Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2019 m. gegužės 14 d. apie 16.40 val. viešojoje vietoje – prie Panevėžio viešosios bibliotekos, esančios Kniaudiškių g. 34, Panevėžyje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: kitų asmenų akivaizdoje be priežasties viena ranka apglėbė nukentėjusiojo D. Š. kaklą, prispaudė prie stiklinių durų, taip jį smaugdamas, po to kitos rankos pirštais sugriebęs už kaklo jį smaugė, tokiais veiksmais sukeldamas D. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Š. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, parodė, kad pripažįsta, jog pačioje bibliotekoje elgėsi negražiai, kalbėjo netinkamu balso tonu, negerbė vyresnio žmogaus. Kaltinamasis taip pat pripažįsta, kad gindamasis naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Atsiprašo nukentėjusiojo, kad elgėsi negražiai ir negerbė jo, kaip vyresnio žmogaus. Iš karto po darbo atėjo į biblioteką ir bandė persiųsti dviračio nuotraukas, bet nepavyko. Paprašė bibliotekininkės, kad padėtų. Ji atsakė, kad pas juos yra kompiuterių meistras ir jį pakvies. Jis atėjo trumpam pažiūrėti. Pats buvo piktas, norėjo skubėti, nes buvo kažkoks renginys, trumpiau dirbo, kitų žmonių jau nebeleido. Atėjęs kompiuterių meistras pažiūrėjo, jam kažkas nesigavo, jis nelabai padėjo ir pasakė, kad kol jis nenusiramins, nepadės. Tada jis nuėjo prie bibliotekininkės kompiuterio, o pats buvo piktas ir išsakė negražius žodžius. Taip gavosi, kad jis nepadėjo, jau baigėsi jo darbo laikas ir jis ruošėsi eiti. Tada jo paklausė, ar jam ateiti. Turėjo omenyje, kad gal jis asmeniškai pasakys, kaip padaryti, kad persiųsti nuotraukas. Rūbininkė pačio konflikto pradžios negalėjo matyti, tik girdėti galėjo, nes ji kitoje patalpoje būna, ne pačioje bibliotekoje, o bibliotekininkės galėjo matyti patį pirminį žodinį konfliktą. Matė, kad meistras išeina, tada greitai atjungė telefono laidą, atjungė prisijungimo duomenis, išjungė kompiuterį (užtruko 30–40 sekundžių) ir greitu žingsniu pasivijo meistrą, kuris jau buvo išėjęs už bibliotekos ribų. Galimai meistras, kai jį pasivijo, jau buvo nulipęs nuo laiptelių, vedančių į biblioteką. Tai galėjo būti gal 1 metras jau nulipus laiptais ir 2 metrai nuo stiklinių bibliotekos durų. Meistras ėjo link gatvės, greitu žingsniu prie jo priėjo ir paklausė, ar norėjo kažką pasakyti. Kieme meistras nieko nesakė, atsisuko, griebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Nukentėjusysis pirmas pavartojo smurtą. Tada iškilo pavojus sveikatai ir gyvybei, todėl gynėsi. Pradėjo grumtis, stumdytis, grumtinių metu atsidūrė prie bibliotekos durų, griebė jį rankomis už kaklo ir panaudojęs jėgą gindamasis prirėmė jį prie stiklinės bibliotekos sienos. Tada atsidarė bibliotekos durys ir pasirodė rūbininkė ir bibliotekininkė. Gali būti, kad bibliotekininkė ir rūbininkė matė kaip grūmėsi, todėl iš karto ir atsidarė bibliotekos durys. Jos liepė liautis ir juos išskyrė. Tada meistras nuėjo atgal į biblioteką, o pats nuėjo į „Šermutą“. Po įvykio buvo žymės ant kaklo. Iki to konflikto nukentėjusiojo nepažinojo. Konfliktą lauke galėjo daug kas matyti. O kai buvo kieme, tai jos matė tik tada, kai jau buvo prirėmęs meistrą prie sienos, nes tada atsidarė bibliotekos durys ir bandė žodžiais išskirti. Kai buvo jau meistrą prirėmęs prie sienos, tai abu grūmėsi, bet kai rūbininkė ir bibliotekininkė pasakė, kad policiją pakvies, baigė tas grumtynes. Grumtynės vyko labai trumpą laiką, gal 2 minutes, o gal dar ir trumpiau. Sutiktų atlikti viešuosius darbus.

