Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, deklaruota gyvenamoji vieta – Šiaulių miesto savivaldybė, netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d. padarymu.

kad J. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2008 m. sausio 27 d., apie 12 val., asmeninio konflikto su kartu girtavusiu Č. A. metu, nukentėjusiajai R. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, virtuvėje du kartus peiliu dūrė Č. A. į krūtinę, tuo padarydama jam durtines – pjautines krūtinės ląstos žaizdas su blužnies ir kepenų sužalojimu, dėl ko, išsivysčius kraujavimui į pilvo ertmę ir krūtinplėves, Č. A. 2008 m. vasario 7 dieną, 4 val., Šiaulių apskrities ligoninėje mirė. Šiais savo veiksmais J. G. tyčia nužudė Č. A..

Kaltinamoji J. G. apklausiama teisme kalta prisipažino ir parodė, kad 2008 m. sausio 27d. su teta R. A. ir dėde Č. A. nuo ryto 8 valandos gėrė alkoholinius gėrimus, turėjo nusipirkę du butelius degtinės. Iš vakaro taip pat buvo gėrę, miegoti nuėjo po 24 valandos. Apie 10-11 val. R. A. nuėjo į kitą kambarį atsigulti, o ji su Č. A. pasiliko virtuvėje dviese ir toliau gėrė. Abu dar išgėrė antrąjį butelį degtinės. Konflikto esmės neatsimena, nes buvo girta. Pykosi su Č. A. iš vakaro, nes ji ir R. A. norėjo nukelti mikrobangų krosnelę nuo šaldytuvo, o Č. A. tam prieštaravo. Išgėręs jis būdavo piktas, „koliodavosi“. Rimtesnių konfliktų lyg ir nebuvo. Įvykio metu ji stovėjo prie virtuvinio stalo ir pjaustė lašinukus, o Č. A. sėdėjo fotelyje. Ji ėmė mikrobangų krosnelę, norėjo ją nukelti, Č. A. tikriausiai neleido, bet daugiau nieko neprisimena. Č. A. kaip sėdėjo fotelyje, taip ir nukrito jai prie kojų. Kaip dūrė peiliu,- neatsimena, bet žino, kad dūrė tuo peiliu, kuriuo pjaustė lašinukus. Kitų asmenų virtuvėje nebuvo. Gali būti, kad dūrė du kartus. Ant Č. A. megztinio krūtinės srityje pamačiusi kraują, pradėjo šaukti R. A., paėmė rankšluostuką ir pakišo po megztiniu, kad užspausti žaizdą. R. A. pasakė, kad įdūrė peiliu Č. A., kad reikia kviesti „greitąją“. Po perdūrimo su Č. A. dar bendravo, jis prašė nekviesti „greitosios“, prašė atnešti jam pagalvėlę, sakė, kad nieko čia nėra, bet ji sakiusi, kad reikia kviesti „greitąją“. R. A. iškvietė „greitąją“ „Greitoji“ atvažiavo, sutvarkė jį ir išsivežė į ligoninę. Ji išvažiavo kartu su Č. A. į ligoninę, nes ji gyveno pas A. ir visada Č. A. lydėdavo pas gydytojus. Santykiai su Č. A. buvo geri kol neišgerdavo, nes girtas jis „koliodavo“, paskui vėl abu susitaikydavo. Girtumas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Č. A. palaidojo R. A. savo lėšomis ir iš gautos pašalpos, ji pinigais neprisidėjo. Sutinka atlyginti turtinę žalą už laidotuves pagal pateiktus kvitus, atskaičius tą sumą, kurią gavo iš valstybės. Nesutinka atlyginti 10 000 Lt neturtinės žalos, nes ji neturėtų iš ko atlyginti tokią žalą. Nurodė, kad R. A. labai pergyveno, kai Č. A. mirė. Ji taip pat labai pergyveno, nes neturėjo tikslo nužudyti Č. A. Atsiprašo nukentėjusiosios R. A., o dėl bausmės palieka spręsti teismui.

