Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-774-594/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
1S-774-594/2017
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00006-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-774-594/2017Proceso Nr. 1-68-3-00006-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. Č. (toliau – A. Č.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. liepos 31 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 95-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. Č..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. Airijos Respublikos Centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už tai, kad 2006 m. gegužės 18 d. futbolo aikštyne, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą – smūgius iki sąmonės netekimo, pasikėsino lytiškai santykiauti su savo sugyventine prieš jos valią. Už šių veiksmų padarymą jam buvo paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi Airijos Respublikos Centrinio baudžiamųjų bylų teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžiu A. Č. paskirta bausmė buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi, 149 straipsnio 1 dalimi, nustatant A. Č. 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 1 d. Bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 1 d.2017 m. liepos 31 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-142 nutarta taikyti nuteistajam A. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis A. Č. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.Nuteistojo teigimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta remiantis vien tik subjektyvia teisėjo nuomone, iš esmės nenurodant jokių argumentų, kurių pagrindu galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad teismo priimtas sprendimas yra teisingas. Pasak nuteistojo, bausmės atlikimo laikotarpiu pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių jis nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį skatintas, laisvėje mokėsi ir įgijo staliaus specialybę, pataisos įstaigoje dirba, todėl vien šių duomenų turėjo pakakti jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. Č. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su apelianto rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. Č. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga šiuo atveju vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau įvertinus ir tai, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.Pritariant Komisijos išvadoms, pažymėtina, kad nors A. Č. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už pasikėsinimą įvykdyti sunkų nusikaltimą, įtvirtintą BK 149 straipsnio 1 dalyje, tačiau praeityje jis teistas nebuvo, yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikalaujamą bausmės dalį, kas suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl negali būti vertinama kaip per maža ar aiškiai prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui. Tokiu būdu, sprendžiant A. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje sudaro pagrindą manyti, kad A. Č. laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, bausmę A. Č. atlieka paprastosios grupės sąlygomis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių ir nustatytų režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, už gerai atliekamą darbą gamyboje vieną kartą buvo paskatintas. Šių, išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad nuo 2017 m. gegužės 15 d. (nuo 2011 m. lapkričio 1 d. bausmę jis atlikinėjo Airijos Respublikoje) A. Č. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvėjo vienetininko pareigose, iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios jis taip pat dirbo, jo darbinė patirtis stabili, darbui jis yra motyvuotas ir lygtinio paleidimo atveju – skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ minkštų baldų apmušėjo pareigose, kas įvertinus tai, kad vykdomųjų dokumentų dėl žalos išieškojimo iš nuteistojo pataisos namuose negauta, o jo lėšų tvarkymas ir pajamos nėra probleminė sritis, suponuoja pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje A. Č. sugebės tinkamai resocializuotis, integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad, sutinkamai su 2017 m. liepos 13 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo gyvenimo stilius nėra orientuotas į nusikalstamumą, jis motyvuotas laikytis įstatymų, atpažįsta vietas ir veiklas, kurių reikia vengti siekiant pakartotinai nenusikalsti. