Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-595-1140/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
e1-595-1140/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Kaltinamasis
R. B.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Sigito Bružo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Vaidva“ pagalbiniu darbuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 prom. girtumas), sudavė į nugarą ir pilvą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis savo motinai J. B., tokiais savo veiksmais, smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą,

be to, R. B., smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį, nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 21 d., vakaro metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, sudavė vieną smūgį kumščiu į kairę akį savo kartu gyvenančiai mamai J. B., tokiais savo veiksmais, smurtaudamas pieš savo artimąjį giminaitį, nukentėjusiajai J. B. padarė kairės veido pusės poodinę kraujosruvą, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. B. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 19 val. į namus grįžo būdamas neblaivus. Jo mama buvo namo kieme ir dėl jo neblaivumo tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu galimai sudavė mamai daugiau nei vieną smūgį, tačiau dėl buvusio didelio girtumo, tikslių įvykio aplinkybių neatsimena. Neilgai trukus, atvyko policijos pareigūnai. Dėl 2020 m. rugpjūčio 21 d. įvykių parodė, kad po to, kai buvo paleistas iš laikino sulaikymo, nors jam buvo paskirta kardomoji priemonė negrįžti į namus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo. Tuo metu taip pat buvo šiek tiek išgėręs, todėl visų tikslių įvykio aplinkybių neatsimena. Tą dieną jo mama buvo neblaivi ir pradėjo ant jo šaukti, vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, todėl, supykęs, namo virtuvėje mamai sudavė smūgį į veidą. Ar kumščiu, ar delnu sudavė, tiksliai pasakyti negali, tačiau mano, kad, jei mamai liko tokia mėlynė, tai gal sudavė kumščiu. Dėl tokių savo poelgių labai gailisi, mamos jau atsiprašė, jie susitaikė, ji jam atleido. Padarytą žalą už gydymą atlygino. Tai, kad buvo neblaivus, jo poelgiams įtakos turėjo, nes blaivus taip nebūtų elgęsis (b. l. 88–91, 103–105, 110–113).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 19 val. į namus grįžo neblaivus jos sūnus R. B.. Tuo metu ji viena buvo savo namo kieme. Sūnus iš jos ėmė reikalauti pinigų. Kai ji nedavė pinigų, jis ją ėmė pulti ir mušti. Mušė rankomis, pataikydamas daugiausiai į nugarą ir pilvą. Jo suduoti smūgiai jai buvo skaudūs. Kai sūnus ją mušė, ji nuo jo spėjo pabėgti į namus ir į namus grįžo kitas jos sūnus V. B., kuris ir iškvietė policijos pagalbą. Tą dieną pagalbos į medikus nesikreipė. Kitą dieną, kai jos sūnus R. B. buvo paleistas iš laikino sulaikymo, jis atvyko į namus kartu su policijos tyrėja. Susirinko daiktus ir iš namų išvažiavo dviračiu. Vėlai vakare, jai ir kitam jos sūnui V. B. būnant namuose, į namus grįžo jos sūnus R.. Grįžęs į namus jis buvo agresyvus, todėl ji išėjo į kiemą pasėdėti ant suolelio, o R. tuo metu užrakino namo duris. Jai bandant įeiti į namo vidų, R. atidarė namo duris, ji įėjo į namo vidų ir, jai būnant namo virtuvėje, R. jai sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Pataikė į kairę akį, dėl ko jai labai skaudėjo ir dabar dar skauda, liko mėlynės. Kodėl jis jai sudavė ji pasakyti negali, nes tarp jų joks konfliktas nevyko. Pripažino, kad tuo metu buvo neblaivi, nes vartojo alkoholį. Į pareigūnus ar į medikus tą vakarą nesikreipė. Kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 27 d. Tuomet buvo medikų apžiūrėta ir paleista gydytis ambulatoriškai. Parodė, kad tokie smurtiniai jos sūnaus R. B. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, jai liko sužalojimai, patyrė žalą (b. l. 25, 38–41).