Nukentėjusioji R. A. nurodė, kad 2008-01-26, šeštadienį, buvo kaime pas senelį. J. G. gyveno pas ją, ji ją užaugino. J. G. turėjo draugą, gyveno jos mano marčią, o nuo rugsėjo mėnesio persikėlė pas ją. Su Č. A. pragyveno 42 metus. Jis labai nervingas, labai mėgo gerti ir rūkyti. Šeštadienį jis gėrė su J. Sausio 27 ryte, kai atsikėlė, Č. A. sėdėjo virtuvėje fotelyje. Jis paprašė cigarečių. Ji jam pasakė, kad vakar nupirko. Paskui atsikėlė J., ji buvo dar ne visai išsipagiriojusi. Ji (R. A.) davė 20 Lt ir J. parnešė butelį degtinės, cigarečių ir limonado. Ji (R. A.) išgėrusi porą taurelių ir nuėjo gulti. Po kiek tai laiko Č. A. paprašė dar pinigų, aš ji padavė dar 16 Lt. Jis labai šaukdavo, todėl nenorėdama, kad kaimynai išgirstų, nupirkdavo „fleškikę“, tai namuose būdavo ramu. Antrą butelį parnešė J. G. Daugiau žmonių nebuvo. Apie 12 val. J. G. jai pasakė, kad įdūrė „seneliui“. J. kišo rankšluostį Č. A. po megztiniu. Č. A. sakė, kad nieko neatsitiko, tik paprašė atnešti pagalvėlę. Kraujo nematė, iškvietė „greitąją“, kuri greitai atvažiavo. Neprisimena, ar J. G. prašė iškviesti „greitąją“. Surado Č. A. dokumentus, J. G. pasakė, kad ji važiuos kartu su Č. A. į ligoninę. Paskui atvažiavo policija. Kruvinas skuduriukas, kuriuo buvo J. užspaudusi žaizdą, gulėjo ant žemės. Policijai pasakė, kad kraujo nebuvo, padavė tik tą skuduriuką. Pirmadienį nuėjo į ligoninę, Č. A. buvo reanimacijoje. Jie dar kalbėjosi. J. mylėjo „senelį“, čia viskas įvyko per gėrimą. Po įvykio ji (R. A.) tvarkė stalą, plovė indus, tas peiliukas buvo vienintelis. J. G. dėl peilio nieko nesakė. Policija peilį pasiėmė. Tą peilį daugiausia naudojo, nes buvo aštriausias. Č. A. palaidojo pati. Laidotuvėms išleido apie 4000 Lt, bet ne viskam laidojimo biuras išrašė sąskaitas. 2909 Lt suma yra be gedulingų pietų. Iš valstybės gavo 1040 Lt. Turtinės žalos prašo priteisti bent pusę tiek, kiek parašyta ieškinyje. Iš „Sodros“ gavo tris pensijas – 2042 Lt. Neturtinės žalos – 10 000 Lt, gal paprašytų ir daugiau, bet J. G. neturi pinigų. Pinigų reikia paminklui pastatyti, kapui sutvarkyti, nes tai naujas sklypas. Pensijos užtenka tik mokesčiams. Ji labai pergyveno, galvojo, kad vyras pasveiks. Prašo moralinės žalos – 10 000 Lt, nes kaltinamosios vaikai ateina pas ją iš mokyklos, ateidavo ir pas ją ir pas kaltinamąją, tai bendra šeima. Įvykio metu ginčo tarp R. A. ir J. G. negirdėjo, nieko nematė. Ji truputį neprigirdi, ir kai miegojo kambario durys buvo uždarytos. Dabar liko gyventi viena, pablogėjo sveikata, stresas, vartoja vaistus, gaila vyro, J. ir jos vaikų. Kaltinamoji lankė Č. A. ligoninėje, ji labai pergyvena. Jai viską atleidžia, nes tai buvo viena šeima.

