Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1777-1079/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-16
Bylos Nr.
e1-1777-1079/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36999-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1777-1079/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36999-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 16 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (laikinai - (duomenys neskelbtini)), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, tyčia paėmęs ant stalo buvusį peilį, juo įbrėžė seseriai J. S. į dešinės rankos riešą, po ko pastarąją stūmė, dėl ko J. S. dešine ranka prisilietė prie verdančio katilo, bei nagais įdrėskė nukentėjusiajai į dešinės pusės veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. S. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. S. 2020 m. rugpjūčio 31 d. apie 13.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, tyčia, du kartus kumščiu smogė seseriai J. S. į veido sritį, po ko pastarąją pastūmė, ko rezultate nukentėjusioji krisdama į lovą, galva trenkėsi į lovos kraštą, bei, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, rankomis suėmęs gulinčiai J. S. už kaklo, ją smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. S. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2019 m. rugpjūčio 28 d. fizinio skausmo sukėlimas J. S.

V. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų 2019 m. rugpjūčio 28 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu vartoja vaistus „Xanax“ ir „Bromezopam", juos paskyrė gydytojai dėl patirtos galvos traumos, jaučiasi gerai, gali duoti parodymus. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina I. S., seserimi J. S. ir jos sugyventiniu G. M.. Jis prisimena, kad buvo priskynęs vynuogių, už vynuoges jam pažįstamas atvežė butelį alaus ir vyno. Galėjo būti apie 12.00 val., jis laiko tiksliai neprisimena, visi trys (be mamos) susėdę gėrė alkoholį virtuvėje. Daugiau jis nelabai prisimena aplinkybių, tačiau supranta, kad tą dieną vartojo minėtus vaistus ir alkoholį. Žino, kad jam negalima geriant šiuos vaistus vartoti alkoholio. Kadangi jis su seserimi anksčiau tokių panašių konfliktų turėjęs nėra, nėra buvę smurto, jis supranta, kad sesuo neišsigalvojo tokių dalykų, tikslo meluoti ji neturi, kad jis su ja taip pasielgė. Nors ir neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo atlikti tokius veiksmus prieš seserį ir ją sužaloti. Sesers atsiprašys, mano, kad ji jam atleis, nes jie nesipyksta, taip įvyko pirmą kartą. Daugiau nevartos vaistų kartu su alkoholiu, kad nebūtų tokių pasekmių. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (t.1, b. l. 177-179; t. 2, b. l. 5-6).

J. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 16.30 val., ji kartu su broliu ir sugyventiniu namuose gėrė alų. Po to ji liko viena su broliu virtuvėje ir gamino maistą. Brolis pradėjo rėkti, kad jie per gerai gyvena, jei valgo tokį maistą, ir kad ji per daug „šokinėja“ apie savo sugyventinį. Brolis buvo išgėręs tablečių „Bromezapam“ ir „Xanax“, kuriuos vartoja pagal gydytojo paskyrimą. Brolis negali gerti alkoholio, jei vartoja tokius stiprius vaistus, bet vis tiek gėrė. Kuomet įvyko konfliktas dėl maisto, ji sėdėjo prie stalo, pjaustė maistą, brolis čiupo ant stalo buvusį peilį ir juo įpjovė jai į dešinės rankos riešą. Po to ji atsistojo, pasakė jam, kad jis nebesidraskytų ir stūmė lauk iš virtuvės, pasakė, kad kai bus pagaminta valgyti, tada jį pakvies. Supranta, kad jam nuo alkoholio ir vaistų buvo „susisukęs“ protas ir jis buvo neadekvatus. Tačiau jai stumiant jį lauk iš virtuvės, brolis ją taip pat pradėjo stumdyti, pastūmė ją prie verdančio katilo, prie kurio ji atsirėmė su dešine ranka ir ją nusidegino. Po to jis jai nagais apdraskė dešinės pusės veidą netoli akies. Dėl tokių veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji išsikvietė policijos pareigūnus, atvažiavo greitoji medicinos pagalba, ją apžiūrėjo, užklijavo kraujuotą ranką. Ji broliui pretenzijų dėl šio įvykio neturi, nenori, kad jam būtų uždrausta kartu su jais gyventi ar artintis prie jos. Saugos brolį, kad vartodamas vaistus negertų alkoholio (t. 1, b. l. 80-81).