Nukentėjusysis D. Š. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis buvo bibliotekoje prie kompiuterio ir pradėjo rėkauti, klausdamas, kas prižiūri tuos kompiuterius, kur tas meistras, sakydamas, kad nori su juo pakalbėti. Kadangi jis ten buvo, tai Ž. pasakė, kad meistras yra. Kaltinamasis iš pradžių ėmė grasinti, sakydamas „einam, pakalbėsim“, vėliau klausė, kas jam yra. Pasakė, kad jam nesikelia nuotraukos, prieš dvi savaites prie to kompiuterio nuotraukos kėlėsi iš telefono, o dabar nebesikelia. Priėjo, pažiūrėjo, kad telefonas kažkoks senas, kad laidas pajungtas, kad reikia užsiimti tuo dalyku, nagrinėti, ar laidas lūžęs, ar programa neveikia kažkokia. Kadangi darbas baigėsi, tai jau nebežiūrėjo. Kaltinamasis paklausė, ar nori pakalbėti su juo. Juokaudamas atsakė jam, kad nori. Kai kaltinamasis pasakė „einam“, atsakė, kad niekur su juo neis ir kad tokiu tonu nekalba. Tada pasiėmė kuprinę, susidėjo daiktus ir išėjo. Nespėjo pro duris išeiti, tuoj durys atsidarė, kaltinamasis griebė už kaklo, pasakė „tai pakalbam“ ir prirėmė prie tų pačių durų. Bibliotekininkės matė, nes kaltinamasis matyt sparčiai išbėgo, ir iš karto puolė prie durų, nes pamatė, kad kaltinamasis jį prirėmęs, spaudžia prie durų. Pats neturėjo jokių galimybių pasipriešinti, nes buvo po infarkto, apsidėjęs kuprinėm ir dar priremtas prie sienos. Bijojo, kad antras infarktas neištiktų. Bibliotekininkės atidaryti durų negalėjo, nes jis buvo priremtas pusiau prie durų, pusiau prie stiklinės sienos. Šiaip ne taip nusistūmė, atsidarė durys ir bibliotekininkės tada išlaisvino, nes kitaip nebūtų išsilaisvinęs. Viskas vyko prie pat bibliotekos durų, laiptais žemyn nulipęs nebuvo. Kai buvo smaugiamas, negalėjo nei rėkti, nei ką sakyti. Gal 30–40 sekundžių truko tas jo užsmaugimas, nes iš karto supuolė bibliotekininkės ir jį išvadavo iš kaltinamojo. Jokių veiksmų prieš kaltinamąjį neatliko, nes neturi fizinių jėgų. Nebuvo kaltinamajam suėmęs už kaklo, nes rankos buvo nuleistos ir laikė krepšį, kuriame buvo dokumentai. Pamatė, kaip Ž. atlėkė ir jį išlaisvino. Tada kaltinamasis paleido ir nuėjo kažkur, o pats grįžo atgal į biblioteką, nes reikėjo atsigauti. Yra neįgalus, nustatytas 60 proc. nedarbingumas. Nedarbingumas nustatytas dėl infarkto ir jis buvo nustatytas prieš du mėnesius iki įvykio. Sveikatos neturi, todėl nėra jėgų smurtauti.