Liudytojas R. S. nurodė, kad 2008-01-27 dirbo Greitosios med. pagalbos stotyje gydytoju. Gavo iškvietimą, kad sužeistas žmogus. Važiavo į pietinį rajoną. Bute, virtuvėje ant grindų gulėjo žmogus, atrodo du kartus perdurtas, kuris nieko nepasakojo. Bute buvo kaltinamoji ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji laikė šunį. Kaltinamoji buvo virtuvėje, buvo išgėrusi, sakė, kad sužalojo peiliu ir tebelaikė rankoje peilį, mosikavo juo, rodė kaip dūrė. Jis paprašė, kad ji išeitų, netrukdytų dirbti, nes ji vaikščiojo aplink. Kas važiavo kartu į ligoninę, neprisimena. Tvirtina savo ankstesnius parodymus, parodymai teisingi, tada geriau prisiminė. Ar J. G. gailėjosi, jis nekreipė dėmesio, nes apžiūrėjo ligonį.

Liudytojas A. M. nurodė, kad 2008-01-27 dirbo policijoje, ekipaže pietinėje miesto dalyje. Apie 13-14 val. gavo pranešimą, kad į ligoninę pristatytas vyriškis su durtine žaizda. Nuvažiavo į butą, kur nukentėjusioji R. A. papasakojo, kad giminaitė sužalojo Č. A., „greitoji“ išvežė jį į ligoninę ir giminaitė išvažiavo kartu. Virtuvėje buvo kruvinas rankšluostis. Paskui atvyko ekspertas, kriminalistai. Kraujo pėdsakų nepastebėjo, baldai nebuvo išvartyti, viskas buvo sudėliota, neišdaužyta. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus b.l. 34-35, parodymai teisingi. Skuduras kruvinas tikrai buvo, o lašų ant grindų nebepamena.

Kiti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikacija.

Kaltinamoji J. G. prisipažino 2008m. sausio 27 d., apie 12 val., dviem peilio dūriais nužudžiusi Č. A.. Jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios R. A., liudytojų R. S. ir A. M. parodymais, taip pat kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamoji J. G. bylą nagrinėjant teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad išgertuvių metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji dūrė peiliu savo tetos R. A. vyrui Č. A., tik negalėjo nurodyti, dėl ko tiksliai ji tai padarė, kiek kartų dūrė, nes buvo labai girta ir nebeatsiminė. Tačiau patvirtino, kad niekas kitas, išskyrus ją, perdurti Č. A. negalėjo, nes buto virtuvėje jie buvo dviese, o R. A. miegojo kitame kambaryje. Savo parodymus ji patvirtino 2008-01-29 parodymų patikrinimo vietoje metu, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, virtuvėje stovėjo prie baltos spalvos spintelės, kur ji peiliu dūrė Č. A. į krūtinę (b.l.80-84). 2008-02-11 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji J. G. dalyvaujant advokatui A.Zakrasui, buto esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, virtuvėje parodė fotelį, kur 2008-01-27 sėdėjo Č. A. ir vietą prie staliuko, kur stovėdama ji pjaustė lašinius. J. G. taip pat parodė vietą prie šaldytuvo, kur ji ir Č. A. susistumdė, po ko ji pasodino pastarąjį į fotelį ir jis nuslydo ant žemės. Pamačiusi, jog Č. A. iš krūtinės bėga kraujas, ji bandė jam padėti šluostydama kraują bei iškviesdama medikus (b.l. 93-94). Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad J. G. atpažino peilį, kuriuo ji 2008-01-27 dūrė Č. A. į krūtinę (b.l. 96-97). J. G. nurodytas aplinkybes patvirtino nukentėjusioji R. A., nurodydama, kad jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur kartu gyveno kaltinamoji, jos dukterėčia J. G., ir jos vyras Č. A., pastarieji girtavo jau iš vakaro, t.y. 2008-01-26. Įvykio dieną, t.y. 2008-01-27 rytą, apie 8 val., ji davė J. G. pinigų, ir ši per du kartus parnešė du butelius degtinės. Praktiškai abu butelius degtinės dviese išgėrė Č. A. ir J. G., nes ji, išgėrusi porą taurėlių, į kitą kambarį nuėjo pamiegoti. Apie 12 val. ją pažadino J. G. ir pasakė, kad įdūrė „seneliui“ kaip ji vadindavo Č. A.. Atėjusi į virtuvę ji pamatė, kad J. G. laiko prie Č. A. krūtinės prispaudusi skudurėlį, kuris buvo kruvinas. Č. A. kalbėjo ir sakė, kad nieko neatsitiko. Tada ji iškvietė „greitąją“, kuri išvežė į ligoninę Č. A., o su juo kartu išvažiavo ir J. G.. Abi kartu su J. G. Č. A. lankė ligoninėje, jokių piktumų tarp jų nebuvo, kaltinamoji mylėjo Č. A., tačiau dėl visko kaltas buvo girtavimas. 2008-02-07 Č. A. ligoninėje mirė, ir ji savo pastangomis ir lėšomis jį palaidojo. Liudytojas R. S. patvirtino, kad kaip Greitosios med. pagalbos stoties gydytojas, pagal iškvietimą jis buvo nuvykęs į įvykio vietą, kur bute, virtuvėje, ant grindų gulėjo perdurtas žmogus, o bute buvo išgėrusi kaltinamoji J. G., kuri tebelaikė rankoje peilį ir mosikuodama juo, neva, rodė, kaip dūrė. Liudytojas policijos pareigūnas A. M. patvirtino, kad iš ligoninės gavę pranešimą apie perdurtą vyrą, apie 13-14 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) butą, kur buvo nukentėjusioji R. A., kuri papasakojo, kad Č. A. sužalojo giminaitė, kuri su pastaruoju išvažiavo į ligoninę. Virtuvėje rado kruviną rankšluostį, bet patalpa buvo tvarkinga, niekas neišvartyta ir nesudaužyta.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2008 m. sausio 27 d. apžiūros metu buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, virtuvėje ant stalo rastas peilis, ant žemės, prie dujinės viryklės rasta baltos spalvos skiautė su rusvomis dėmėmis (b.l. 4-8).