Motyvuojamoji dalis

V. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus V. S. (2,32 promilės) sumušė neblaivią seserį J. S. (2,23 promilės) (t. 1, b. l. 42);

2019 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama J. S. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas buto ir jame esančių patalpų bendras vaizdas (t. 1, b. l. 48-55);

2019 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (t. 1, b. l. 57-60);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. 17.19 val. kaltinamajam V. S. nustatytas 2,32 promilės girtumas, nukentėjusiajai J. S. 17.22 val. nustatytas 2,23 promilės girtumas (t. 1, b. l. 62-63);

2019 m. rugpjūčio 29 d. daiktų apžiūros protokolu ir foto lentele, kuriame aprašytas ir nufotografuotas peilis, kuriuo buvo smurtaujama prieš nukentėjusiąją J. S. (t. 1, b. l. 64, 66);

2019 m. rugpjūčio 29 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai J. S. grąžintas peilis (t. 1, b. l. 68-69).

2019 m. rugpjūčio 29 d. asmens apžiūros protokolu ir foto lentele, kuriuose užfiksuota nukentėjusiosios J. S. matomų kūno vietų apžiūra, ir nurodyta, kad ant nukentėjusiosios veido dešinės pusės matyti nubrozdinimai, ant dešinės rankos riešo išorinės pusės – įbrėžimas, ant dešinės rankos po petimi – nubrozdinimas (žaizda) (t. 1, b. l. 71, 74-76);

2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2019 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, iš kurių matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo J. S. buvo nutrauktas, įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (t. 1, b. l. 5-7, 11-12);

2019 m. rugsėjo 21 d. Probacijos tarnybos pranešimu dėl V. S. išregistravimo iš Probacijos tarnybos registro, įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje (t. 1, b. l. 20);

2020 m. rugsėjo 21 d. prokuroro nutarimu ir 2020 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 22-23, 25-26).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. S. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.30 val. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, tyčia paėmęs ant stalo buvusį peilį, juo įbrėžė seseriai J. S. į dešinės rankos riešą, po ko pastarąją stūmė, dėl ko sesuo dešine ranka prisilietė prie verdančio katilo, bei nagais įdrėskė nukentėjusiajai į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

2020 m. rugpjūčio 31 d. fizinio skausmo sukėlimas J. S.

V. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų 2020 m. rugpjūčio 31 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su seserimi J. S., jos sugyventiniu H. N. ir mama I. S.. 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 11.00 val., pats vienas savo kambaryje gėrė alų. Alkoholį vartoja apie tris savaites iš eilės. Iš kur gavo alkoholio, nepamena ir nurodyti negali. Pamena, kad tą dieną kilo žodinis konfliktas tarp jo ir sesers. Kas vyko po to, nurodyti negali, nes nepamena dėl girtumo, be neneigia, kad galėjo seseriai suduoti smūgius. Dėl savo poelgio labai gailisi. Kad būtų konfliktavęs su savo mama, jis neprisimena. Pakartotinės apklausos metu nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. apie 13.20 val., namuose, virtuvėje alkoholį gėrė jis, jo mama, sesuo, V. ir H.. Vartojant alkoholinius gėrimus, su seserimi nekonfliktavo, viskas buvo gerai ir jis po kiek laiko nuėjo į savo kambarį. Maždaug po valandos jis nuėjo pas seserį į kambarį, nes norėjo, kad ši duotų jam alaus butelį ir pinigų, todėl pradėjo trankyti jos duris. Sesuo stovėjo tarpduryje ir neleido jam patekti į jos kambarį. Tai jį sunervino ir jis seseriai du kartus kumščiu smogė į veido sritį. Po tokių veiksmų sesuo jį išstūmė iš kambario, tačiau jis vis tiek bandė patekti į jį, kur jis rankomis pastūmė seserį ir ši virto į lovą. Prisiminė, jog sesuo trenkėsi su galva į lovos kraštą ir jis dar tuo metu buvo suėmęs seseriai rankomis už kaklo, taip bandė ją smaugti. Tačiau tai darė neilgai, kadangi sesuo jį nuo savęs nustūmė ir atsikėlė iš lovos. Tokiais savo veiksmais galėjo seseriai sukelti fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų labai gailisi, sutiktų dirbti viešuosius darbus (t. 1, b. l. 189-190; 197; t. 2, b. l. 5-6).

J. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 10.00 val. su mama ir drauge V. grįžo iš parduotuvės nusipirkusios alkoholio, kurį gėrė virtuvėje. Alkoholį gėrė ji, mama, brolis, draugė V. ir jos sugyventinis H.. Vartojant gėrimus, su broliu nekonfliktavo, brolis po poros valandų nuėjo į savo kambarį miegoti. Likusieji alkoholį toliau vartojo jos kambaryje. Išgertuvių metu atėjo brolis, kuris daužė jos kambario duris, norėjo įeiti į kambarį, prašė cigarečių, pinigų alui. Broliui įėjus į kambarį, ji atsistojo tarpduryje ir jo nepraleido. Tuomet brolis jai du kartus kumščiu trenkė į veido sritį, ji jį išstūmė pro duris, o brolis vis tiek įėjo ir stipriai ją pastūmė. Nuo stūmimo ji krito į lovą ir galva trenkėsi į lovos kampą. Kai nukrito ant lovos, brolis suėmė jai gulinčiai už kaklo rankomis ir ją smaugė. Tokiais savo veiksmas brolis jai sukėlė fizinį skausmą. Ji po šio įvykio į medicinos įstaigą nesikreipė, pas ekspertą vykti atsisakė, nes nesijautė labai blogai (t. 1, b. l. 130-131).

I. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad V. S. yra jos sūnus, o J. S. – duktė. 2020 m. rugpjūčio 31 d. iš ryto ji su dukra nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, kurį grįžę į namus kartu su sūnumi, dukters drauge V. ir dukters sugyventiniu gėrė namuose. Geriant alkoholį dukters kambaryje, atėjo sūnus, stumtelėjo seserį į lovą ir su rankomis suėmė jai už kaklo. Ji priėjo prie jų ir atitraukė sūnų nuo dukters. Kad sūnus būtų sudavęs kumščiu dukrai į veido sritį, ji nematė (t. 1, b. l. 140-141).

V. G., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad su J. S. yra pažįstamos apie metus. V. S. nepažįsta, 2020 m. rugpjūčio 31 d. matė jį pirmą kartą. 2020 m. rugpjūčio 31 d. ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur parduotuvėje sutiko J. S. su mama. Draugė jai pasiūlė ateiti pas ją ir atsigerti kavos, ji sutiko ir jos nuėjo pas ją į namus. Namuose jas pasitiko V. ir H.. Pas J. namuose tą dieną vyko išgertuvės. Po to visi, išskyrus V., nuėjo toliau alkoholio vartoti į J. kambarį. Po kurio laiko V. ėmė belstis į duris, J. jas atidarė ir ji matė, kaip V. kumščiu vieną kartą trenkė J. į veido sritį. Toliau vartojant alkoholį, vėl atėjo V., tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir V. stumtelėjo J. į lovą. Tada su viena ranka prispaudė J. galvą, o su kita ranka suėmęs už kaklo bandė ją smaugti. Viskas truko maždaug apie minutę laiko. J. pati atstūmė V. ir šis išėjo iš kambario (t. 1, b. l. 146-147).

V. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilusio konflikto metu neblaivus V. S. sumušė neblaivią seserį J. S. (1,94 promilės) (t. 1, b. l. 101);

Policijos registruojamų įvykių registro įvykio kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklė) duomenimis, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. 13.38 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi neprisistačiusi pranešėja nurodė, kad brolis puola mamą, trenkė rankomis, yra agresyvus, fone girdisi grumtynių garsai (t. 1, b. l. 104-107);

2020 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama J. S. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas buto ir jame esančių patalpų bendras vaizdas (t. 1, b. l. 110, 112-115);

2020 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei nurodyta, kad kaltinamasis kategoriškai atsisakė tikrintis girtumą (t. 1, b. l. 117);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. 14.16 val. nukentėjusiajai J. S. nustatytas 1,94 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 120-122);

2020 m. rugpjūčio 31 d. asmens apžiūros protokolu ir foto lentele, kuriuose užfiksuota nukentėjusiosios J. S. matomų kūno vietų apžiūra, ir nurodyta, kad ant veido matyti truputį patinusi lūpa bei ant kairės skruosto pusės apačioje galimai nedidelis patinimas (t. 1, b. l. 123, 125-126).

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. S. 2020 m. rugpjūčio 31 d. apie 13.20 val. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, tyčia, du kartus kumščiu smogė seseriai J. S. į veido sritį, po ko pastarąją pastūmė, dėl ko J. S. krisdama į lovą, galva trenkėsi į lovos kraštą, bei, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, rankomis suėmęs gulinčiai seseriai už kaklo, ją smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veikos kvalifikuotos teisingai, kaltinamojo V. S. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. spalio 5 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmes mažinti trečdaliu (t. 2, b. l. 25, 27, 29-31).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nuskalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugpjūčio 28 d. fizinio skausmo sukėlimas J. S.), padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažinta tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugpjūčio 31 d. fizinio skausmo sukėlimas J. S.), padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes kaltinamajam V. S. 2020 m. rugpjūčio 31 d. po įvykio neblaivumas nustatytas nebuvo ir tai nepatvirtina, kad nusikalstamos veikos darymo metu jis buvo neblaivus ir kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

V. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, teistas, teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 153-156), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinių nuobaudų, baudų nemoka (t. 1, b. l. 162-165), Sodra duomenimis, nedirba (t. 1, b. l. 166), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 167).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį už nuskalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugpjūčio 28 d. fizinio skausmo sukėlimas J. S.), padarymą nustatant bausmę artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam sankcijos vidurkiui, o už nuskalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugpjūčio 31 d. fizinio skausmo sukėlimas J. S.), padarymą nustatant bausmę tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyto sankcijos vidurkio ir maksimumo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. S. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir sumažintos bausmės, tarpusavyje subendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant minimalią įstatyme nustatytą dalį švelnesnės bausmės (BK 46 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis), ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 17.20 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 14.10 val., ir nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 14.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. 10.47 val., t. y. 2 paros, ir laikytina, kad V. S. yra atlikęs 12 viešųjų darbų valandų.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – buvo paskirta 2019 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi už nuskalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugpjūčio 28 d. fizinio skausmo sukėlimas J. S.), padarymą ir jau yra įvykdyta, baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. S. paliktina galioti 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. S. bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti peiliui, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintam J. S., ir apie tai jai praneština.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam V. S. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugpjūčio 28 d. fizinio skausmo sukėlimas J. S.), ir nubausti viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugpjūčio 31 d. fizinio skausmo sukėlimas J. S.), ir nubausti viešųjų darbų bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią, įstatyme nustatytą, dalį švelnesnės bausmės, ir skirti V. S. galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. 17.20 val. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. 14.10 val., ir nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 14.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. 10.47 val., ir laikyti, kad V. S. yra atlikęs 12 viešųjų darbų valandų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. S. bei nesilankyti jos gyvenamoje vietoje.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus peiliui, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintam J. S., ir apie tai jai pranešti.

Išaiškinti V. S., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti V. S., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti V. S., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. S. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė