Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (R.) skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl 2024 m. spalio 17 d. ir 24 d. sprendimų panaikinimo, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 9 d. ir 12 d. sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 17 d. ir 2024 m. spalio 24 d. sprendimų, Tarnybos 2024 m. gruodžio 9 d. ir 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė L. A. 2024 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniu pranešimu Nr. RV-24-5461 pranešė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. pareiškėja, bausmę atliekanti Šiaulių kalėjimo Šiaulių pusiaukelės namuose, į Pusiaukelės namus grįžo 17.44 val., nors pagal 2024 m. rugsėjo 6 d. patvirtintą individualios nuteistosios dienotvarkę Nr. RV-24-5356 turėjo grįžti iki 17.00 val.

Atlikus tarnybinį tyrimą 2024 m. spalio 11 d. surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. RV-24-6185 (toliau – Išvada) (b. l. 35-37). Tyrimo atlikimo metu buvo gauti papildomi dokumentai. 2024 m. rugsėjo 18 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pagal dienotvarkę grįžimas į Pusiaukelės namus visada būdavo iki 18.00 val. Ji pasirašė dienotvarkėje, nes pasitikėjo socialine darbuotoja. Nurodė, kad įvyko žmogiška klaida. Gautas Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinės darbuotojos, kuri atsakinga už nuteistųjų individualių dienotvarkių rengimą, 2024 m. rugsėjo 18 d. paaiškinimas, kuriame buvo nurodyta, kad nuteistosios individualią dienotvarkę 2024 m. rugsėjo 6 d. patvirtino Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininkė. Su patvirtinta dienotvarke nuteistoji buvo supažindinta pasirašytinai. Jokių korekcijų daryta nebuvo. 2024 m. rugsėjo 18 d. nuteistoji pristatė UAB „Senasis Sodžius“ pažymą, kurioje UAB „Senasis sodžius“ direktorė nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. nuteistoji dirbo nuo 7.30 val. iki 16.30 val. 2024 m. rugsėjo 19 d. buvo gautas papildomas nuteistosios paaiškinimas Nr. NPS-24-6646, kuriame ji nurodė, kad dirba UAB „Senasis Sodžius“ nuo 7.30 val. iki 16.30 val. ir baigusi darbą susitvarkiusi iš darbo išeina 17.00 val., todėl niekaip negali grįžti į Pusiaukelės namus per 30 min. Nurodė, kad jos darbo grafikas niekada nesikeitė. Akcentavo, kad po giminaičio mirties buvo emociškai palaužta, todėl pasirašė dienotvarkę nematydama, ką pasirašo.

Tarnybinio tyrimo metu el. paštu UAB „Senasis sodžius” administracijos buvo paprašyta pateikti rugsėjo mėnesio žiniaraštį ir UAB „Senasis sodžius” darbo tvarkos taisykles. 2024 m. rugsėjo 23 d. iš UAB „Senasis sodžius“ el. paštu buvo gautas žiniaraštis Nr. NPS-24-6704 ir darbo tvarkos taisyklės Nr. NPS-24-6703. Žiniaraštyje nurodyta, kad pareiškėja 2024 m. rugsėjo 10 d. dirbo 8 val., o darbo tvarkos taisyklėse nurodoma, kad darbas UAB „Senasis sodžius" trunka nuo 6.30 val. iki 15.00 val.

Išvada pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 str. 1 d. 1 p., Pusiaukelės namų veiklos aprašo 50 p. ir siūlyta skirti jai drausminę nuobaudą.

2024 m. spalio 17 d. sprendimu (b. l. 11) atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2024 m. rugsėjo 10 d. nustatytu laiku negrįžo į Pusiaukelės namus bei į tai, kad pareiškėja drausmine tvarka bausta du kartus, vadovaujantis BVK 79 ir 80 str., nuspręsta pareiškėjai skirti vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą.

2024 m. spalio 24 d. sprendimu (b. l. 12-13), vadovaujantis BVK 37 str. 7 d., atsižvelgiant į Išvadą bei į tai, kad pareiškėja 2024 m. rugsėjo 10 d. be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku negrįžo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, pareiškėjai bausmės atlikimo sąlygos iš atviro tipo pakeistos į pusiau atviro tipo paprastąją grupę.

