- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 1-124-308/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Kaltinamasis
- V. T.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2016 m. spalio 23 d. apie 15.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.28 promilių girtumas), tyčia, kilus žodiniam konfliktui, sudavė kumščiu vieną kartą kartu gyvenančiam savo tėvui J. T. į veidą, pastarajam nukritus ant žemės, spardė jį kojomis į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. T. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos dešinės akies junginėje, dešinės akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimo.
Tokiais veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
2016-10-23 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK KPS Operatyvinės grupės vyr. tyrėjo Arvydo Alekšiūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016-10-23 apie 15.15 val. buvo gautas telefoninis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą, nustatė, kad 2016-10-23 apie 14.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o taip pat sodybos kieme V. T., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo tėvą J. T., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas jam smūgius rankomis ir kojomis į galvą, kitas kūno vietas ir taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą. Ant J. T. veido matėsi smurto žymės, t.y. jo veidas buvo kruvinas, matėsi sumušta dešinė akis, odos nubrozdinimai. Įvykio vietoje buvo sulaikytas V. T., kuris teigė, kad tėvas konfliktą pradėjo pirmasis. (b.l. 8-9)
2016-10-23 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtos sodybos namo, kur gyvena ir kur vyko V. T. ir J. T. konfliktas, patalpos. Patalpos gana tvarkingos, virtuvėje ant grindų prie fotelio yra pastatyti keturi tušti buteliai nuo alkoholio, ant kiliminio tako yra tamsiai raudonos spalvos dėmių. Kitokių nusikalstamos veikos pėdsakų nefiksuota. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. (b.l. 10-25)
2016-10-23 d. 15.38 val. J. T. nustatytas 1,89 prom. girtumas. (b.l. 29)
Nukentėjusiojo J. T. parodymais, kad su sūnumi V. T. gyvena (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame name. Sūnus niekur nedirba, gyvena iš jo paties gaunamos pensijos. 2016-10-23 apie 15.00 val. namuose, su sūnumi V., A. K. ir K. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jo ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas. Sūnui priekaištavo, kad pastarasis niekur nedirba. Sūnui kelis kartus nedavė išgerti degtinės. V. jam, sėdinčiam prie stalo, kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, po smūgio nukrito ant žemės. Tada sūnus jį gulintį ant žemės spardė kojomis į galvos sritį. Nuo suduotų smūgių prarado sąmonę. Kiek kartų sudavė, nežino. Nuo sūnaus jį gynė Artūras. Kai jis buvo mušamas, Kęstučio jau nebuvo namuose. Atvažiavo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, medikai jį apžiūrėjo, nuvežė į Santariškes. V. galėjo suduoti smūgį gindamasis. Jis pats pas ekspertus nevažiuos, ambulatoriškai nesigydys. (b.l. 32-33)
2016-10-25 specialisto išvada Nr. G 1034/2016(06), kurioje nurodyta, kad J. T., gim. (duomenys neskelbtini) kraujosruva dešinės akies junginėje, dešinės akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (b.l. 43-44)
Liudytojo A. K. parodymais, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2016-10-23 po pietų nuėjo pas kaimynus V. ir J. T.. Pas T. atėjo ir K. M.. Visi kartu virtuvėje prie stalo vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant tarp V. ir J. kilo žodinis konfliktas. K. atsistojo ir išėjo iš tų namų. V. savo tėvui, sėdinčiam prie stalo, kumščiu sudavė į veidą, kur pataikė, nepastebėjo. J. krito ant žemės, gal ant nugaros. V. spardė savo tėvui į veidą. Jis bandė ginti J. nuo V.. V. po to išdaužė verandos langus. J. akis buvo kraujuota, veidas buvo sumuštas. (b.l. 47-48)
2016-10-23 d. 15.45 val. V. T. buvo nustatytas 2,28 prom. girtumas (b. l. 61).