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą įvertintini ir jo socialiniai ryšiai su artimaisiais, neabejotinai galintys veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. Č. turi du brolius, penkias seseris. Socialinius ryšius su šiais asmenimis nuteistasis palaiko, juos apibūdina kaip šiltus. Be to, laisvėje nuteistasis turi draugų ir pažįstamų, su kuriais jo socialiniai ryšiai taip pat nenutrūkę, kas visumoje leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs. Nors vertinamu atveju jis ir buvo nuteistas už pasikėsinimą lytiškai santykiauti su savo sugyventine prieš jos valią, tačiau šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis suvokia, jog turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, įvykdytas nusikaltimas buvo vienintelis žinomas nuteistojo savitvardos praradimo atvejis, todėl, įvertinus asmenines A. Č. savybes, pagrįstai manytina, jog tokie jo veiksmai ateityje nepasikartos. Neabejojant šia išvada svarbu paminėti ir tai, kad pataisos namuose nuteistojo savitvardos praradimo atvejų nebuvo fiksuota, o išėjęs iš pataisos namų nuteistasis turi konkrečius planus – ketina grįžti gyventi į savo motinos namus kartu su sugyventine ir sūnumi, rūpintis savo šeima, o šių tikslų įgyvendinimas neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo. Nors nuteistojo ryšiai Socialinio tyrimo išvadoje ir priskirti vienam iš A. Č. pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, sutikti su šiais duomenimis, teisinio pagrindo nėra. Vien tai, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką savo sugyventinės atžvilgiu nelaikytina pakankamu pagrindu spręsti, kad jo socialiniai ryšiai gali lemti pakartotinį nusikalstamumą, juo labiau, jog, pasak A. Č., lygtinio paleidimo atveju jis ketina gyventi su savo sugyventine ir sūnumi, rūpintis savo šeima, kas neabejotinai atskleidžia pakitusį nuteistojo požiūrį į šeimos vertybes. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog remiantis teismui pateiktais duomenimis A. Č. anksčiau nėra teistas, nusikalstama veika įvykdyta dar 2006 m. ir duomenų, kad jis būtų vėl nusikaltęs, nėra.Analizuojant A. Č. asmenybės pokyčius bei jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, akcentuotinas ir jo pakitęs mąstymas. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. Č. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta, jo požiūris į kriminalinio pasaulio neformaliąsias tradicijas yra neigiamas, diskriminacinių nuostatų nestebima, A. Č. neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko nuteistųjų hierarchijos bei nerašytų taisyklių, kas leidžia neabejotinai teigti, jog A. Č. turi tvirtą nuomonę ir geba atsilaikyti neigiamai kitų nuteistųjų įtakai. Be to, nuteistasis sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji jam gali būti naudinga, kas atsižvelgiant į tai, kad viso lygtinio paleidimo laikotarpiu asmuo yra probuojamas, jo elgesys yra stebimas probacijos pareigūnų, yra itin aktualu. Šių duomenų kontekste sutikti su Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, remiantis kuriais, nuteistojo mąstymas ir elgesys gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumą (šis veiksnys priskirtas pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams), nėra jokio objektyvaus pagrindo. Minėta, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, baustas už režimo reikalavimų pažeidimus jis nebuvo, vieną kartą buvo paskatintas už gerai atliktą darbą, jo mąstymas, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, neabejotinai kinta tik teigiama linkme, ką neabejotinai patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atitinkanti 24 balus pagal OASys metodiką. Be to, sutinkamai su pateiktais duomenimis, šis rezultatas nuo nuteistojo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo 14 balų, t. y. nuo 38 iki 24 balų. Sutinkant su Komisijos išvadomis atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2017 m. liepos 19 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį mažinantys veiksniai – tinkamos laisvėje gyvenimo sąlygos, neigiamas požiūris į psichiką veikiančias medžiagas (bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, apklausos metu išsako neigiamas nuostatas narkotikų vartojimo atžvilgiu, asmens byloje duomenų, susijusių su alkoholio vartojimu ar piktnaudžiavimu juo, nėra, nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas blaivus), profesinė kvalifikacija ir konkurencingumas darbo rinkoje, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai gali padėti nuteistajam integruotis į visuomenę laisvėje ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad teigiamai A. Č. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus, į kuriuos iš esmės jau buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę bei parenkant jos dydį, ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima auklėti neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisija, taikydama nuteistajam A. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis naikintina ir dėl nuteistojo A. Č. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2017 m. liepos 31 d. Komisijos nutarimas Nr. 95-142 dėl A. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paskiriant jam įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2017 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 95-142 dėl nuteistojo A. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, įpareigoti nuteistąjį A. Č.:

- per 15 (penkiolika) dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė