Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-11-08 · Civilinė byla Nr. e2-1527-180/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
e2-1527-180/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01324-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
United Engineering
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, valstybės įmonei Registrų centrui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1527-180/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01324-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1.; (S) 3.1.18.1.1.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės United Engineering & Consulting Capital AG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4347-912/2018 pagal ieškovės United Engineering & Consulting Capital AG ieškinį atsakovėms: uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl hipotekos lakšto pakeitimo dalies pripažinimo negaliojančia ir hipotekos pakeitimo išregistravimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė United Engineering & Consulting Capital AG prašė: pripažinti negaliojančiu 2008 m. liepos 21 d. Hipotekos lakšto (identifikavimo Nr. 01120080019142) pakeitimą dalyje dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos D. K. 2010 m. sausio 20 d. įrašo „Duomenys hipotekos registre pakeisti, vadovaujantis 2010 01 08 d. nutartimi Nr. H-4. Pažymėjimas 01120100000361 apie Hipotekos registre įregistruotą pakeitimą yra neatskiriama šio lakšto dalis“ nuo jo sudarymo pradžios; pripažinti negaliojančiu Hipotekos registre įregistruotą 2010 m. sausio 20 d. Sutartinės hipotekos pakeitimą, identifikavimo kodas: 01120100000361, nuo jo sudarymo pradžios; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2018 m. birželio 27 d. antstolio D. K. paskelbtas varžytynes, registracijos Nr. 156402, kuriose už pradinę 4 080 000 Eur pardavimo kainą parduodamas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantis ir hipotekos pagrindu suvaržytas nekilnojamasis turtas: pastatas (unikalus Nr. 4400-1996-0913), esantis Vilniuje, Šeškinės g. 22, bei realizuojama UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą, kurio plotas – 0,9821 ha, paskirtis – kita (kadastrinis adresas: 0101/0020:71). Nurodo, kad antstolio paskelbtose varžytynėse, kurios turi baigtis 2018 m. liepos 27 d., realizuojamas nekilnojamasis turtas, kurio hipotekos apimtis ginčo hipotekos pakeitimo sandorio pagrindu išdidinta neteisėtai ir nepagrįstai. Varžytynėse tretiesiems asmens įsigijus šį nekilnojamąjį turtą, tikėtina ieškovei palankus teismo sprendimas liktų neįvykdytas ar jo įvykdymas būtų iš esmės apsunkintas dėl ginčo hipotekos objekto išnykimo (perleidimo tretiesiems asmenims). Be to, ginčijamo hipotekos sandorio pakeitimo objektas pardavinėjamas už daugiau kaip du kartus mažesnę kainą (nepriklausomo turto vertintoja UAB „Verslavita“ ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. VN-18-145, nustatė, kad 2018 m. liepos 9 d. ginčo hipotekos daikto vidutinė rinkos vertė siekia 9 432 000 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovės United Engineering & Consulting Capital AG prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

4. Teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė argumentų ir nepateikė pagrindžiančių duomenų, kad antstolis nepagrįstai nustatė turto pardavimo iš varžytinių kainą. Nesant tokių duomenų, ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta daugiau negu du kartus didesnė kaina, negali būti pakankamu pagrindu suabejoti antstolio nustatyta kaina.

5. Teismas taip pat sprendė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė, kurios reikalavimas būtų tenkintas pardavus turtą iš varžytinių, negalėtų užtikrinti tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Ieškovė United Engineering & Consulting Capital AG pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Skundžiama nutartis buvo priimta ne Vilniaus apygardos teismo, kuriam ieškovė pateikė savo ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuris skundžiamoje nutartyje yra minimas net du kartus – preambulėje, nurodant kokio teismo vardu yra priimama nutartis ir kokioje vietoje priimama nutartis, ir rezoliucinėje dalyje, nurodant nutarties apskundimo tvarką. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė imperatyviąsias teisės normas, įtvirtintas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktuose, kuriose aiškiai įtvirtinta, kad nutartyje turi būti teisingai nurodomas nutarties priėmimo laikas ir vieta (1 p.) bei nutarties apskundimo tvarka ir terminas (7 p.).

6.2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių galėjo būti neobjektyvus ir šališkas. Teismo darbuotojai apie ieškovės pareikštą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo informavo atsakovės atstovus ir antstolį D. K. dar iki teisėjo byloje paskyrimo ir ieškinio priėmimo.

6.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė jos (ieškovės) pateikta turto vertinimo atskaita, kurioje ginčo turtas įvertintas daugiau kaip du kartus didesne suma nei jis pardavinėjamas varžytinėse.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Skundžiamojoje nutartyje klaidingai nurodytas ją priėmusio teismo pavadinimas yra paprasčiausia techninė, rašymo apsirikimo klaida. Tokia rašymo klaida jokiu būdu nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to skundžiama nutartis priimta šališko teismo ar procesinis sprendimas dėl to yra neteisingas ar neteisėtas.

