- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-895-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24254-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Techninio serviso projektai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Karolinos turas“, uždarajai akcinei bendrovei „Bauer tour“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techninio serviso projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos nagrinėjant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Techninio serviso projektai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Techninio serviso projektai“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Karolinos turas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Bauer tour“ dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo bei avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Techninio serviso projektai“ (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovėms UAB ,,Karolinos turas“ ir UAB „Bauer tour“ dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo bei avanso grąžinimo ir patikslintą ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,Karolinos turas“ 8 688,60 Eur sumokėto avanso ir 4 344,30 Eur baudą pagal sutartį, t. y. iš viso 13 032,90 Eur, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 032,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB ,,Karolinos turas“ 1 570 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Ieškovės prašymu 2020 m. gruodžio 17 d. išduotas vykdomasis raštas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB ,,Karolinos turas“ 2020 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo vykdymo išdėstymo. Taip pat atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo sprendimo vykdymą iki prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo išnagrinėjimo ir teismo nutarties įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovės UAB „Karolinos turas“ prašymas patenkintas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1241-1097/2020 iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas dėl atsakovės UAB ,,Karolinos turas“ prašymo išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1241-1097/2020 vykdymą.
5. 2021 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės UAB ,,Techninio serviso projektai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šis ieškovės prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovės UAB „Karolinos turas“ (toliau – atsakovė) pateiktame procesiniame prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nėra pareikšta jokių savarankiškų materialių reikalavimų, kurių įvykdymas galėtų būti užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta priemone. Teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą yra priverstinio vykdymo tikslas. Šis tikslas negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus. Nurodė, jog jeigu sprendimas ir bus įvykdytas, tai tik paneigs atsakovės argumentus apie jos neva sunkią finansinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nutarė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Techninio serviso projektai“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkinti.
8. Teismas citavo Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo instituto, pažymima, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
9. Teismas pažymėjo, jog prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ieškovė nenurodo, kokios naujos faktinės aplinkybės paaiškėjo (ar pasikeitė) po teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties priėmimo, kurios turėtų būti kvalifikuojamos kaip pagrindas panaikinti taikytas apsaugos priemones.
10. Teismas spendė, jog tai, kad ieškovė nebesutinka su teismo vertinimu, jog yra būtina stabdyti teismo sprendimo vykdymą, savaime nėra priežastis naikinti taikytų apsaugos priemonių. Jeigu ieškovė nesutiko su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais, ji turėjo teisę teismo nutartį skųsti apeliacine tvarka. Šia savo procesine teise ieškovė nepasinaudojo.
11. Todėl pažymėjo, jog dėl to ieškovės prašymo argumentai, susiję su atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisiniu įvertinimu, nesudaro pagrindo panaikinti taikytas priemones, nes tokiam procesiniam sprendimui priimti nėra CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
12. Ieškovė (apeliantė) uždaroji akcinė bendrovė „Techninio serviso projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1241-1097/2020 iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Karolinos turas“ prašymo išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1241-1097/2020 vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
13. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, apeliantės vertinimu, naikintina.
14. Teigia, kad vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
15. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos jau priėmus galutinį sprendimą byloje ir neproporcingai suvaržė ieškovės teises reikalauti galutinio sprendimo įvykdymo ir apskritai paneigė patį teismo priimtą sprendimą, kadangi jau daugiau kaip du mėnesius ieškovė negali reikalauti sprendimo įvykdymo, o atsakovė teigianti, jog ketina sprendimą vykdyti dalimis ir žinodama, kad sprendimas bet kokiu atveju bus vykdytinas, ieškovei nėra pervedusi jokios dalies sprendime nurodytų lėšų.
16. Pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi. Teigia, jog konkrečiu atveju pateiktame procesiniame prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nėra pareikšta jokių savarankiškų materialių reikalavimų, kurių įvykdymas galėtų būti užtikrinamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta priemone.
17. Nurodo, jog tokiais atvejais, kai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra pareikštas jau įsiteisėjus teismo sprendimui byloje, jokie materialiniai teisiniai reikalavimai jame negali būti keliami. Kitaip tariant, teisė prašyti išdėstyti sprendimo vykdymą iš esmės yra procesinė šalies teisė.
18. Nurodo, jog konkrečiu atveju, atsakovės pateiktas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą negali paneigti teismo sprendimo dėl skolos priteisimo privalomumo ir nesukuria materialių teisinių padarinių priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu, todėl jo užtikrinimui negali būti taikomos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1652-236/2020).
19. Akcentuoja, jog vien tai, kad ieškovė byloje laikinųjų apsaugos priemonių iš pat pradžių neskundė (tikėdamasi, kad greičiau bus išnagrinėtas pats klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nei, kad panaikintos laikinosios apsaugos priemonės) nesudaro pagrindo teismui toliau laikyti neteisėtai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, vien tik dėl to, jog ieškovė nepasinaudojo savo teise, o ne pareiga, laikinųjų apsaugos priemonių iš karto neskųsti.
20. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Karolinos turas“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
21. Nurodo, jog 2021 m. vasario 5 d. ieškovė pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo, kuriame nurodo, kad atsakovė vykdo nekilnojamojo turto vystymo, pardavimo veiklą, o ši verslo sritis remiantis nekilnojamojo turto rinkos duomenimis, ne tik, kad nėra paralyžiuota, bet ir išgyvena rekordinius pardavimų laikus, per 2020 metus atsakovė atliko 20 nekilnojamojo turto sandorių, iš kurių vienas buvo atliktas susijusiai įmonei UAB „BAUER INT“. Atsakovės finansinė situacija nėra bloga ir tai prieštarauja į bylą atsakovės pateiktiems duomenimis, neva atsakovės veikla yra labai sunki ir net paralyžiuota, atsakovė turi neapsunkinto turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, atsakovė siekia išvengti įsipareigojimų vykdymo ieškovei ir per tą laiką, kol bus neteisėtai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, galimai sieks perleisti savo turimas pinigines lėšas, taip dar labiau apsunkinant ieškovės galimybes sulaukti sprendimo įvykdymo.
22. Teigia, jog atsakovės pagrindinė veikla yra viešbučių, konferencijų organizavimo ir viešojo maitinimo paslaugos, o ne nekilnojamojo turto vykdymo ir pardavimo paslaugos, o dėl pasaulyje kilusios COVID-19 pandemijos bei įvestų karantinų nukentėjo juridiniai asmenys užsiimantys minėta veikla. Teigia, jog ši aplinkybė yra force majeure.
23. Pažymi, jog ieškovė klaidina teismą, nurodydama teiginius apie atsakovės sudarytus nekilnojamojo turto sandorius. Nurodo, jog ieškovės minimas sandoris su UAB „BAUER INT“ buvo sudarytas 2019 m. sausio 16 d. dar iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo.
24. Teigia, jog ieškovės pateikti duomenys apie neva neapsunkintą atsakovės turtą yra nepagrįsti, nes iš pačios ieškovės pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų seka, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini) rajone yra įregistruota hipoteka, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, kurio vidutinė rinkos vertė 3765 Eur atsakovei priklausančiai daliai yra uždėtas areštas, būtent ieškovės reikalavimų užtikrinimui.
25. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėjo pagristos išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, o ta aplinkybė, jog ieškovė nesutinka su tokių priemonių taikymu nėra pagrindas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
26. Teigia, jog nesustabdžius sprendimo vykdymo, esant išduotam vykdomajam raštui, atsakovės prašymo patenkinimo atveju sprendimo vykdymo išdėstymas netektų prasmės. Pažymi, jog sustabdžius sprendimo vykdymą iš esmės nėra paneigiamas patenkintas ieškovės piniginis reikalavimas, kuris akivaizdžiai bus įvykdytas per teismo nustatytą laiką, ieškovės turtinės teisės nėra pažeidžiamos, nes už tai atsakovė mokės palūkanas nuo priteistos sumos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
28. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. Nustatyta, jog atsakovė UAB „Karolinos turas“ 2020 m. gruodžio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-1241-1097/2020 pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo, kuris įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 14 d., vykdymo išdėstymo. Minėtu prašymu atsakovė taip pat prašė sustabdyti teismo sprendimo vykdymą iki prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo išnagrinėjimo ir teismo nutarties įsiteisėjimo, dėl ko 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pritaikė skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1241-1097/2020 iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas dėl atsakovės UAB ,,Karolinos turas“ prašymo išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1241-1097/2020 vykdymą.
30. Nors ieškovė nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės įstatymo nustatytu terminu neskundė, 2021 m. sausio 26 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskirajame skunde ieškovė iš esmės nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, neturint tam įstatyme nustatyto pagrindo, be to, nurodo, jog neskundė minėtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, nes tikėjosi, jog teismo procesinis sprendimas dėl sprendimo išdėstymo bus priimtas anksčiau, nei bus išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.
31. Atsakovė savo poziciją iš esmės grindžia prastos finansinės padėties aplinkybėmis, teigia, jog nesustabdžius sprendimo vykdymo, esant išduotam vykdomajam raštui, atsakovės prašymo patenkinimo atveju sprendimo vykdymo išdėstymas netektų prasmės.
32. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl tokio pobūdžio priemonės išskirtinumo ir išimtinumo. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 17 punktas ir jame nurodyta praktika). Tokia priemonė gali būti taikoma ir tuo atveju, kai byloje yra ginčijamas sandoris, kuris buvo pagrindu teismo sprendimui dėl priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
33. Vienoje iš naujausių nutarčių, priimtų sprendžiant nagrinėjamą klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog teismo praktika, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis teikiant CPK 284 straipsnyje numatytus prašymus, siekiama sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nėra vieninga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
34. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, jog prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagalba gali būti užtikrinami ne tik ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai, bet ir išimtiniais atvejais procesiniai reikalavimai (pavyzdžiui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), tačiau ir tokiu atveju negalima teigti, kad bet kokio procesinio prašymo pateikimas teismui sudaro sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba stabdyti išieškojimą vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
35. Taigi, teismas konstatavo, jog sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020). Analogiškos išvados buvo prieita ir apeliantės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1652-236/2020.
36. Taigi vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, prieitina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau, skundžiama nutartimi atsisakydamas jas panaikinti, netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti išieškojimo, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1241-1097/2020 iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas dėl atsakovės UAB ,,Karolinos turas“ prašymo išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1241-1097/2020, vykdymą, naikintinos.
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Techninio serviso projektai“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimo, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1241-1097/2020 iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas dėl atsakovės UAB ,,Karolinos turas“ prašymo išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1241-1097/2020, vykdymą.