2016-10-24 apklaustas įtariamuoju V. T. kaltę pripažino, parodė, kad kartu su tėvu J. T. gyvena (duomenys neskelbtini), tėvo J. namuose. Jis padeda tėvui tvarkytis ūkyje, rūpinasi malkomis, atlieka kitus darbus. Gyvena iš tėvo J. gaunamos pensijos. 2016-10-23 apie 15.00-16.00 val. buvo namuose. Namuose taip pat buvo ir jo tėvas J.. Į svečius atėjo A. K. ir K. M.. Visi kartu virtuvėje prie stalo gėrė degtinę ir alų. Begeriant tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas. Tėvas jam pradėjo priekaištauti, kad jis niekur nedirba, nedavė jam išgerti degtinės. Ant tėvo pyko. Gerai įvykio aplinkybių gali ir neprisiminti, nes buvo neblaivus. Prisimena, kad jis tėvui, sėdinčiam prie stalo, vieną kartą ranka sudavė į veido sritį. Tėvas nukrito ant žemės. Galėjo būti, kad tėvui, nukritusiam ant žemės, spyrė į galvą ar veidą. Kiek kartų spyrė, neskaičiavo. Ar tėvą gynė tuo metu jų namuose buvęs A., neprisimena. K. tuo metu jau nebuvo. Tėvas konflikto metu jam taip pat sudavė į veidą, sudavė ranka ar buteliu, bet pretenzijų jam neturi. Tėvas gal pirmas smūgiavo. Kokį sužalojimą savo veiksmais padarė tėvui, nežino. Nematė ar jo dešinioji akis buvo sužalota, tik matė, kad iš nosies bėgo kraujas. Verandos durų stiklus išdaužė tėvas, nors gerai to nežino. Po kokio pusvalandžio į namus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Sėdėdamas pareigūnų automobilyje matė, kad į namus atėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotoja. Suprato, kad ji atvyko pas tėvą. Jam buvo nustatytas girtumas. Labai gailisi dėl visko, kas įvyko. Laikinai gali pagyventi pas savo draugą Ž. V. tame pačiame (duomenys neskelbtini). (b.l. 74-76)
2016-10-25 apklaustas įtariamuoju V. T. pilnai pripažino kaltę, nurodė, kad dėl jo veiksmų tėvui galėjo atsirasti sužalojimai. Nurodė, jog gailisi sumušęs tėvą (b. l. 90-92).
Nukentėjusysis buvo informuotas dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: J. T. pranešta 2016-10-25 raštu Nr. 3S-59072 (b.l. 96).
V. T. nurodė, kad sutinka su siūloma bausme. Prašymų neturi (b.l. 93-95).
Kaltinamasis V. T. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.). V. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis baustas už administracinius teisės pažeidimus: baustas 2010-10-25 pagal ATPK 126 str. 4 d., 124 (1) str. 7 d. (b. l. 51-52). Psichiatrinis gydymas, įskaita: neįrašytas (b.l. 60). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita: neįrašytas (b.l. 60).
Į šias nustatytas aplinkybes, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 1, 2 d., atsižvelgiama skiriant bausmę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis yra pripažinęs savo kaltę, todėl taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. norma ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
V. T. nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 2 d.), todėl V. T. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 str. 1 d. yra būtinas nuteistojo sutikimas dirbti viešuosius darbus. Kaltinamasis sutiko dirbti viešuosius darbus, jam skirtina šios rūšies bausmė.
V. T. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. buvo sulaikytas 2016-10-23 d. 15.35 val. (b.l. 65-66). 2016-10-24 d. 16.16 val. buvo paleistas iš sulaikymo (b. l. 86).
2016-10-24 Varėnos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Dalio Žilionio nutartimi V. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b.l. 77-83).
Kaltinamąjam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 str. 1, 2 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. teismas
nusprendė:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti viešųjų darbų bausmę, įpareigojant 6 mėnesius neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui (iš viso 150 valandų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. skirti galutinę bausmę 4 mėnesius neatlygintinai dirbti viešuosius darbus po 25 valandų per mėnesį (iš viso 100 valandų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. sulaikymą nuo 2016-10-23 iki 2016-10-24 (2 paras) įskaityti į paskirtą bausmę.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo - palikti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.
Išaiškinti V. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei V. T. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.