Šalies argumentai

7.2. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista jos teisė į nešališką, objektyvų ir nepriklausomą teismą. Nagrinėjama byla yra jau mažiausiai dešimta byla, kurioje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ar su jais susiję asmenys siekia bet kokiomis priemonėmis sustabdyti vykdymo veiksmus iš įkeisto turto. Dėl to atsakovė, aktyviai gindama savo interesus, skambina į teismų raštines ir teiraujasi informacijos, ar nėra jai pateiktų naujų. Jokie teisės aktai nedraudžia asmeniui domėtis teisme apie tai, ar jo atžvilgiu nėra pareikštų ieškinių.

7.3. Nagrinėjamoje byloje nėra būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Atsiliepimas

8. Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ieškovė atskiruoju skundu nereiškia reikalavimų VĮ Registrų centrui ir prašo atskirojo skundo argumentų pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. Ieškovė nesutinka su skundžiama nutartimi, visų pirma teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyviąsias teisės normas, įtvirtintas CPK 291 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktuose. Kaip nurodo ieškovė ir kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nutarties preambulėje ir rezoliucinėje dalyje vietoje Vilniaus apygardos teismo nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismą. Tačiau skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje nurodytas teisingas – Vilniaus apygardos teismo – pavadinimas. Taip pat, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pati ieškovė atskirąjį skundą pateikė būtent per Vilniaus apygardos teismą, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad skundžiamojoje nutartyje buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, nurodant klaidingą teismo pavadinimą, kuris turi būti teismo ištaisytas, tačiau dėl tokio apsirikimo iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti naikinama (CPK 328 str).

12. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo būti šališkas ir neobjektyvus, nes teismo darbuotojai informavo kitas bylos šalis apie ieškovės reiškiamą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar iki teisėjo byloje paskyrimo ir ieškinio priėmimo. Tokie ieškovės argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamos bylos medžiaga nėra pripažinta nevieša. Kitoms bylos šalims nėra draudžiama domėtis apie jiems pareikštus reikalavimus, atsiliepimus, pateiktus įrodymus, o taip pat dėl pateiktų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, nors CPK 147 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nedelsiant, t. y. nepranešus atsakovui, tačiau šioje teisės normoje taip pat įtvirtinta teismo teisė pranešti atsakovui, kai tai būtina (apie tai sprendžia teismas) apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Tai, kad atsakovai sužinojo apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš teismo darbuotojų, nėra procesinis pažeidimas dėl kurio skundžiama teismo nutartis turėtų būti pripažinta neteisėta (CPK 329 str. 1 d.).

13. Ieškiniu ginčijamas sandoris – 2008 m. liepos 21 d. Hipotekos lakšto (identifikavimo Nr. 01120080019142) dalies 2010 m. sausio 8 d. pakeitimą ir pakeitimo įregistravimą. Ieškinio turinys atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus, jame nurodyti faktiniai ir teisiniai pagrindai. Iš to yra pagrindas spręsti, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau ši aplinkybė neturi išankstinės galios, nes dėl ginčo esmės, ieškinio pagrįstumo teismas pasisakys galutiniame sprendime, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra viena iš būtinų sąlygų taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

14. Vienas iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų pagrindų – ginčijamo hipotekos sandorio pakeitimo objekto pardavimas už netinkamą, daugiau kaip du kartus mažesnę kainą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ieškinio reikalavimams užtikrinti, tačiau apeliantės ieškinyje nėra reikalavimo dėl varžytinių neteisėtumo, grindžiamo netinkama parduodamo objekto kaina. Taigi apeliantės argumentas, kad ginčo sandorio objekto pardavimas iš varžytinių turi būti sustabdytas dėl netinkamos pardavimo kainos, nesusijęs su ieškiniu ir nevertinamas. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškinio reikalavimą, vertindamas apelianto argumentą dėl turto pardavimo kainos, sietinos su būtinybe taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

15. Be ieškinio preliminaraus pagrįstumo būtina ir kita sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo, tikėtina palankus ieškovui teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Apeliantė šią sąlygą grindė tuo, kad, pardavus ginčo turtą varžytinėse, kurias prašoma stabdyti, jo (turto) grąžinimas, perleidus turtą tretiesiems asmenims, bus apsunkintas arba neįmanomas. Sutiktina su apeliantė, kad tokiu atveju grąžinti turtą, perleistą tretiesiems asmenims, tikėtina palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju būtų sudėtinga arba visiškai neįmanoma. Dėl to būtų pagrindas taikyti apeliantės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti ginčo turto varžytines. Pirmosios instancijos teismas šios sąlygos išsamiai netyrė. Taigi būtų pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę ieškinio reikalavimams užtikrinti, tačiau antstolio D. K. 2018 m. rugpjūčio 30 d. patvarkyme nurodyta, kad ieškovės prašomos sustabdyti varžytynes, registracijos Nr. 156402, buvo paskelbtos neįvykusiomis, ir tokiu atveju, išnykus ginčo objektui, varžytinių stabdymas netenka prasmės.

16. Nors teismas priėmė nutartį neįvertinęs visų reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl ko tokia nutartis turėtų būti panaikinta, tačiau dėl nustatytų ir aptartų aplinkybių (negaliojančių varžytinių) skundžiamą teismo nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė