Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-265-135/2008 m.

Teisėjas Lionė Užubalienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1.; 1.2.4.6.10.; 1.2.27.1.; 1.2.26.2.2.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.8.

2008 m. rugsėjo 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. ir Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimu vieneriems metams 6 mėnesiams;pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p. laisvės atėmimu dvejiems metams;pagal LR BK 284 str. 2 d. 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., bausmės, paskirtos pagal BK 286 str. ir BK 138 str. 2 d. 10 p., subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., 3 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant L. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomosios priemonės – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas ir įpareigojimas kiekvieną pirmadienį nuo 18 val. iki 19 val. registruotis policijos įstaigoje – paliktos nepakeistos.

Priteista iš L. G. R. P. naudai 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007-01-28, apie 1 val., Kelmės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“, pasipriešino policijos pareigūnams, atliekantiems tarnybines pareigas, tai yra reaguojant į pranešimą, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ yra nuspaustas pavojaus signalo jungiklis, policijos pareigūnams atvykus prie baro „(duomenys neskelbtini)“, Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio patruliui A. V. tempė už uniforminės striukės, sulaikymo metu spyrė į policijos patrulių automobilio „Škoda Oktavia“ galines dureles, Kelmės rajono policijos komisariato patalpose keletą kartų spyrė Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio vyresniajam patruliui R. P. į kairę koją, o nuvežus L. G. į VŠĮ „Kelmės ligoninė“ priėmimo skyrių, lipdamas laiptais, koja spyrė Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio vyresniajam patruliui R. P. į dešinę ranką, padarydamas R. P. dešinės rankos ketvirtojo delnikaulio lūžį.

Be to, jis 2007-01-28, apie 1.30 val., Kelmės mieste, (duomenys neskelbtini), prie Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centro, tyčia spirdamas koja atliekančiam tarnybines pareigas Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio vyresniajam patruliui R. P. į dešinę ranką, padarė R. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės plaštakos ketvirto delnikaulio lūžio sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Be to, jis viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais trikdė visuomenės rimtį, t.y. 2007-01-28, apie 1.30 val., Kelmės mieste, (duomenys neskelbtini), Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centro priėmimo skyriaus koridoriuje garsiai keikėsi, naudojo necenzūrinius žodžius, taip sutrikdė aplinkinių rimtį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti, prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinant kardomąsias priemones nuosprendžiui įsiteisėjus.

Motyvuojamoji dalis

Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo L. G. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto L. G. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino nuteistąjį kaltu pagal LR BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., 284 str. 2 d.. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, o nuteistasis savo apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikacijos dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir nukentėjusiojo R. P. sužalojimo, tačiau mano, kad nepagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 2 d., todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal LR BK 284 straipsnio 2 dalį

BK 284 str. 2 d. dispozicijoje nustatyta – tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi minėtais būdais, t.y. necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti trikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties trikdymu paprastai laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijuto pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos trikdymą gali rodyti tai, kad buvo trikdoma normali viešos įstaigos darbuotojų veikla ir pan. Vadovaujantis teismine praktika ir teisės teorija, viešoji vieta laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir ne būtinai jų turi būti daug. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje net nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad tokioje vietoje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Kad valstybinės įstaigos, t.y. Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centro priėmimo skyriaus patalpos, yra vieša vieta, kolegijai abejonių nekyla, nes šiose patalpose lankosi ne tik pacientai, vienokiu ar kitokiu būdu į medikus besikreipiantys asmenys, bet ir dirba šios įstaigos darbuotojai, kurių interesus nuo viešosios tvarkos pažeidimų taip pat saugo įstatymas.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad LR BK 284 str. 2 d. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t.y., kad LR BK 284 str. 2 d. numatytam baudžiamajam nusižengimui pripažinti pakanka viešoje vietoje trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu. Jei tokiais veiksmais yra sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, tai veika kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1 d. kaip nesunkus nusikaltimas, nes atsiranda šios nusikalstamos veikos pasekmės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, L. G. Kelmės pirminės sveikatos priežiūros centro priėmimo skyriuje padaryta veika buvo kvalifikuota pagal BK 284 str. 2 d. kaip baudžiamasis nusižengimas.

Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tačiau jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Iš bylos matyti, kad teismas kruopščiai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes.

Kolegija laiko nepagrįstu L. G. skundo motyvą, kad jis priėmimo skyriuje visuomenės rimties ir tvarkos netrikdė, kitų pacientų priėmimo skyriaus koridoriuje nebuvo, nes liudytojos D. P. teigimu, buvo eilinė normali situacija. Nuteistojo L. G. kaltė viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais trikdžius visuomenės rimtį, įrodyta nukentėjusiojo R. P., liudytojų M. K., D. P., kurie būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymais bei kitais teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais (b.l. 32, 33, 35, 36, 38, 46-47, 179-180, 182-184, t. 1, b.l. 25-26, t. 2). Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu, akistatos su L. G. metu bei teismo posėdžio metu parodė, jog pristačius L. G. į priėmimo skyrių, jis ne tik lauke, bet ir koridoriuje muistėsi, keikėsi, necenzūriniais žodžiais vadino policijos pareigūnus, grasino susidorojimu. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas M. K. ir D. P.. Minėta liudytoja apylinkės teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad po įvykio praėjus laikui, ji neprisimena visų įvykio aplinkybių, tačiau balsu perskaičius jos parodymus, liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, jog jie yra teisingi. Liudytoja paaiškino, jog išgirdusi lauke triukšmą, pasižiūrėjo pro langą, po to triukšmas buvo koridoriuje, ji nematė, kas lauke ir koridoriuje keikėsi, nes girdėjo tik triukšmą, tačiau nuėjusi į priimamąjį pamatė atvestą neblaivų vaikiną, kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo policijos pareigūnus, priešinosi policijos pareigūnams, muistėsi, triukšmavo, elgėsi kaip visi neblaivūs žmonės, jos akivaizdoje L. G. keikė policijos pareigūnus, tik įvestas į kabinetą ir sudrausmintas policijos pareigūnų L. G. nusiramino. Taip pat liudytoja nurodė, kad jai yra įprasta priėmimo skyriuje girdėti pristatytų neblaivių asmenų triukšmavimą ir mano, kad ligoninės rimtis nebuvo sutrikdyta, yra prie to pripratę, tačiau jai nebuvo malonu girdėti triukšmavimą (b.l. 25-26, t. 2). Pažymėtina, kad tai, jog priėmimo skyriuje kitų asmenų nebuvo, tačiau tokia aplinkybė nepašalina kaltininko atsakomybės ir tokios veikos sudėties požymio – viešosios tvarkos pažeidimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtų asmenų parodymai yra nuoseklūs, nukentėjusysis ir liudytojai davė analogiškus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad visus įrodymus teismas vertino jų visete. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai turėjo pagrindo apkalbėti L. G., be to, teismas neturi pagrindo teigti, jog liudytojos D. P. teisme duoti parodymai skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl nuteistojo L. G. prašymo papildomai apklausti liudytoją D. P. netenkino.

Remiantis išdėstytu, kolegija konstatuoja, jog nuteistojo L. G. veiksmai visiškai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 284 str. 2 d., sudėtį ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo nuosprendžio šioje dalyje naikinti.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Bausmė L. G. paskirta teisingai. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Prokuroras apeliaciniu skundu sutinka su nuteistajam paskirtų bausmės rūšimis ir dydžiais, tačiau prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Kolegija sutinka su nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, nes skirdamas L. G. bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumo laipsnius, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes – buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, baudą yra sumokėjęs, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, dėl ko BK 27 str. 1 d. prasme laikytinas recidyvistu, taip pat L. G. dirba, charakterizuojamas gerai. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jo motinai D. G. nustatytas 70 procentų nedarbingumo lygis, nuo 2008-08-05 pagal neterminuotą darbo sutartį pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš baudžiamosios bylos matyti, jog nuteistasis gyvena kartu su L. J., su kuria bendrai augina mažametį vaiką. Iš prokuroro apeliacinio skundo motyvų darytina išvada, jei nuteistasis laikytinas recidyvistu, tai vadovaujantis LR BK 56 str. nuostatomis, teismas turėjo jam paskirti laisvės atėmimo bausmę. BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai paskiria laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. G. už jo padarytus tyčinius nusikaltimus paskyrė BK 286 str. ir 138 str. 2 d. sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, t.y. teismas įgyvendino BK 56 str. 1 d. nuostatą.

LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių metų iki trejų metų. L. G. nuteistas už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, už kuriuos paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Spręsti klausimą, ar atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, yra tik teismo prerogatyva. BK 75 str. imperatyviai nenurodyta, kad recidyvistui negali būti taikytas minėtas baudžiamasis įstatymas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, atidėdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, bausmės vykdymą L. G. atidėti maksimaliam BK 75 str. 1 d. numatytam bausmės vykdymo atidėjimo terminui, atsižvelgus į jo ankstesnį teistumą, padarytą analogišką nusikalstamą veiką viešajai tvarkai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti nuteistajam paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą, ir prokuroro apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl civilinio ieškinio

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. G. prašo netenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes mano, kad nukentėjusiajam išmokėta kompensacija apima ir neturtinės žalos atlyginimą.

Teismų praktikoje ir teisės teorijoje, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šią žalą įvertina teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginės išraiškos nustatymo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusysis R. P. dėl nuteistojo L. G. tyčinių veiksmų, atliktų priešinantis policijos pareigūnams, patyrė fizinį skausmą – buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl dešinės rankos ketvirtojo delnikaulio lūžio, taip pat jautė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, buvo apribota galimybė atlikti ūkio darbus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytų kriterijų – nukentėjusiojo emocinius išgyvenimus, nuteistojo kaltę, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tinkamai įvertino nuteistojo BK 138 str. 2 d. 10 p. dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį. Todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteistas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Bendrinėje lietuvių kalboje žodis „kompensacija“ suprantamas kaip 1) atlyginimas už nuostolius ar už perleidimą (piniginė kompensacija); 2) išmoka už tarnybines išlaidas ir kt.; 3) med. sutrikusio veikimo pusiausvyros išlyginimas; 4) ko nors trūkstamo pakeitimas kitu (internetinė prieiga: http://terminu.zodynas.info/kompensacija). Nukentėjusiajam R. P. išmokėta kompensacija laikytina išmoka už tarnybos metu patirtą sužalojimą ir ši kompensacija neapima nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų. Neturtinė žala padaroma konkrečiam asmeniui dėl jo patirtų išgyvenimų, nepatogumų ir kt., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajam išmokėtą iš darbovietės kompensaciją nelaikė neturtinės žalos atlyginimu.

Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo klausimų

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tinkamai neišspręstas jam paskirtų kardomųjų priemonių klausimas.

Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad kardomosios priemonės L. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje - kad kardomosios priemonės paliktinos nepakeistos, nors nusprendė L. G. priklausančią asmens tapatybės kortelę nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam. Šis pastebėtas netikslumas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, nes gali būti ištaisytas BPK 361 str. tvarka nuosprendžio vykdymo stadijoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo L. G. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžio atmesti.