Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1313-1079/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-08-10
Bylos Nr.
e1-1313-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20292-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1313-1079/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20292-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 10 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2021 m. liepos 4 d. apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), „Bulių kautynių“ čempionato metu, tyčia, asmeninio konflikto metu, vieną kartą kumščiu smogė G. B. į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam G. B. padarė kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, kairio antakio odos nubrozdinimą, kairės akies voko muštinę žaizdą, sukėlė nukentėjusiajam G. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

V. B., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad G. B. pažįsta iš anksčiau, nes jis kaip ir G. anksčiau dalyvaudavo kroso varžybose, jis šiuo metu jau nedalyvauja. Tarp jų anksčiau jokių konfliktų nėra buvę, jie nesipyko. 2021 m. liepos 4 d. jis su autovežiu atvežė žento D. C. paruoštą kroso automobilį, į (duomenys neskelbtini) mieste organizuojamas bulių kautynių kroso čempionatą. Vyko kroso bekontaktis čempionatas, todėl automobiliai negalėjo būti specialiai daužomi. Dienos metu, kiek buvo valandų nežino, bet laikas gali būti kaip nurodyta jam pareikštame įtarime, stebėdamas trasoje važiuojančius automobilius, pamatė kaip G. B. vairuojamas automobilis, pažeisdamas kroso taisykles, nustūmė iš trasos jo žento vairuojamą automobilį, kuris vertėsi, dėl ko buvo nepataisomai sugadintas. Dėl to jam ir žentui kaip to automobilio savininkams, buvo padaryta didelė materialinė žala. Jis pagautas pykčio priėjo prie G. B. automobilio, ir norėjo su juo pasikalbėti, bet B. nelipo lauk iš automobilio, tada jis nuplėšė nuo vairuotojo durelių apsauginį tinklelį ir paprašė išlipti lauk. B. jį pasiuntė toliau, sakydamas rusišką keiksmažodį. Jis supyko ir nesusivaldęs, vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė automobilyje sėdinčiam B. į kairę veido pusę ir nuėjo į šalį. Jo atliktas fizinis veiksmas nebuvo nukreiptas į viešosios tvarkos pažeidimą, jis neturėjo tikslo ir noro pažeisti viešosios tvarkos. Jo atliktas veiksmas buvo atliktas toliau nuo žiūrovų akių. Kas tuo metu galėjo matyti incidentą, nežino ir nurodyti negali. Kai jis smūgiavo B. į veidą, šalia jo nebuvo jo žento D. C. ir jis to nematė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 90-93).

Nukentėjusysis G. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos 4 d. kartu su savo komandos nariais atvyko į autosporto renginį, (duomenys neskelbtini), ketindamas dalyvauti renginyje „Bulių kautynės“. Antrame varžybų važiavime įvyko jo automobilio ir kito dalyvio automobilio kontaktas. Jų vairuojami automobiliai susilietė ir abu apsivertė. Kiti varžybų dalyviai, atkėlė automobilius. Kadangi jo vairuotas automobilis toliau važiuoti nebegalėjo, išvilkti iš trasos atvyko skirtas automobilis. Apie 14.20 val., bevelkant jo automobilį ir jam sėdint jo viduje, prie automobilio priėjo kitas varžybų dalyvis, išdaužė durelių stiklą, nuplėšė apsaugines groteles, ir vieną kartą jam sudavė kumščiu į veidą. Tada jį sumušęs asmuo pasakė, kad jis nebegalėsiąs atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir liepė pirkti jo sugadintą automobilį. Po to, jis nuėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Mano, kad buvo sumuštas dėl to, kad jį sumušęs asmuo manė, kad jis yra kaltas dėl trasoje įvykusio susidūrimo. Kas tiksliai matė incidentą nurodyti negalėjo. Jį apžiūrėjo į vietą atvykę medikai. Nusistatyti sužalojimų lygio pas ekspertus vyks. Yra supažindintas apie galimybę pateikti civilinį ieškinį (b. l. 14-22).

G. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2021 m. liepos 4 d. apie 14.30 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Bulių kautynių renginio metu susimušė dalyviai, vienas sužalotas. GMP asmeniui suteikinėja pagalba vietoje. Nuvykus nurodytu adresu į bulių kautynių trasą, esančią (duomenys neskelbtini), medikų automobilyje sėdėjo nukentėjęs asmuo G. B., jam medikai suteikė pirmąją pagalbą, į gydymo įstaigą vykti atsisakė. G. B. paaiškino, kad automobilių trasoje tarp jo ir kito vairuotojo D. C. kilo konfliktas, kurio metu apsistumdė. G. B. grįžus į automobilių stovėjimo vietą prie garažo jį ėmė mušti D. C. uošvis V. B. Po muštynių V. B. iškarto iš įvykio vietos pasišalino. G. B. matėsi sumušta kairės pusės akis. Smūgio sudavimas vyko už varžybų trasos, toje vietoje kur stovi renginio automobiliai. Atvykus nenustatyta asmenų, galėjusių matyti šį įvykį, pasipiktinusių asmenų nenustatė. G. B. atsisakė rašyti pareiškimą, kadangi buvo nebaigęs dalyvauti bulių kautynėse, nurodė atvyksiąs po varžybų 18 ar 19 val. į Joniškio rajono policijos komisariatą parašyti pareiškimą (b. l. 55-58).

S. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2021 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) mieste vyko bulių kautynių čempionato trečias etapas, jis yra šio etapo organizatorius. Jų renginį saugojo saugos tarnyba. Saugos darbuotojai saugojo renginio perimetrą, viduje jų nebuvo, jie ateidavo jeigu reikėdavo. Varžybų metu galimas automobiliu kontaktas, vienu iš užvažiavimu, automobiliams išvažiavus iš starto, du automobiliai susikabino ir vertėsi. Abu automobiliai buvo ištempti iš trasos. Po to jis pamatė kaip į renginio teritoriją atvažiavo policijos ekipažas. Jis nuėjo prie pareigūnų, greitosios automobilyje sėdėjo G. B. Jis greitosios pagalbos paklausė ar bus vežamas nukentėjęs asmuo, šie nurodė, jog nukentėjusysis atsisakė vykti. Varžybos sutrikdytos ar nutrauktos nebuvo, renginys buvo sustabdytas gal iki dešimt minučių. Prie greitosios pagalbos automobilio stovėjo D. C., kurio jis paklausė kas čia buvo. Šis nurodė, jog jo uošvis pasikarščiavo, su kuo smogė nesakė, jo uošvio pavardės neklausė. Ar pats D. C. matė konfliktą nurodyti negali. Kadangi jis nematė pačio konflikto, todėl jo toks varžybų dalyvių elgesys nepapiktino. Kur įvyko konfliktas tarp dalyvių, ši vieta yra nuošaliau nuo trasos ir žiūrovų (b. l. 61-64).

D. C., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2021 m. liepos 4 d. jį ir jo automobilį į (duomenys neskelbtini) vykusias bulių kautynių varžybas, atvežė jo uošvis V. B. Uošvis buvo kaip komandos narys, nors jis ir nevažiavo. Varžybų metu, jo vairuojamą automobilį apvertė kitas dalyvis, dėl to turėjo pasitraukti iš varžybų, ir nuvažiavo į garažą, taip vadinamą boksą, kuris buvo už trasos, toliau nuo žiūrovų. Jam stovinti prie automobilio ir žiūrint į automobilio sugadinimus, jis pamatė toliau nuo jo stovintį B. automobilį, ir aplink jį grupę žmonių. Jis nuėjo prie jų ir pamatė, jog V. B. ir G. B. vienas ant kito šaukė. G. B. sėdėjo automobilyje ir buvo užsiėmęs už akies. Suprato jog G. B. buvo sumuštas V. B. Jis nustūmė nuo automobilio uošvį V. B., nes nenorėjo, jog apie šį incidentą sužinotų varžybų teisėjai ir jo nediskvalifikuotų. Jis pačio smūgio sudavimo nematė, kas buvo tie žmonės prie automobilio, nežino ir nurodyti negali (b. l. 67-70).

Motyvuojamoji dalis

V. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2021 m. liepos 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame pareiškėjas G. B. nurodė, kad 2021 m. liepos 4 d. apie 14.20 val. jį sumušė kitas varžybų dalyvis, kurio jis nepažįsta. Prašė jį sumušusį asmenį patraukti atsakomybėn; aprašyta įvykio vieta, kuri užfiksuota fotolentelėje (b. l. 14-25, 27);

2021 m. liepos 4 d. asmens apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint G. B. kūno matomas vietas, kairės akies apačioje matomas patinimas ir mėlynė 5x5 pločio; kairė akis primerkta; kairės akies antakis patinęs, matomos raudonos nubrozdinimo žymės (b. l. 30, 32-34);

2021 m. liepos 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 758/2021(04), kurioje nurodyta, kad G. B. nustatyti sužalojimai: kairės akies vokų poodinė kraujosruva, kairio antakio odos nubrozdinimas, kairės akies voko muštinės žaizdos. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 52).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. B. 2021 m. liepos 4 d. apie 14.20 val. tyčia vieną kartą smogė G. B. į kairę veido pusę, padarydamas sužalojimus – kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, kairio antakio odos nubrozdinimą, kairės akies voko muštines žaizdas, taip nežymiai sutrikdydamas G. B. sveikatą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo V. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais ir kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusiojo byloje pareikštas civilinis ieškinys visiškai atlygintas (b. l. 40-44), prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. liepos 19 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 97-99).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (b. l. 74), administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 76-78), vykdo individualią veiklą (b. l. 79-80). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. B. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje atlygintas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam V. B. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti viešųjų darbų bausme 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. B., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti V. B., jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. B. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė