- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-05
- Bylos Nr.
- T-811-1055/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33181-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl nuosprendžio patikslinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. H. (L. H.) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį galutine 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, L. H. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su nukentėjusiuoju S. V.. L. H. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 17 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas. Teikime nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius 2023 m. gegužės 15 d. vykdymui gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. baudžiamąjį įsakymą. Teikime prašoma patikslinti, ar L. H. paskirta intensyvi priežiūra, informuoti dėl nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei nustatyti laiką ir vietą, t. y. nuo kelintos iki kelintos valandos nuteistasis L. H. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, kad būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.
Visų pirma pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu L. H. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su nukentėjusiuoju S. V.. Taigi, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. baudžiamojo įsakymo rezoliucinės dalies aiškiai matyti, kad intensyvi priežiūra taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą nebuvo skirta.
Be to, BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne. Toliau sakinyje teismo diskrecija (galimybė) atidėti paskirtos bausmės vykdymą yra jungiama jungtuku „ir“, kadangi jungtukas „ir“ jungia vienarūšes sakinio dalis („gali atidėti ir paskirti“), todėl neabejotina, kad „paskirti“ yra ne imperatyvi forma, o taip pat teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti. Kaip yra formuluojama imperatyvi nuostata, galima spręsti palyginant BK 75 straipsnio 1 dalį su to paties BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatų formulavimu. Pastarojoje imperatyvus reikalavimas formuluojamas aiškiai nurodant, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis (pirmoji dalis neminima) teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas išaiškino, kad atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai (Lietuvos A. T. 2023 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, į tai, kad teismo baudžiamajame įsakyme aiškiai nurodyta, jog arešto bausmės vykdymas atidedamas neskiriant intensyvios priežiūros, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas dėl nuosprendžio patikslinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.