- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N-62-1821-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01465-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 50.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimo A. T. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimu A. T. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 191 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 100 Lt bauda su dešimties mažų elektros elementų, vieno didesnio elektros elemento, geltono metalo auskaro, keturių balto metalo grandinėlių ir laikrodžio konfiskavimu. Administracinė nuobauda skirta už tai, kad A. T. V. 2010 m. liepos 28 d., apie 13 val. 20 min., Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g.7, Marijampolėje, kalinčiam savo sūnui neteisėtai, nuslėpdama nuo patikrinimo bandė perduoti uždraustų daiktų, kurių negali turėti nuteistieji. Teismas darė išvadą, kad A. T. V. kaltę dėl padaryto pažeidimo įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, įspėjamasis lapelis bei atvykusio į pasimatymą su nuteistuoju piliečio asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo protokolas.
II.
Apeliaciniu skundu A. T. V. prašo neskirti administracinės nuobaudos arba skirti mažesnę nuobaudą, taip pat gražinti jai brangius daiktus, konfiskuojant tik laikrodžio elementus, kurie buvo skirti sūnui. Paaiškina, jog 1992 m. dėdienė jai padovanojo laikrodį, kurį vežė sūnui, kad jis jį sutaisytų, nes laikrodžio taisymas brangiai kainuoja. Teigia, kad turėjo daug išlaidų dėl laidotuvių, todėl nešė į turgų parduoti auskarą. Kadangi jo nepardavė, jis liko kelnių kišenėje. Nurodo, kad nepasitiki pataisos namų tikrintoja, todėl auskarą paslėpė. Tvirtina, kad buvo pasimetusi po laidotuvių ir, radusi senas grandinėles, nusinešė į pasimatymą su sūnumi. Pripažįsta, jog laikrodžio elementus nešė sūnui. Pažymi, kad serga depresija, perka brangius onkologinei ligai gydyti skirtus vaistus, todėl skirta bauda yra per didelė. Pažeidimą padarė pirmą kartą. Abejoja, ar pataisos namai teisėtai nutraukė vykusį pasimatymą su sūnumi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo A. T. V. skundo netenkinti. Nurodo, kad A. T. V. buvo įspėta Marijampolės pataisos namų įspėjamuoju lapeliu, tačiau nesilaikė jame numatytų reikalavimų ir padarė ATPK 191 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 191 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas, nuslėptas nuo patikrinimo perdavimas arba bandymas perduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, tardymo izoliatoriuose, sulaikytųjų sulaikymo vietose, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, perdavimo taisyklių uždraustų medžiagų, dirbinių ir daiktų, užtraukia baudą nuo 100 iki 250 Lt su medžiagų, dirbinių ir daiktų konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo apeliantės A. T. V. kaltę dėl ATPK 191 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė pasirašytinai buvo įspėta apie gręsiančią atsakomybę už uždraustų daiktų įnešimą bei perdavimą nuteistiesiems (b. l. 3). Tačiau po įspėjimo raštu A. T. V. apie turimą auksinį auskarą, balto metalo grandinėles, laikrodį bei elektros elementus pareigūnams nepranešė. Kaip matyti iš pačios A. T. V. rašytinio paaiškinimo, uždraustus perduoti daiktus ji buvo paslėpusi liemenėlėje (b. l. 5). Apeliantė taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. A. T. V. padarytas pažeidimas taip pat įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu (b. l. 2) bei kitais įrodymais.
Pastebėtina, kad A. T. V. nurodyti motyvai, dėl kurių ji bandė perduoti sūnui nurodytus daiktus, atsakomybei pagal ATPK 191 straipsnio 1 dalį kilti šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Nurodyti motyvai taip pat nedaro šio pažeidimo mažareikšmiu ir nesudaro pagrindo skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. A. T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikytinas jos prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, ji nėra bausta administracine tvarka. Tačiau šios aplinkybės jau buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teisme, todėl dar kartą apeliantės naudai nebevertinamos. Pažymėtina, kad skirdamas minimalią baudą, teismas taip pat atsižvelgė į A. T. V. negalią bei sunkią materialinę padėtį ir pagrįstai skyrė minimalią baudą. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai skyrė apeliantei papildomą nuobaudą – auksinio auskaro, balto metalo grandinėlių, laikrodžio bei elektros elementų konfiskavimą. Teisės pažeidimo daiktų konfiskavimas yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti (ATPK 20 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pagrindo ją keisti nėra.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. T. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.