bei skyrimo už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas praktikai.
Prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. S. skundas tenkintinas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis keistina (BPK 364 straipsnio 8 dalies 3 punktas).
Nuteistasis skundu nesutinka su Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartimi, kuria dalinio sudėjimo būdu subendrintos bausmės pagal Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžius. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino iš dalies sudėdamas: prie griežtesnės subendrintos 11 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėjo švelnesnę laisvės atėmimo 5 metams bausmę, paskirtą Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, ir D. S. nustatė galutinę subendrintą 13 (trylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
Apygardos teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių subendrinimo būdą, įstatymo nepažeidė. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, kadangi padarytos nusikalstamos veikos, už kurias yra nuteistas D. S. abiem nuosprendžiais, kvalifikuotos pagal to paties BK 181 straipsnio 3 dalį, priskiriamos tai pačiai nusikaltimų kategorijai ir nesiskiria pagal pavojingumą. Taip pat Kauno apygardos teismas nepažeidė dalinio bausmių sudėjimo taisyklės ir pagrįstai prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį švelnesnės bausmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartyje (Nr. 2K-P-193/2007) išaiškinta, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Todėl D. S. paskirta subendrinta bausmė negali būti mažesnė, nei 11 metų, kuri nustatyta Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu. BK 181 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė 10 metų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. S. Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu nustatyta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė yra didesnė, nei BK 181 straipsnio 3 dalyje nustatytas jos maksimumas. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, kuria buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis, pažymėjo, kad, sujungus baudžiamąsias bylas dėl turto prievartavimo iš S. Z. ir M. V. ir priėmus vieną nuosprendį, tokia didelė švelnesnės bausmės dalis prie griežčiausios bausmės nebūtų pridėta (t. 6, b. l. 68). Akivaizdu, kad nuteistajam skiriant galutinę subendrintą bausmę būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, o nustatyta galutinė bausmė taip pat turi atitikti BK 41 straipsnio nuostatas bei neprieštarauti teisingumo ir protingumo principams. Tai ne vienoje byloje yra akcentavęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino nepakankamai, todėl D. S. nustatė aiškiai per griežtą galutinę subendrintą bausmę, kuri neatitinka bausmių skyrimo už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas praktikos.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija palieka nenagrinėtus nuteistojo skunde išdėstytus argumentus dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis), į kuriuos, pasak nuteistojo, turėjo atsižvelgti Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas jam paskirtų bausmių subendrinimą, kadangi su bausmės paskyrimu susijusių klausimų išsprendimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais atvejais priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, nagrinėjančių baudžiamąją bylą, kompetencijai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti: D. S. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir jam nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Kitos nutarties dalies nekeisti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.