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 109/08(04) matyti, kad Č. A. mirė 2008-02-07, 4 val., nuo krūtinės ląstos durtinių-pjautinių žaizdų su blužnies ir kepenų sužalojimu, išsivysčius kraujavimui į pilvo ertmę ir krūtinplėves. Č. A. kūne rasti sužalojimai – krūtinės ląstos durtinės-pjautinės žaizdos su blužnies ir kepenų sužalojimu padaryti kietais aštriais duriančiai-pjaunančiais įrankiais. Sužalojimai padaryti ligos istorijoje nurodytu laiku ir dėl operacijos metu nustatyto blužnies bei kepenų sužalojimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 18-21).

Viešosios įstaigos Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje 2008-01-27, 12.06 val., užregistruotas iškvietimas pas Č. A. adresu (duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis – perdurtas (b.l. 37).

Iš Specialisto apklausos protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas A.J.Kerežis apie duotą išvadą Nr. M 109/08(04) paaiškino, jog Č. A. sužalojimai buvo padaryti dviem smūgiais, kietais aštriais duriamai-pjaunamais įrankiais, galimai peilio ašmenimis. Abu sužalojimai vertinant atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką (b.l. 41).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2008-01-27 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir apžiūros metu paimti skiautė bei peilis. Apžiūros metu nustatyta: peilio kriaunos juodos spalvos, ašmenys balto metalo spalvos, kriaunos sutvirtintos iš abiejų pusių balto metalo kniedėmis, bendras peilio ilgis 23 cm (kriaunų ilgis – 11,5 cm, ašmenų ilgis – 11,5 cm). Vienoje kriaunų pusėje jos apie 2 cm nuskilusios, matosi aprūdijęs varžtelis. Skiautė (nuplėšta apatinių marškinėlių dalis) - rusvos spalvos su rudos spalvos panašiomis į kraują dėmėmis (b.l. 45-46).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, jog buvo paimti Č. A. rūbai: džemperis, sportinės kelnės, apatinės kelnaitės (b.l. 47), o juos apžiūrėjus matyti, kad sportinės kelnės ties viršutine kelnių dalimi su rudomis, panašiomis į kraują, dėmėmis; džemperio priekinėje dalyje ties pilvo sritimi matomos dvi skylės po 1,5 cm, vietomis ant džemperio yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes; ant apatinių kelnaičių matyti rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes (b.l. 48-51).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2008-01-27, 21.28 val., J. G. buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas (b.l. 65), kas patvirtina jos ir nukentėjusiosios parodymus, kad nusikaltimo padarymo metu buvo girtaujama.

