- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-24
- Bylos Nr.
- AS-525-492-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J., V. J., V. J., G. E. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas A. T. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per 30 dienų nustatyti ir patvirtinti 18 696 kv. m žemės sklypo dydį, ribas ir apribojimus prie pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje, bei įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nedelsiant nustatyti bendraturčiams proporcingai tenkančias 18 696 kv. m žemės sklypo dalis ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkančią žemės sklypo dalį.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2004 m. kovo 22 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją per 30 dienų suformuoti žemės sklypą ir patvirtinti žemės sklypo dydį, ribas ir apribojimus prie pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. liepos 9 d. nutartimi atmetė apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. kovo 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjo prašymu 2004 m. rugsėjo 14 d. teismas išdavė jam vykdomąjį raštą.
2010 m. gegužės 25 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teisme gautas G. J., V. J., V. J., V. J., G. E. J. prašymas perimti procesines A. T. teises vykdymo procese, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas A. T., nesulaukęs teismo sprendimo įvykdymo, savo turėtą pastato (duomenys neskelbtini), Palanga, nuosavybės dalį perleido G. J. (2005-01-27 sudarytas sandoris, 2006-01-12 – priėmimo – perdavimo aktas). Tuo tarpu G. J. 3/100 savo turimos dalies išmainė su V. J., o po 7/100 dalis dovanojo V. J , V. J. ir G. E. J. bei Ž. J., kuris savo dalį pardavė G. E. J. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas neįvykdytas.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi nepatenkino prašymo dėl pareiškėjo (išieškotojo) A. T. procesinių teisių perėmimo vykdomajame procese Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-92-243/2004.
Nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali būti pakeistas išieškotojas arba skolininkas, kai byla yra galutinai išspręsta ir teisių perėmimas vyksta vykdymo proceso metu. Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėjimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Pabrėžė, jog nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi A. T. perleido G. J. jam nuosavybės teise priklausančią pastato dalį, tačiau neperleido teisės atkurti nuosavybės teises į jam priklausančią žemę, t. y. neperleido reikalavimo teisės į žemės sklypo suformavimą pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus. Padarė išvadą, jog pagal pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas neturi pagrindo konstatuoti, kad išieškotojo A. T. procesinės teisės vykdomajame procese pereina G. J., V. J., V. J., V. J., G. E. J. Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartimi.
II.
G. J., V. J., V. J. ir G. E. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį ir išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pateiktų įrodymų, jog, iš A. T. perkant pastatą, atitinkamai buvo aptartas ir žemės klausimas.
2. Nurodo, jog apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartį nieko nežinojo, jie nebuvo informuoti apie tokio procesinio sprendimo priėmimą. Taip pat jiems nebuvo siųstas ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas į jų prašymą.
3. Pažymi, jog A. T. 2000 m. gegužės 29 d. testamentu (registro Nr. 014) ir 2001 m. sausio 12 d. testamentu (registro Nr. 2-156) nurodė, kad visą pastato dalį ir žemę iki 1 ha, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, priklausančią arba priklausysiančią pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą palieka V. J.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, jog A. T. teisių perėmimas nėra galimas šioje byloje, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 9 d. nutartimi byloje Nr. AS442-237/2008 konstatavo, jog A. T. G. J. neperleido reikalavimo teisės į žemės sklypo suformavimą pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo A. T. teisių perėmimo vykdymo procese. Suinteresuoti asmenys kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti išieškotoją (A. T. ) vykdymo procese. Toks prašymas buvo grindžiamas tuo, jog ginčo žemėje esančio pastato dalį A. T. pardavė G. J., kuris atitinkamas dalis perleido kitiems prašymą pateikusiems asmenims, todėl jis įgijo teisę reikalauti, kad būtų įvykdytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. kovo 22 d. sprendimu nustatytas įpareigojimas Palangos miesto savivaldybės administracijai per 30 dienų suformuoti žemės sklypą ir patvirtinti žemės sklypo dydį, ribas ir apribojimus prie pastato (duomenys neskelbtini), Palangoje.
Remiantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 9 d. nutartimi (byla Nr. AS442-237/2008) nagrinėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagal prašymą dėl pareiškėjo A. T. teisių perėmimo vykdymo procese ir, įvertinęs ir šiuo atveju suinteresuotų asmenų prašyme bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybės dėl pastato dalių įgijimo, konstatavo, kad nors pareiškėjas pardavė pastato dalis G. J., tačiau neperleistos teisės atkurti nuosavybės teises į jam priklausiusią žemę. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. kovo 22 d. sprendimas priimtas apginant pareiškėjo A. T. teises dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą prie pastato (duomenys neskelbtini), Palanga, atkūrimo.
Pažymėtina, jog ir nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai patvirtina minėtas teismo konstatuotas aplinkybes ir nesudaro pagrindo išvadai, jog prašymą pateikusiems asmenims buvo perleista reikalavimo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad prašymą pateikusiems asmenims perėjo išieškotojo materialinė subjektinė teisė. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis suinteresuotiems asmenims nebuvo žinoma, kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog tokios nutarties nuorašas buvo siunčiamas G. J. (t. I, b.l. 320). Be to, nagrinėtas prašymas buvo pateiktas antstolio, kuris veikė pagal G. J. prašymą (t. I, b.l. 302). Tuo tarpu kiti esminiai procesiniai pažeidimai nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyti.
Kartu su atskiruoju skundu taip pat buvo pateiktas 2000 m. gegužės 29 d. testamentas, kuriuo A. T. perleido V. J. visą pastato dalį ir žemę iki 1 ha, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, priklausančią arba priklausysiančią pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą palieka V. J. Taip pat pateiktas 2001 m. sausio 12 d. testamentas, kuriuo A. T. V. J. paliko visą pastatų dalį su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), Palanga.
Pažymėtina, jog tokie įrodymai ne tik, kad vienareikšmiškai nepatvirtina atskirojo skundo teiginių, jog V. J. buvo perleistos ir A. T. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, bet ir, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje įtvirtintą principą, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti, nevertintini kaip turintys įtakos, sprendžiant dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino suinteresuotų asmenų pateikto prašymo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria
G. J., V. J., V. J., G. E. J. atskirojo skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.