Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-800-719/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-14
Bylos Nr.
1S-800-719/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos
Teisėjas Artūras Dilys Nr. 1S-800-719/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14., 2.12.4., 2.8.12. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 14 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Ridikas,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-08-20 nutarties, kuria patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-02-22 Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartimi J. Ž. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų BK 187 str. 2 d. (du epizodai), padarymą, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2011-08-22 ir 2012-02-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis J. Ž. pratęstas.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-08-20 nutartimi patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir J. Ž. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Šalies argumentai

Skundu Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti 2012-08-20 Rokiškio rajono apylinkės nutartį bei priimti nutartį pratęsti J. Ž. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teigia, kad teismo išvada, jog J. Ž. psichinė būklė yra pagerėjusi ir stabili, jos tolesnis gydymas turi būti tęsiamas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, neatitinka VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikime esančios medžiagos. Pažymi, kad teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, jog J. Ž. yra socialiai pavojinga, o 2012-02-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartyje pažymima, kad J. Ž. konfliktuoja su kitomis palatos ligonėmis, visai nekritiška savo būsenai, įvykdytai veikai, nesidomi jokia veika, smurto rizika yra vidutinė. Prokuroro manymu, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog J. Ž. psichinės sveikatos būklė pagerėjo ir jos socialinis pavojingumas sumažėjo tiek, kad ji toliau galėtų gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-08-20 nutartis yra teisėta, J. Ž. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pagrįstai pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į rekomendacinio pobūdžio sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas ar panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Prokuroras, nesutikdamas su J. Ž. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimu švelnesne, skunde pažymi, kad teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, jog J. Ž. yra socialiai pavojinga, o 2012-02-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartyje pažymima, kad J. Ž. konfliktuoja su kitomis palatos ligonėmis, visai nekritiška savo būsenai, įvykdytai veikai, nesidomi jokia veika. Kaip matyti, šios prokuroro nurodomos aplinkybės susijusios su ankstesne J. Ž. anamneze. Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, vien ankstesnis jos elgesys negali būti pagrindu pratęsti taikomą priverčiamosios medicinos priemonę bei kliūtimi ją keisti švelnesne. Ankstesnis J. Ž. elgesys turi būti vertinamas esamų ją bei jos psichinę būklę apibūdinančių aplinkybių kontekste.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. Ž. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydoma nuo 2010 m. liepos 12 d., jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio pakitimu. 2012-07-26 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 328 nurodyta, kad J. Ž. psichinė būklė per stebėjimo laikotarpį buvo stabili, agresijos, išreikštų afektų, psichozės reiškinių nebuvo, vaistus vartoja. Šią išvadą patvirtino teismo posėdyje dalyvavusi ligoninės atstovė. 2012-07-17 smurto rizikos įvertinime nurodyta, kad J. Ž. stokoja savivokos, jai trūksta kritikos padarytos veikos bei ligos atžvilgiu, išlieka impulsyvių reakcijų tikimybė, nenoriai užsiima kokia nors prasminga veikla, tačiau ji laikosi paskirto rėžimo, vykdo ligoninės personalo nurodymus. Pagal smurto rizikos įvertinimo HCR-20 tyrimą šiuo metu J. Ž. smurto rizika yra vidutinė ir susidūrus su stresogeniniais faktoriais bei vartojant alkoholį gali didėti. Nepaisant šios aplinkybės, Rokiškio psichiatrijos ligoninė teikime dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pakeitimo nurodė, kad J. Ž. psichikos sveikatos būsena pagerėjo ir buvo stabili. Todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes gydytojų komisija savo išvadoje pateikė rekomendaciją J. Ž. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą pakeisti į stebėjimą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Šią rekomendaciją teisme palaikė ir tokią pat nuomonę išreiškė J. Ž. gydanti gydytoja R. B. – jos nuomone, J. Ž. gali gydytis ambulatorinėmis sąlygomis, jos būklė nebloga. Gydytoja teismo posėdyje teigė, kad J. Ž. gydymui ambulatorinėmis sąlygomis būtinas suaugusio asmens buvimas šalia bei rūpinamasis, kad pacientė nevartotų alkoholio, nedarytų pažeidimų. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. Ž. turi kur gyventi ir kas ja rūpintųsi, pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavęs J. Ž. brolis Č. Ž. išreiškė norą bei sutikimą rūpintis seserimi J. Ž., užtikrinti jos gydymą. Duomenų, kad šeimos nariai neturi galimybių prižiūrėti J. Ž., teismui pateiktoje medžiagoje nėra, kas atitinkamai sąlygoja išvadą, kad yra tinkamos sąlygos jos priežiūrai ir gydymo užtikrinimui. Taigi geri J. Ž. socialiniai ryšiai su artimaisiais, visų galimybių ir noro padėti jai išlaikyti gydymo stacionare metu pasiektą sveikatos būklės pagerėjimą buvimas nagrinėjamu atveju yra svarbus veiksnys. Svarbu ir tai, kad pati J. Ž. supranta esanti ligonis ir būtinybę gydytis, ką patvirtina jos vaistų vartojimas ir pasižadėjimas toliau juos vartoti. Šie duomenys, taip pat J. Ž. teisme išsakytas atsiprašymas už savo padarytas veikas ir pažadas daugiau taip nesielgti, rodo, kad J. Ž. sugeba (kiek tai įmanoma esant jos ligai) kritiškai įvertinti savo tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą ir ji jaučiasi atsakinga už savo elgesį ir ligos eigos kontrolę ambulatorinio gydymo metu. Taip pat pažymėtina, kad sutinkamai su gydytojos teisme duotu paaiškinimu, pagal pacientės diagnozę J. Ž. tokia ir liks, kas rodo nebegalimą jos psichinės sveikatos pagerėjimą, o galimą tik esamo sveikatos lygio palaikymą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad nėra būtinybės J. Ž. gydyti stacionare ir ambulatorinis stebėjimas šiuo atveju yra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-08-20 nutartį prokuroro skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-08-20 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas