- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-485-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00076-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- O. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui O. V. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. G. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4991-3011/2015, kuria nustatytos nepilnamečio sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis sūnus), išlaikymo sąlygos, ir priteisti iš atsakovo O. V. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis piniginėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystes, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
3. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), t. y. šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija. Ieškovė su ieškiniu pateikė teismui pažymą dėl privalomosios mediacijos, iš kurios matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. rugsėjo 2 d. raštu kreipėsi į atsakovą per socialinį tinklą Facebook su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo, kad nėra gautas atsakovo sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, kad atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad nurodytu socialinio tinklo Facebook profiliu (duomenys neskelbtini) naudojasi atsakovas. Teismui taip pat nepateikti kiti duomenys, kad atsakovas buvo realiai informuotas apie mediacijos procesą (siųstas pranešimas registruotu paštu atsakovo gyvenamosios vietos adresu) ar kiti duomenys, leidžiantys spręsti, kad atsakovui nepriimtinas mediacijos procesas (pavyzdžiui el. paštu pateiktas atsakovo atsisakymas ir pan.). Šiuo atveju, teismui kilo pagrįstų abejonių, ar realiai atsakovas buvo informuotas apie privalomą mediaciją ir sąmoningai nesutiko su privalomąja mediacija, juolab kad ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas šiuo metu yra išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį. Ieškovė turi dėti visas pastangas realiai įgyvendinti privalomosios mediacijos institutą ir bandyti realiai susisiekti su atsakovu.
4. Teismas sprendė, kad mediacijos procedūra nebuvo realiai vykdoma nesiekiant teisminės mediacijos instituto esminio tikslo – realios teisinės taikos tarp šalių atkūrimo. Šalių ginčas yra tokio pobūdžio, kad yra reali tikimybė, jog bus išspręstas mediatoriaus ir ieškovės atstovės advokatės pagalba. Teismas pažymėjo, jog šalių ginčas nėra tokio pobūdžio, kad iš karto reikėtų teismo įsikišimo apeinant privalomąją mediaciją, kurios institutas buvo tam ir įsteigtas, kad būtų suteikta šalims reali galimybė ginčą baigti ikiteisminiu būdu, nedidinant teismo laiko sąnaudų ir savo piniginių išlaidų. Teismas taip pat nurodė, kad dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių su prašymu nebūtinai turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į savo nuožiūra pasirinktą mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. ieškovė laikėsi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ji pateikė Tarnybai prašymą dėl privalomosios mediacijos, nurodydama visus jos turimus duomenis apie atsakovą. Tikslesnių atsakovo duomenų – jo dabartinės gyvenamosios vietos užsienyje, jo telefono numerio – ieškovė neturi, todėl ji negali pakartotinai pasinaudoti mediacija, nes nurodytų tik tuos pačius turimus duomenis apie atsakovą. Be to, ieškovė neturi teisės antrąkart pasinaudoti valstybine mediacija, o samdytis mediatorių ieškovė neturėtų finansinių galimybių, dėl to jai ir buvo suteikta valstybinė teisinė pagalba.
1.2. Skundžiama nutartis pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas teikia nepakankamą išlaikymą vaikui, o atsisakant priimti ieškinį dėl išlaikymo vaikui padidinimo, ieškovei užkertamas kelias gauti vaikui didesnį išlaikymą.
1.3. Valstybinė teisinė pagalba ieškovei suteikta tik teisinėms paslaugoms, susijusioms su bylos parengimu teismui ir atstovavimui ieškovei pirmosios instancijos teisme, todėl nepagrįstas teismo nutarties motyvas, kad atstovaujanti advokatė galėtų ieškovei atstovauti mediacijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) dėl to, kad nebuvo vykdyta mediacijos procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4991-3011/2015 ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis piniginėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystes, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.
10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).
11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
12. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
13. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
14. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 22 d. pažymos dėl privalomosios mediacijos Nr.(11 7Mr)(M? P? 22¨4721)MPA-9618 matyti, kad Tarnyba 2022 m. rugsėjo 2 d. per socialinį tinklą Facebook (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Nurodyta pažyma Tarnyba informavo, kad nėra gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.
15. Pažymėtina, jog privalomoji mediacija nėra savitikslis ir formalus dalykas ir įstatyme nustatyta privalomąja išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka turi būti pasinaudota realiai, siekiant tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą, o ne formaliai, dėl to pranešimas dėl mediacijos neturi būti išsiųstas tik formaliai. Šiuo atveju pranešimo atsakovui išsiuntimas per socialinį tinklą Facebook, nesant pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas tuo socialiniu tinklu naudojasi ir pranešimą tikrai gavo, yra laikytinas formaliu ir neatitinkančiu rungimosi principo.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pranešimo apie mediaciją, kaip ir bet kurių kitų procesinių dokumentų, įteikimo svarbą lemia tai, kad tik tada, kai dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymo nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai, šie asmenys turi galimybę ginti pažeistas teises, įgyvendinti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam ir kitus principus. Pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovei. Taigi ieškovė privalomojoje išankstinėje neteisminėje ginčo sprendimo procedūroje taip pat turi pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Byloje ieškovė siekia, kad būtų tik formaliai įvertinta, jog ji pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, t. y. privalomąja mediacija, tačiau toks vertinimas neatitiktų nei Mediacijos įstatymo, nei įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos instituto paskirties ir tikslų.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.