Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 3.1.2.2.2; 3.1.14.8.2; 3.2.3.2; 3.2.7.1

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 15 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinio atsakovui P. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. sausio 11 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo prašoma iš atsakovo priteisti bankroto administravimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti kaip teismingą Panevėžio apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškinys teismingas Panevėžio apylinkės teismui, tokią savo išvadą motyvuodamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Tačiau minėta nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina. Vadovaujantis šiuo metu esama teismų praktika, ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis taikoma tokiu atveju, kai ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitus reikalavimus bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams bankroto administratorius reiškia kaip bankrutuojančios įmonės atstovas, t. y. bankrutuojančiuos įmonės vardu ir interesais. Kuomet bankroto administratorius reiškia ieškinį, gindamas savo asmeninius interesus ir teisę gauti atlyginimą už atliktus administravimo veiksmus bei siekia iš atsakingų asmenų išsiieškoti patirtas išlaidas, kurias iki tol dengė iš savo lėšų, laikytina, kad tokiu atveju jis atstovauja ne bankrutuojančiai įmonei, o veikia kaip atskiras juridinis asmuo. Tokiu atveju bankroto administratorius ieškinį turi reikšti ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, kurioje išimtinis teismingumas nėra nustatytas. Toks ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, ieškinį pareiškiant pagal CPK 29 straipsnį, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą (žr. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-349-440/2014, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-484-425/2013).

Iš valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenų bazės išrašo apie asmenį nustatyta, kad atsakovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji (deklaruota) vieta – (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo neteismingas Panevėžio apylinkės teismui.

Ieškovui išaiškintina jo teisė su tuo pačiu ieškiniu kreiptis į Kauno apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290-291 straipsniais, teismas

nutarė:

ieškovo bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinį atsakovui P. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo atsisakyti priimti kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovui jo teisę su tuo pačiu ieškiniu kreiptis į Kauno apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.