Liudytoja Ž. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip bibliotekos lankytoją. Ji sėdėjo salėje, savo darbo vietoje, ir konfliktas prasidėjo apsižodžiavimu salėje. D. tvarkė kompiuterį. Salėje sėdėjo A. ir jis pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad ten kažkas neveikė. Jie susižodžiavo nelabai gražiai ir viskas tuo pasibaigė. D. baigė tvarkyti kompiuterį ir išėjo į lauką. Pamatė, kad A. vejasi D.. A. išbėgo tekinas iš paskos į lauką. Kai tik A. išbėgo į lauką, tuoj pradėjo rėkti rūbininkė „ką darai, ką darai“. Tada bėgo iš paskos į lauką. Ten matė tą susistumdymą ir kaip A. laiko D. už kaklo, per alkūnę ant kaklo užspaudęs ne prie stiklo, bet ant laiptų. Pradėjo rėkti, kad policiją iškvies. Tada A. apsisuko ir nuėjo. Siūlė iškviesti greitąją D., nes jis buvo labai išbalęs. Gal minutė praėjo po to, kai D. išėjo iš bibliotekos į lauką, ir A. išbėgo tekinas jam iš paskos – pastūmė kėdę ir bėgo. Nematė už bibliotekos pastato ribų vykusio konflikto pradžios. Išgirdo tik trinktelėjimą durų ir kai išbėgo lauk, tai D. jau buvo smaugiamas. A. laikė nukentėjusiojo kaklą su alkūne, su ranka, o nukentėjusiojo rankos ant A. kaklo nebuvo, jis lyg ir kažkaip savo rankomis bandė atstumti A.. Nematė, kad D. rankos būtų buvę ant A. kaklo. A. buvo ant apalpimo ribos: jis buvo visas baltas, atsilošęs ir pagalvojo, kad jam tuoj prasidės širdies priepuolis. Tai buvo siaubinga ir košmariška, nes žmogus buvo užpultas savo darbo vietoje. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad buvo labai išsigandusi, kad buvo šokas, kad buvo sutrikdyta rimtis. Iš rūbininkės pozicijos matosi per duris, kas vyksta kieme, nes ten siena yra stiklinė ir yra tik saugos juostos. Kai išlėkė į lauką, tai kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo prie tos stiklinės sienos, gal metras iki vazono. Po pusvalandžio bibliotekoje turėjo vykti renginys, todėl bibliotekoje buvo sujudimas, buvo žmonių. Žmonės prieš tą renginį buvo sumišę, bet pats renginys prasidėjo laiku.

Liudytoja R. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip bibliotekos lankytoją. Nematė, kas vyko pačioje skaitykloje. Prieš tai, kai D. atėjo, turėjo greitai vykti renginys ir rinkosi pagyvenusios senjoros. Po to atėjo A.. Jis jau buvo piktas. A. nuėjo prie kompiuterio. Po to, kai jau D. ir A. susižodžiavo, ką iš nuogirdų girdėjo, D. išeidinėjo, jo paklausė, ar jam grasina. D. kažką „nu, nu“ pasakė ir išėjo. Jam iš paskos gal po 1–1,5 minutės į lauką sparčiu žingsniu ėjo A.. Per tą minutę ar pusantros D. tikrai galėjo nuo laiptų nulipti, tačiau nematė, ar jis nulipo nuo laiptų. Po to, kai į kiemą išėjo A., gal praėjus kokiai minutei, pamatė, kad D. jau priremtas prie stiklo. Greitai atidarė duris, pasakė „paleisk, iškviesiu policiją“. A. į tuos žodžius nereagavo. Tada dar kartą suriko, tuomet atbėgo Ž. ir ji kažkaip atplėšė juos. Po to, kai atidarė lauko duris, pamatė tą konfliktą, tai gal minutės laikotarpyje atbėgo ir Ž. prie durų. Ž. buvo pasimetusi. Pati išsigando. D. buvo visas išbalęs. Ten buvo pristoję ir moteriškių, susirinkusių į renginį. Iš darbo vietos pačios išėjimo į lauką durys nesimato, bet yra stiklinės pertvaros ir per jas pamatė, kad D. stovi jau prie to stiklo. Per tas stiklines pertvaras matosi, kas vyksta kieme. Kai išbėgo į kiemą, D. buvo priremtas prie sienos. A. viena ranka buvo užspaustas D. kaklas, o D. rankos buvo nuleistos. Kad D. rankos būtų buvę ant A. kaklo, to negalėjo būti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra šalia įėjimo į Panevėžio miesto savivaldybės viešąją biblioteką, esančią Kniaudiškių g. 34, Panevėžyje. Priėjimas prie pagrindinių durų yra užlipus betoniniais laipteliais arba užvažiavus metaline rampa iš šiaurinės pusės (b. l. 13–17).

2019 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 521/2019 (05) nurodyta, kad D. Š. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta, tačiau padaryta išvada, jog tikėtina, kad užduotyje nurodyti veiksmai galėjo D. Š. sukelti fizinį skausmą (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris ir yra inkriminuojamas kaltinamajam šiuo atveju. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai patvirtina ir pats kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje neneigia, kad viešoje vietoje (prie Panevėžio viešosios bibliotekos, esančios Kniaudiškių g. 34, Panevėžyje) panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir prispaudė jį prie bibliotekos pastato durų ar sienos, tačiau kaltinamasis įrodinėja, jog taip pasielgė gindamasis nuo nukentėjusiojo, kuris, kaltinamajam jį pasivijus ir paklausus, ar norėjo kažką pasakyti, nieko neatsakęs griebė kaltinamąjį už kaklo ir pradėjo smaugti. Kadangi, kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis pirmas pavartojo smurtą prieš kaltinamąjį, o kaltinamojo prieš nukentėjusįjį atlikti veiksmai buvo jo gynyba nuo nukentėjusiojo puolimo, byloje spręstina, ar A. Š. veiksmai buvo atlikti esant būtinosios ginties situacijai, nes asmuo turi teisę į būtinąją gintį (BK 28 straipsnio 1 dalis). Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo dar bibliotekos viduje. Pats kaltinamasis paaiškino, kad buvo piktas, nes negalėjo iš telefono persikelti nuotraukų į kompiuterį ir nukentėjusysis (kompiuterių meistras) jam nepadėjo to padaryti, todėl išsakė negražius žodžius. Dėl to, kad bibliotekoje elgėsi negražiai, kalbėjo netinkamu balso tonu, negerbė vyresnio žmogaus, kaltinamasis teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo. Netrukus po bibliotekoje kilusio žodinio konflikto su kaltinamuoju nukentėjusysis išėjo su daiktais iš bibliotekos, nes jo darbo laikas jau buvo pasibaigęs. Bibliotekoje kilusį žodinį konfliktą matė bibliotekininkė Ž. S., kuri taip pat matė, kad kaltinamasis skubiai išėjo iš bibliotekos iš karto po to, kai iš jos išėjo nukentėjusysis. Bibliotekoje kilusį žodinį konfliktą girdėjo kitoje patalpoje (arčiau išėjimo) buvusi rūbininkė R. M., kuri išeinančio nukentėjusiojo paklausė, ar jam grasina, ir matė, kad netrukus po nukentėjusiojo išėjimo paskui jį sparčiu žingsniu išėjo ir kaltinamasis.

Nors nė viena iš liudytojų nematė nukentėjusiojo ir kaltinamojo konflikto prie bibliotekos įėjimo pradžios, tačiau, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir sugretinęs juos tarpusavyje, teismas konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog A. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo pozicija, kad smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį jis atliko gindamasis nuo jo puolimo, atmestina kaip neįrodyta jo gynybinė versija, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai ir kuri prieštarauja byloje esantiems įrodymams, pagal kuriuos būtent kaltinamasis buvo piktas, pradėjo bibliotekoje konfliktuoti, elgėsi netinkamai ir už tai atsiprašė teismo posėdyje. Nukentėjusysis ir liudytojos kaltinamojo bibliotekoje išsakytus žodžius suprato kaip grasinimus nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į bibliotekoje kilusį žodinį konfliktą, kaltinamojo teiginys, kad išėjo iš bibliotekos paskui nukentėjusįjį tik norėdamas su juo pakalbėti, tikėdamasis, jog gal jis asmeniškai pasakys, kaip padaryti, kad persiųsti nuotraukas, vertintinas kritiškai.

Liudytoja R. M. paaiškino, kad jai iš darbo vietos pačios išėjimo į lauką durys nesimato, bet yra stiklinės pertvaros ir per tas stiklines pertvaras matosi, kas vyksta kieme. Tai, kad bibliotekos durys yra stiklinės ir šalia jų į abi puses yra stiklinės pertvaros, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (nuotraukomis). Kaip nurodė liudytoja R. M., gal praėjus kokiai minutei ji pamatė, kad D. jau priremtas prie stiklo. Kaltinamojo parodymai, kad pirmas smurtą prie bibliotekos įėjimo panaudojo nukentėjusysis, paneigti nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, jog būtent kaltinamasis sukėlė konfliktą bibliotekoje ir provokavo konflikto tąsa, kviesdamas jį „pasikalbėti“, be to, būtent kaltinamasis išėjo iš bibliotekos skubiai nukentėjusiajam iš paskos. Nukentėjusysis ne tik neturėjo priežasties smurtauti prieš bibliotekos lankytoją, bet tai neįtikėtina ir dėl jo sveikatos būklės – prieš du mėnesius iki įvykio nukentėjusysis buvo patyręs infarktą ir nuo to laiko nustatytas tik 40 proc. darbingumas.