Liudytojas V. B. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 19 val. buvo pas kaimyną kieme, kai jo mama jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad ją sumušė jo brolis R. dėl to, jog ji nedavė jam pinigų. Tai išgirdęs greitai bėgo pas mamą į namus. Bėgdamas nuo kaimyno matė, kad mama keliasi nuo žemės ir bėga į namus. Kai jis grįžo į namus, mama jau buvo užsidariusi savo kambaryje. Mama buvo labai persigandus, verkė ir pasakojo, kad ją rankomis visur mušė R.. Tai išgirdęs jis greitai paskambino į pagalbos centrą (b. l. 45–47).

Iš 2020 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 19 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, neblaivus (nustatytas 2,52 prom. girtumas) R. B. nenustatytą kiekį smūgių sudavė rankomis į nugarą ir pilvą savo motinai J. B., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. J. B. medikų pagalbos atsisakė. Įvykio metu fotografuota, nieko nepaimta. Įtariamasis sulaikytas (b. l. 1–3).

Iš 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto informacinio pranešimo apie J. B. sužalojimus matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 27 d. iš VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad dėl veido ir galvos sumušimų pristatyta J. B., kuri teigė prieš savaitę buvusi sumušta (b. l. 17).

Iš 2020 m. rugsėjo 21 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos nustatymo ir antros nusikalstamos veikos įvedimo matyti, kad papildomai apklausta J. B. parodė, jog 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo nuvykusi į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. vakarą R. B. jai sudavė vieną smūgį kumščiu, dėl ko padarė kraujosruvą kairėje veido pusėje (b. l. 18–19).

Iš 2020 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su priedu (fotolentele) matyti, jog užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios J. B. parodymai ir apžiūrėta bei fotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 24–31).

Iš 2020 m. rugsėjo 3 d. tarnybinio pranešimo su priedu (fotolentele) dėl J. B. sužalojimo matyti, jog fiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai (b. l. 48 – 52).

Iš 2020 m. rugsėjo 9 d. – 2020 m. rugsėjo 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1194/2020(04) (b. l. 60–61), atsakant į pateiktus klausimus, matyti, jog J. B. padarytas sužalojimas: kairės veido pusės poodinė kraujosruva; sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio; sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus veidą 3–14 parų laikotarpyje iki apžiūros; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; J. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad alkoholio kiekio matavimo prietaisu 2020 m. rugpjūčio 20 d. 19.45 val. R. B. nustatytas 2,52 prom. girtumas (b. l. 75–77).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama R. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. R. B. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš savo motiną J. B. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai).

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, pripažinti R. B. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir R. B. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugpjūčio 20 d. fizinio skausmo sukėlimas) padarymą skirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugpjūčio 21 d. nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą skirti 15 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti 18 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme, jos rūšimi ir dydžiu (b. l. 114–117).

Skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę) kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis, 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos. R. B. nusikalto būdamas neteistas (b. l. 63), per pastaruosius metus du kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas moka (b. l. 65–67), dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 73). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos aplinkybių visuma bei tai, kad R. B. net dvi dienas iš eilės smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį – mamą, sukeldamas ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. B. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį (trukmę) už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugpjūčio 20 d. fizinio skausmo sukėlimas), padarymą nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, o už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. rugpjūčio 21 d. nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą nustatant šiek tiek didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės iš dalies sudėtinos ir kartu su bausme skirtinas atitinkamas bausmės paskirtį įgyvendinti padėsiantis draudimas, numatytas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte, nes asmuo nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui. Taip pat R. B. kartu su laisvės apribojimo bausme skirtinas įpareigojimas visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su jo darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis). Manytina, kad šio įpareigojimo paskyrimas turės teigiamos įtakos asmeniui ir leis pasiekti bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas R. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. 19.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. 14.30 val. (viena para) (b. l. 82–83, 95–96), ir laikytina, kad R. B. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo dienas.

Atsižvelgiant į tai, kad R. B. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš artimą savo artimąjį giminaitį – motiną, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis), atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.

2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus bausmės vykdymą (b. 1. 92–94).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 20 d. veika) ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 21 d. veika) ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti R. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. 19.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. 14.30 val. (viena para) ir laikyti, kad R. B. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti R. B., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalį, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

Išaiškinti R. B., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 2 ir 3 dalis, nuteistasis privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti R. B., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti R. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Gintarė Bunikienė