- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- I-3220-561/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01169-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Arūnas Kaminskas, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- Biržų rajono ŽŪB „Agaras“
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui A. T., atsakovės atstovei Viktorijai Balčiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Biržų rajono ŽŪB „Agaras“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Biržų rajono ŽŪB „Agaras“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2014-02-07 sprendimą Nr. SP1-(11.212E)-360.
Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės pakartotinai administruoti pareiškėjos 2012 metų paraiškos ir, galiojant NMA sprendimui, kuriuo buvo paskirta parama, priimti naujo sprendimo dėl paraiškos vertinimo. Rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsniu, pažymėdama, kad klaidų ištaisymo procedūra yra leidžiama tik tais atvejais, kuomet yra skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitos techninės klaidos, kurios yra ištaisomos ne priimant naują sprendimą, bet taisomos jau priimtame sprendime.
Pažymėjo, kad vertinant paramos gavėjo sąžiningumą, neprotinga būtų reikalauti iš paramos gavėjo, tokio veikimo, kurio tinkamai negalėjo atlikti pati NMA. Pareiškėja tvirtino, kad padarytos atsakovės klaidos aptikti negalėjo, nes pati NMA šią klaidą aptiko tik po pusantrų metų, todėl neturi būti įpareigota grąžinti permokėtos sumos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad 2012-06-15 pareiškėja pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2012 m. (toliau – ir 2012 m. Paraiška), kurioje deklaravo 399,11 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 151,96 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir MPŪV) (mažo nepalankumo vietovėse); 72,20 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal MPŪV (didelio nepalankumo vietovės); 128,47 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (toliau – ir Priemonė) programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“; 0,08 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Priemonės programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Šlapynių tvarkymas“; 1,10 ha plotą, už kuriuos nemokamos tiesioginės išmokos.
Pabrėžė, kad baigus administruoti 2012 m. Parašką buvo nustatyta, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 26 472,94 Lt grąžintinų išmokų suma pagal Programos priemonę MPŪV, kurią pareiškėja privalo grąžinti. Nurodė, kad keičiantis teisiniam reguliavimui, įsivėlė klaida ir nebuvo įvertinta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 5.5.4 punkto reikalavimas (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. paraiškos pateikimo metu) – privalo konkrečioje valdos dalyje turėti taisyklių priede nurodytų bent 0,5SG/ha pievų ir ganyklų.
Atsakovė paaiškino, kad nustačius minėtą klaidą, 2012 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir nustatyta, kad pagal 2012 m. Paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 5 604,56 Lt (13 549,14 Lt mažiau) už 41,21 ha pasėlių plotą pagal MPŪV (mažo nepalankumo vietovės), o už 72,20 ha pasėlių plotą pagal MPŪV (didelio nepalankumo vietovės) išmokėta 12 923,80 parama nepriklauso. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. Paraiškos III skyriaus „Pareiškėjo įsipareigojimai pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ 9 punkte nurodyta, kad pareiškėja savo parašu patvirtina, jog yra išsamiai susipažinusi su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, ir įsipareigoja neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti NMA.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2012-06-15 pareiškėja pateikė 2012 m. Paraišką (b. l. 21–33).
2013-06-06 pranešimu Nr. 2145826 pareiškėja buvo informuota apie jai skiriamą paramą (b. l. 18–20).
Pareiškėjos 2012 m. Paraiška buvo įvertinta pakartotinai ir nustatyta, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl atsakovė 2014-02-07 priėmė sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-360 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (b. l. 34–35).
2014-05-20 raštu atsakovė informavo teismą, kad, vadovaudamasi VAĮ 35 straipsniu, ištaisė skundžiamą sprendimą ir teikia jį teismui (b. l. 38, 40–43).
Byloje ginčas kilęs dėl NMA agentūros 2014-02-07 sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)-360 teisėtumo bei pagrįstumo.
Pažymėtina, kad pareiškėja nesutinka su priimtu sprendimu ne todėl, kad jame pakartotinio vertinimo metu neteisingai įvertinta 2012 m. Paraiška, bet todėl, kad dėl atsakovės įveltos klaidos turi atsakyti pareiškėja. Iš skundo turinio suprastina, kad pareiškėja neneigia, jog jai galimai buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, tačiau tvirtina, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, iš pradžių turėjo panaikinti sprendimą, kuriuo buvo paskirta paramos suma, ir tik tuomet priimti naują sprendimą. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
Nepagrįstai išmokėtų išmokų grąžinimą ir išieškojimą reglamentuoja Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1. ir 7.1.3. punktai bei kitų nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo: nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1. punktas), gavo didesnę nei priklauso paramą (7.1.3. punktas). Tų pačių taisyklių 4 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
2005-06-21 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2012-02-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 121/2012 (OL 2012 L 44, p/1) 9 str. 1 d. a p. iii papunktyje nustatyta, kad valstybės narės, vykdydamos bendrąją žemės ūkio politiką, priima visas dėl Bendrijos fondų valdymo būtinas teisines, reglamentuojančias ir administracines nuostatas bei imasi visų kitų priemonių, reikalingų veiksmingai finansinių Bendrijos interesų apsaugai, visų pirma siekdamos susigrąžinti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo.
Kadangi išmokos pareiškėjai buvo išmokėtos, Agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis turėjo teisę priimti sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimo. Pareiškėjos argumentas, kad atsakovė negalėjo priimti sprendimo dėl susidariusios skolos sugrąžinimo, tol, kol nebuvo panaikintas sprendimas skirti paramą, yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina, kad pareiškėjai parama skirta įvertinus pareiškėjos pateiktą 2012 m. Paraišką, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nustatančiomis atsakovės veiksmus vertinant paraiškas, o susidariusios skolos sugrąžinimo klausimas yra sprendžiamas Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendimas, kuriuo pareiškėjai skirta parama, yra visiškai įvykdytas (išmokėta išmoka), todėl, teismo vertinimu, toks sprendimas negali būti keičiamas ar tikslinamas. Dėl pareiškėjos argumento, jog klaida buvo pastebėta tik po pusantrų metų, pažymėtina, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės nenustato termino, per kurį NMA privalo susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas. Minėtose taisyklėse nustatyti būdai ir terminai, per kuriuos administruojanti institucija privalo informuoti skolininką apie priimtą sprendimą sugrąžinti permokėtas lėšas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja, teikdama paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, prisiėmė įsipareigojimus pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ (b. l. 31), kurios 9 punkte nustatyta, kad neteisingai apskaičiuotą ir pervestą pareiškėjai į sąskaitą paramos sumą grąžina NMA.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės priimtas sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, jame pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, todėl yra teisėtas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos Biržų rajono žemės ūkio bendrovės „Agaras“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.