Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – 1961 metų BK) 214 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnį, taikant 1961 metų BK 42 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 250 Lt dydžio bauda; vadovaujantis 1961 metų BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė 29 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, šią bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 2 d. automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 22 – 23).

Iš Neblaivumo nustatymo akto ir Alkoholio kiekio matuoklio kvitų matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 2 d. E. K. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš valandą, 9 val. 8 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. AREN-0213, jam buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. 9 val. 29 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu E. K. buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti E. K. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo nustatymo metu E. K. nesugebėjo eiti tiesia linija ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. E. K. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais (b. l. 28 – 29, 45).

Iš (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra L. Ž. (b. l. 60).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 2 d. 8 val. 4 min. buvo gautas ir užregistruotas privataus pranešėjo pranešimas apie tai, kad adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) pranešėjas teigia, kad prieš 2 minutes matė, kaip E. K. pravažiavo tamsiai mėlynos spalvos automobiliu „Ford“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tačiau šis vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones. E. K. nuvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir vėliau važiuos atgal. Pranešimas pasitvirtino ir dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 70 – 73).

Iš Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 4 d. L. Ž. buvo leista atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 148).

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas E. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra visiškai įrodytas. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis E. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – L. Ž. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,54 promilių neblaivumas) ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis E. K. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis E. K. Lietuvos Respublikoje teisiamas jau 5 kartą, iš kurių jis antrą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo ir dabartinę nusikalstamą veiką įvykdė dar turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis; b. l. 53 – 59). E. K., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis pripažįstamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis E. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka, jis turi neįvykdytų administracinių nuobaudų, kadangi nemoka jam paskirtų baudų (b. l. 62 – 68). E. K. šiuo metu yra oficialiai nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini) ir byloje nėra jokių duomenų apie jo turimus nepilnamečius išlaikytinius. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie kaltinamojo E. K. sveikatos sutrikimus, susijusius su psichikos bei priklausomybių ligomis. Šioje byloje kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad dabartinę nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei nedrausmingą kaltinamojo E. K. asmenybę, kuri yra linkusi daryti įvairaus pobūdžio bei sunkumo teisės pažeidimus, nepasimokanti iš ankstesnių teistumų, tai, kad kaltinamasis jau antrą kartą teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką – transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, o dabartinę veiką jis padarė dar tebeturėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu kaltinamajam E. K. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas didesnis už šios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o kaltinamasis E. K. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaltinamasis E. K. ne pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme, jis atlikęs ankstesnę arešto bausmę, taikant jos vykdymo atidėjimą. Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį E. K. charakterizuojančias aplinkybes, jo šeiminę padėtį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, sprendžiama, jog jis vis dar yra vertas teismo pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Todėl kaltinamajam E. K. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas vienerių metų laikotarpiui, netaikant jam intensyvios priežiūros. Siekiant kuo labiau individualizuoti E. K. skiriamą bausmę, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis įpareigojamas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam E. K. tris baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise, turto konfiskavimą ir dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose bei kursuose (BK 68, 72, 72⁵ straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis E. K. šiuo metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog E. K. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimais susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog kaltinamasis E. K. vairavo automobilį dienos metu miestelio teritorijoje, kai jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,54 promilių). Kaip minėta, kaltinamasis E. K. už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, teisiamas jau antrą kartą ir šiuo metu jis vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau anksčiau paskirtas šios teisės atėmimo terminas jau buvo pasibaigęs dar iki dabartinės nusikalstamos veikos įvykdymo. Vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant trumpesniam nei prokurorės pasiūlytam laikui – 5 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 4 d. kaltinamajam E. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu E. K. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Kaltinamasis E. K. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – L. Ž. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, minėtas automobilis „Volkswagen Sharan“ pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies atžvilgiu laikoma konfiskuotinu turtu. BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Tačiau nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis „Volkswagen Sharan“ negali būti fiziškai paimtas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato ir tai, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiagoje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog automobilio „Volkswagen Sharan“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo E. K. vairuoto automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, 2025 metų rugpjūčio mėnesį vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 1 030 Eur (b. l. 61). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, daroma išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertė byloje buvo aiškiai ir tiksliai nustatyta pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje, kuria teismas ir vadovaujasi nustatydamas konfiskuotino turto vertės dydį. Taigi, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo bei sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei jos tikslus, kaltinamajam E. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 030 Eur sumą.

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Kaip pirmiau minėta, kaltinamasis E. K. įvykdė dabar nagrinėjamą nusikalstamą veiką būdamas neblaivus. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos jo apsisprendimams bei pasirinkimams dėl neteisėto elgesio modelio ir tai tiesiogiai nulėmė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam E. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. K. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas. Šios kardomosios priemonės E. K. panaikinamos tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, E. K. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu E. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam pareigas – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią E. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 030 Eur (vieno tūkstančio trisdešimties eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.