Nesutikdama su nurodytais sprendimais pareiškėja Tarnybai pateikė skundus dėl jų panaikinimo. Tarnyba 2024 m. gruodžio 9 d. ir 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimais pareiškėjos skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. liepos 18 d.). BVK 5 straipsnyje reglamentuota nuteistųjų teisinė padėtis. Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (1 dalis). BVK 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad į bausmės atlikimo vietą atvykę nuteistieji ne vėliau kaip kitą dieną pasirašytinai supažindinami su bausmės atlikimo tvarka, jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Šią informaciją laisvės atėmimo vietų įstaiga pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta. Teisingumo ministro nustatyta tvarka bausmės atlikimo vietose turi būti skelbiamos nuteistųjų teisės, pareigos, jiems taikomi draudimai ir kita su laisvės atėmimo bausmių vykdymu susijusi aktuali informacija, taip pat nuteistųjų dienotvarkė.

Taigi, iš esmės nuteistųjų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Tokia įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai veiktų tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

BVK 50 straipsnyje nustatytos specialiosios laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai. Nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos (50 str. 1 d. 1 p.). BVK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurie nevykdo šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų (toliau - pažeidimai), gali būti drausminami jiems skiriant drausmines nuobaudas: 1) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma - iki trijų mėnesių; 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 3) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą. BVK 80 straipsnyje reglamentuota drausminimo priemonių skyrimo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems tvarka. Skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį bei pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (80 str. 2 d.). Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena drausminė nuobauda (80 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021).

2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-497/V-163 patvirtinto Pusiaukelės namų veiklos aprašo III skyriuje numatyta, kad pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji privalo dirbti ir (ar) mokytis (8 p.). Nuteistųjų, gyvenančių pusiaukelės namuose, darbas organizuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka (9 p.). Į darbą ar mokymosi įstaigą nuteistieji vyksta savarankiškai (12 p.). Rekomenduojamas darbo laikas – 40 val. per savaitę, dirbant kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio (13 p.). Visi nuteistieji vyksta į darbą ar mokymosi įstaigą ir iš jų grįžta į pusiaukelės namus individualioje nuteistojo dienotvarkėje, kuri sudaroma pagal darbo grafiką ar mokymosi (pamokų/studijų) tvarkaraštį, numatytu laiku ir maršrutu. Su individualia nuteistojo dienotvarke nuteistieji supažindinami pasirašytinai (14 p.). Individualioje nuteistojo dienotvarkėje nurodomi: nuteistojo savaitės užimtumas (darbas, mokymasis, dalyvavimas intervencinėse programose ir kt. veiklose), išvykos už pusiaukelės namų teritorijos ribų (į namus, kelionės į darbą ar mokymosi įstaigą, asmens sveikatos priežiūros įstaigą, asmeniniais tikslais maršrutai ir laikas). Šioje dienotvarkėje numatytų priemonių vykdymas kontroliuojamas kiekvieną dieną (32 p.).

Aprašo 50 punktas numato, kad nuteistieji, išvykę iš pusiaukelės namų teritorijos, turi laikytis patvirtinto maršruto, sekti laiką ir būti individualioje nuteistojo dienotvarkėje numatytose vietose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Įvertinus bylos medžiagą nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. pareiškėja į Pusiaukelės namus grįžo 17.44 val., nors pagal 2024 m. rugsėjo 6 d. patvirtintą individualią dienotvarkę turėjo grįžti iki 17.00 val. Tačiau pareiškėja teigia, kad vėlavimas įvyko ne dėl tyčios, o dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių – tą dieną ji dirbo iki 16.30 val., todėl per 30 min. piko metu negalėjo grįžti laiku, be to nežinojo apie pasikeitusi grįžimo laiką iki 17.00 val. Tam pagrįsti atsakovui ji pateikė darbdavio raštą bei savo raštišką paaiškinimą. Akcentuoja, kad tai buvo vienkartinis atvejis.

Iš byloje esančio UAB „Senasis sodžius” direktorės I. L. rašto nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. rugsėjo 10 d. dirbo UAB „Senasis sodžius” adresu Stoties g. 3, Šiauliai nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Be to, atsakovas nurodo, kad tyrimo metu pasitikslinus pareiškėjos darbdavio, paaiškėjo, kad nurodytą dieną pareiškėja dirbo 8 val. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų paneigiančių tai, kad pareiškėja 2024 m. rugsėjo 10 d. dirbo ne nuo 8.30 val. Taigi, vertinant, kad pareiškėjos darbas pagal darbo tvarkos taisykles ir žiniaraštį trunka 8 val., laikytina, kad pareiškėja darbą minėtą dieną turėjo baigti 16.30 val. Be to, tokius duomenis pateikė pareiškėjos darbdavys.

