- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- ATP-363-719/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Loreta Kukelkienė Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. birželio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 723 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. gegužės 1 d. apie 10.34 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis (1,54 ‰) girtumas).
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Pažeidėjas iš esmės prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir taikant ATPK 30¹ straipsnį paskirti jam švelnesnę už įstatyme numatytą nuobaudą. Jis cituoja skundžiamą nutarimą, dėsto apie teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, apie nuobaudų tikslus, nurodo pažeidimo padarymo aplinkybes ir prisipažįsta padaręs pažeidimą, dėl to gailisi. Nurodo, kad tokiu savo elgesiu labiausiai nubaudė save, jam yra gėda prieš save patį, savo šeimą ir draugus, tai jam bus pamoka visam gyvenimui, todėl tai niekada nepasikartos. Pažeidėjas teigia, kad jis slaugo močiutę ir mamą, jis yra vienintelis šeimoje, galintis pasirūpinti jomis ir vairuojantis. Be to, jis dirba vairuotoju, darbe charakterizuojamas teigiamai, gauna normalias pajamas, leidžiančias oriai išgyventi ir toks jo darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones jam grėstų darbo praradimas, o tai būtų didelis smūgis jo šeimai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Pažeidėjas mano, kad apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą ir dėl to neteisingą administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas – cituoja skundžiamą nutarimą, apeliacinį skundą ir prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pažeidėjas skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pažeidimo įrodytumo ir jo kvalifikavimo, tačiau iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti jam ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pagrindinę ir papildomą nuobaudas sankcijos ribose.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 ‰ iki 2,5 ‰) <...> neblaivumo laipsnis <...> , užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Skirti švelnesnes už pirmiau paminėtas administracines nuobaudas ar visai jų neskirti teismas galėjo tik taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti.
Pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – nuoširdus gailestis dėl padaryto pažeidimo, teisės vairuoti transporto priemones poreikis artimųjų priežiūrai ir darbui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra laikytinos ypatingomis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes pakankamai didelė dalis asmenų prisipažįsta padarę teisės pažeidimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi, teisė vairuoti transporto priemonės jiems reikalinga darbams dirbti, rūpintis savo šeimos nariais ir artimaisiais (vaikais, žmonomis, tėvais, seneliais ir pan.) ar kitose gyvenimo srityse. Šios, o taip pat ir kitos apylinkės teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės nerodo mažesnio Pažeidėjo asmenybės ar jo padaryto pažeidimo pavojingumo ir negali daryti esminės įtakos ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Kartu pažymėtina, kad Pažeidėjas iki paskutinio pažeidimo padarymo administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus buvo baustas 17 kartų, iš jų 12 pažeidimų jis padarė piktnaudžiaudamas teise vairuoti transporto priemones (9–19 b. l.) ir visos šios, o taip pat ir Pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (paskutinio pažeidimo padarymo metu Pažeidėjas turėjo 4 galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus), priešingai, nei mano Pažeidėjas, nesuteikia pagrindo manyti, kad šįkart pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrus Pažeidėjui švelnesnes už sankcijoje numatytas nuobaudas, bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti Pažeidėjui švelnesnę už įstatyme numatytą pagrindinę ir papildomą nuobaudas ar kurios nors iš jų visai neskirti nėra jokio pagrindo.
Pažeidėjas apeliaciniame skunde teigia, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones jam grės darbo ir pragyvenimo šaltinio praradimas. Tačiau čia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – yra įstatymo numatyta nuobauda, o ne asmens socialinių teisių varžymas, ir šios nuobaudos taikymas jokiu būdu nedraudžia Pažeidėjui dirbti kito darbo ar užsiimti kita, su transporto priemonių vairavimu nesusijusia veikla, bei gauti už tai atitinkamą atlyginimą.
Taip pat Pažeidėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis pažeidimą padarė dėl to, kad skubėjo pas savo mamą, kuriai tuo metu pablogėjo sveikata. Tačiau padarydamas jam inkriminuotą pažeidimą Pažeidėjas sukėlė pavojų ne ką mažiau vertingesnėms įstatymu saugomoms vertybėms – ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Šiuo konkrečiu atveju Pažeidėjo skubėjimas pas savo mamą nerodo mažesnio Pažeidėjo asmenybės ir jo padaryto pažeidimo pavojingumo visuomenei laipsnio, todėl apeliaciniame skunde nurodyti pažeidimo padarymo motyvai negali būti pagrindu sušvelninti Pažeidėjui paskirtas administracines nuobaudas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tinkamai įvertinęs visus svarbius duomenis apylinkės teismas teisingai individualizavo Pažeidėjo atsakomybę paskirdamas jam minimalias ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindinę ir papildomą nuobaudas. Toks teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas, todėl atsižvelgti į apeliacinio skundo argumentus ir keisti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjas
nutaria:
Palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.