Nors kaltinamasis teigė, kad po įvykio buvo žymės ant kaklo, padarytos nukentėjusiojo, šių kaltinamojo teiginių nepatvirtina jokie įrodymai. Nukentėjusysis nurodė, kad net gindamasis nebuvo kaltinamajam suėmęs už kaklo, nes rankos buvo nuleistos ir laikė krepšį, kuriame buvo dokumentai. Liudytojos taip pat patvirtino nemačiusios, kad D. rankos būtų buvę ant A. kaklo. Nukentėjusysis ir liudytojos anksčiau su kaltinamuoju jokių konfliktų neturėjo, apkalbėti neturi jokio pagrindo, o tai, jog jų parodymai dėl mažareikšmių aplinkybių skiriasi, nereiškia, kad šie parodymai yra nepatikimi, nes esminės jų parodymų aplinkybės sutapo, o tam tikrų detalių dėl patirto išgąsčio jie gali ir neatsiminti ar atsiminti ne itin tiksliai, pavyzdžiui, kaltinamasis buvo nukentėjusįjį prispaudęs prie stiklinių bibliotekos durų ar šalia jų esančios stiklinės pertvaros, įvardyti sekundžių / minučių tikslumu, kiek laiko praėjus kaltinamasis išėjo iš paskos nukentėjusiojo. Kurioje tiksliai vietoje kaltinamasis pasivijo nukentėjusįjį (prie pat durų nenulipus laiptais, ant laiptų ar jam jau nulipus laiptais), liudytojos nematė (jos pamatė konfliktą, kai nukentėjusysis jau buvo prispaustas prie bibliotekos pastato), o kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai šiuo aspektu skiriasi nežymiai (keliais metrais), tačiau tai nėra esminė aplinkybė, kurios tikslesnis nustatymas galėtų turėti įtakos veikos kvalifikacijai ar teismo išvadoms dėl asmens kaltės.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, atmestina kaltinamojo gynybinė versija, kad kaltinamajam priėjus, nukentėjusysis atsisuko, nieko nesakydamas griebė už kaklo ir pradėjo smaugti, dėl ko jam teko ginantis nuo nukentėjusiojo, prispaudžiant jį prie sienos, t. y. būtinosios ginties situacijos nagrinėjamu atveju nebuvo. Nagrinėjamu atveju A. Š. dienos metu prie vienos iš miesto bibliotekų tyčia naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį – viena ranka apglėbė nukentėjusiojo D. Š. kaklą, prispaudė prie stiklinių durų, taip jį smaugdamas, po to kitos rankos pirštais sugriebęs už kaklo jį smaugė. Toks kaltinamojo elgesys laikytinas įžūliu. Įvykį matę ir nukentėjusįjį nuo kaltinamojo gynusios liudytojos Ž. S. ir R. M. paaiškino, kad buvo labai išsigandusios, kad buvo šokas, nes po pusvalandžio bibliotekoje turėjo vykti renginys, todėl bibliotekoje buvo sujudimas, buvo žmonių. Žmonės prieš tą renginį buvo sumišę dėl įvykio. Tai reiškia, kad kaltinamasis savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu smurtu prieš kitą asmenį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams (aplinkai) ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamojo veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintą viešosios tvarkos pažeidimo sampratą, o jo kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 49), nebaustas administracine tvarka (b. l. 50), nuo 2016 metų dirba UAB „Rokvelas“ šaltkalviu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 53), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre registruotas nuo 1999 metų, paskutinis apsilankymas 2001 m. spalio 25 d., diagnozė – F32.1 (vidutinio sunkumo depresijos sutrikimas) (b. l. 57). Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. Š. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, ir duoti apie tai parodymų, todėl A. Š. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 70).

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 ir 60 straipsniai).

Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis sutinka atlikti viešuosius darbus, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu šios bausmės vidurkis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 93–95).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybei išieškotinos 7,60 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) valandų viešuosius darbus, juos įpareigojant atlikti per 6 (šešis) mėnesius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. Š. 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.