Byloje nenustatyta, kad pareiškėja nesilaikė patvirtinto maršruto ir buvo individualioje jos dienotvarkėje nenumatytoje vietoje. Tokių duomenų neteikia ir atsakovas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja į Pusiaukelės namus grįžo pavėlavus 44 min. Tačiau tiek Šiaulių kalėjimo viršininkas, tiek Tarnybos direktorius pareiškėjos nurodytas priežastis (nežinojo apie pasikeitusį dienotvarkės grįžimo laiką bei piko metu užtruko ilgiau važiuoti) nelaikė pateisinamomis priežastimis ir pavėlavimą prilygino pažeidimui.

Pagal Aprašo 48 p. kiekvienas nuteistasis kasdien, išvykdamas iš pusiaukelės namų ir grįžęs į juos, privalo Nuteistųjų atvykimo į pusiaukelės namus/išvykimo iš jų apskaitos žurnale (3 priedas) įrašyti savo išvykimo ir grįžimo laiką (valandas, minutes) bei pasirašyti. Aprašo 55 punkte numatyta, kad jeigu nuteistasis dėl ligos, nepalankių meteorologinių sąlygų arba kitų svarbių priežasčių negali nustatytu laiku grįžti į pusiaukelės namus, jis privalo nedelsdamas apie tai telefonu pranešti pusiaukelės namų darbuotojui, o šio nesant, – SVS vyriausiajam specialistui (budinčiajai pamainai) ar kitam nurodytam pareigūnui. Pagal Aprašo 60 punktą bendrosios nuteistųjų dienotvarkės išimtys galimos atsižvelgiant į patvirtintą individualią nuteistojo dienotvarkę.

Taigi, įvertinus Aprašo nuostatas, matyti, kad Apraše numatytos nuostatos yra bendro pobūdžio, šios nuostatos detalizuojamos, nurodant galimas išimtis, individualioje nuteistojo dienotvarkėje. Aprašo nuostatos leidžia nuteistajam t.t. atvejais nukrypti nuo individualios dienotvarkės, tačiau prieš tai informavus atsakingus asmenis.

Sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėja privalo laikytis individualioje dienotvarkėje numatytos tvarkos. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytas argumentas, kad ji su nauja individualia dienotvarke susipažino paskubomis ir neatkreipė dėmesio į tai, kad grįžimo laikas pasikeitė, o darbuotoja šio pasikeitimo neakcentavo, pripažintinas tikėtinu. Priešingu atveju, pareiškėjai žinant apie tai, kad ji turi grįžti iki 17.00 val., bet matant, kad iki numatyto laiko ji nespėja, tikėtina, kad, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, ji apie busimą vėlavimą informuotų atsakingą asmenį. Todėl teisėjų kolegija pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinusi pareiškėjos nurodytas vėlavimo priežastis linkusi tikėti pareiškėjos pozicija, kad ji nemanė, jog vėluoja sugrįžti į Pusiaukelės namus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nei atlikto tyrimo metu, nei nagrinėjant pareiškėjos skundus nebuvo aptariamas pareiškėjos maršrutas nuo darbo iki Pusiaukelės namų, kiek laiko vienu ar kitu būdu reikia tam, kad jį įveikti; kokiu laiku ir kokiais laiko intervalais važiuoja viešasis transportas ir t. t. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad laikas apie 17 val. yra piko metas, todėl viešasis transportas gali kiek nukrypti nuo numatyto laiko grafiko. Visų šių aplinkybių atsakovas nevertino.

Aprašo 33 p. numatyta, kad nuteistieji laisvu nuo darbo ar mokymosi laiku, nesant suplanuotų bendrų veiklų pusiaukelės namuose ar už jų teritorijos ribų, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įgaliotam pareigūnui leidus, gali išvykti už pusiaukelės namų teritorijos ribų iki 14 val. per savaitę, bet ne ilgiau kaip 4 val. per dieną asmeniniais tikslais (nusipirkti maisto, asmens higienos reikmenų, drabužių ir avalynės, į kirpyklą, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, pas advokatą, notarą ar antstolį, į kredito įstaigą, savitarpio ir socialinės pagalbos grupių susitikimus, programinius užsiėmimus ar religinės bendruomenės renginius, sporto klubą bei kitas vienkartines išvykas, padedančias nuteistiesiems resocializuotis). Pagal Aprašo 54 punktą grįžti į pusiaukelės namus nuteistieji turi ne vėliau nei 21.00 val.

Taigi, vertintina, kad nuteistieji pagal Aprašo nuostatas leidus atsakingam darbuotojui laisvu nuo įvairių užsiėmimų laiku, gali išvykti iš Pusiaukelės namų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos vėlavimas sąlygojo tai, kad ji praleido t.t. suplanuotą veiklą Pusiaukelės namuose, ar į Pusiaukelės namus grįžo po 21.00 val.

Pagal Aprašo 38 p., jei nuteistieji nevykdo individualiame resocializacijos plane jiems numatytų priemonių ar nesilaiko individualios nuteistojo dienotvarkės, kiekvienu atveju tai nedelsiant aptariama su pačiu nuteistuoju, išsiaiškinamos priežastys, aplinkybės ir Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimo viršininkui pateikiama informacija bei dokumentinė medžiaga sprendimui dėl atitinkamų priemonių taikymo priimti.

Byloje nėra duomenų, kad vėlavimo priežastys, turint omenyje, kad tai atsitiko pirmą kartą, geranoriškai buvo aptariamos su pareiškėja. Šiuo atveju paminėtina, kad Pusiaukelės namai – tarsi tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės. Lietuvos ir užsienio šalių praktika rodo, kad grįžimas į visuomenę per Pusiaukelės namus užtikrina reikšmingai mažesnį pakartotinį nusikalstamumą, geresnę nuteistųjų integraciją į visuomenę. Pusiaukelės namų tikslas – palengvinti bausmę bebaigiančių atlikti nuteistųjų integraciją į visuomenę bei leisti įkalintiems asmenims palaipsniui prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, čia įvykusių pokyčių (duomenys deklaruojami Lietuvos kalėjimų tarnybos internetiniame puslapyje www.kalejimai.lt).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos 44 min. vėlavimas grįžti į Pusiaukelės namus, esant susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms, laikytinas mažareikšmiu formaliu dėl pateisinamų priežasčių atsitikusiu pažeidimu. Pažymėtina, kad šis pakankamai trumpalaikis pareiškėjos vėlavimas nei atsakovei, nei visuomenei nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėjai yra sukeltos žymiai didesnės neigiamos pasekmes nei formalus individualios dienotvarkės nesilaikymas.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, išnagrinėjęs skundą, turi teisę nuteistajam paskirtą drausminę nuobaudą sušvelninti arba panaikinti, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino visas pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu drausminė nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam (80 str. 8 d.). Jeigu nuteistajam per tris mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam – per du mėnesius nuo drausminės nuobaudos įvykdymo dienos nepaskiriama nauja drausminė nuobauda, laikoma, kad šis nuteistasis drausminių nuobaudų neturi (80 str. 9 d.).

Pažymėtina, kad 2024 m. spalio 17 d, sprendime nurodyta, kad pareiškėja drausmine nuobauda bausta du kartus, tačiau atsakovas nei tyrimo metu, nei nagrinėjant pareiškėjos skundus, nenurodė duomenų, kada konkrečiai pareiškėja buvo bausta drausmine nuobauda.

Vertinant tai, jog 2024 m. spalio 17 d. paskirta nuobauda pareiškėjai sukėlė griežtas pasekmes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skiriant tokią nuobaudą, kuri įtakojo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo priėmimą, reikalingas nuodugnesnis pažeidimo padarymo aplinkybių išsiaiškinimas. Esant itin formaliam pažeidimui reikalingas išskirtinis ir proporcingas nagrinėjamo atvejo vertinimas. Tačiau tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 17 d. ir 2024 m. spalio 24 d. sprendimais, tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 9 d. ir 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimais formaliai konstatuotas pažeidimas ir taikytos neproporcingos poveikio priemonės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurie nevykdo šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų, gali būti drausminami jiems skiriant drausmines nuobaudas. Taigi, įstatymų leidėjas nenustatė imperatyvios pareigos, esant bet kokiam nuteistojo asmens pažeidimui, privalomai skirti drausminę nuobaudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai galėjo būti paskirta kita formaliai padarytam pažeidimui proporcinga poveikio priemonė (pvz. įspėjimas).

Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiami sprendimai iš esmės yra neteisėti ir nepagrįsti, dėl to naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos A. S. (R.) skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. NSN-24-299 „Dėl nuteistosios A. R. nubaudimo“.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. NĮ-24-1001 „Dėl nuteistosios A. R. bausmės atlikimo sąlygų keitimo“.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 2S-6991 „Dėl skundų išnagrinėjimo“.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 2S-7119 „Dėl skundų išnagrinėjimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.