J. G. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 dalį, nes ji tyčia nužudė žmogų.

Iš kaltinamosios J. G. ir nukentėjusiosios R. A. parodymų matyti, kad santykiai tarp J. G. ir Č. A. iki nusikaltimo padarymo buvo normalūs, jie kartu gyveno, J. G. lydėdavo Č. A. pas gydytojus, kartu girtaudavo. Nusikaltimo padarymo dieną taip pat abu girtavo virtuvėje, jokio išankstinio keršto ar pykčio tarp jų nebuvo, todėl nėra pagrindo manyti, jog J. G. iš anksto siekė Č. A. mirties, iš ko darytina išvada, kad išankstinės tyčios nužudyti Č. A. kaltinamoji neturėjo. Tačiau nustatytos įvykio aplinkybės, t.y. du smūgiai peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, rodo, kad kaltinamoji suprato, jog tokia savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Todėl darytina išvada, kad kaltinamoji J. G. nužudė Č. A. veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.) be jokio aiškaus motyvo girtumo įtakoje.

Kaltinamosios J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d.2 p.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat pripažintina tai, kad kaltinamoji aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, t.y. Č. A. mirties (BK 59 str.1 d. 1 p.), nes pamačiusi, kad pastarajam iš krūtinės bėga kraujas, bandė jam padėti audinio skiaute užspausdama žaizdą, apie sužalojimą iš karto pasakydama bute buvusiai savo tetai - Č. A. žmonai R. A., rūpindamasi greitosios med. pagalbos iškvietimu bei lydėdama Č. A. į ligoninę (b.l. 91-92). Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusioji R. A..

Nors kaltinamoji J. G., dėl savo girtumo neprisimindama visų aplinkybių, abejojo, kad tarp jos ir velionio Č. A., kuris girtas būdavo agresyvus, galėjo kilti koks nors konfliktas, tačiau teismas nemano, kad J. G. nusikalstama veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai ir nepripažįsta šios aplinkybės kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes byloje nėra nustatyta, kad tarp J. G. ir Č. A. buvo kažkoks išskirtinis, netikėtas, didelis konfliktas, sukėlęs kaltinamosios didelį susijaudinimą, nes kaip nustatyta byloje, kitame kambaryje miegojusi R. A. jokio konflikto negirdėjo, apie jokį konfliktą iš karto po įvykio J. G. jai nesakė, o liudytojas A. M. patvirtino, kad įvykio vietoje nieko nebuvo išvartyta ar sudaužyta. Nors kaltinamoji teigė neatsimenant kaip ir kiek kartų dūrė Č. A., pati pripažino, kad tai galėjo būti dėl didelio girtumo. Iš byloje esančių pažymų matyti, kad J. G. psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra, psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų pacientų registre neįrašyta ( b.l. 120,121), nukentėjusioji R. A. patvirtino, kad iš karto po vyro sužalojimo, kaltinamoji bandė sustabdyti kraują užspausdama žaizdas, važiavo į ligoninės priimamąjį, kas patvirtina, jog J. G. nebuvo afekto ar kitoje kokioje nors ypatingoje būsenoje, todėl darytina išvada, kad kaltinamajai J. G. staigi ir neadekvati reakcija į galimai Č. A. pasakytus žodžius atsirado tik dėl jos girtumo, ką iš esmės pripažino pati kaltinamoji.

Kaip rodo teisminė praktika, aplinkybė, jog J. G. iki nusikaltimo padarymo vartojo alkoholinius gėrimus, paneigia staigaus didelio susijaudinimo būsenos atsiradimo iki padarant nusikaltimą, galimybę. Nes net ir lengvo ar vidutinio girtumo laipsnis, kaip taisyklė, trukdo pripažinti asmenį esant fiziologinio afekto būsenoje. Apsvaigimo nuo alkoholio poveikyje savaime keičiasi situacijos suvokimas ir įvertinimas, sunkėja tinkamų sprendimų paieška, pervertinamos savo galimybės, susilpnėja savikontrolė, keičiasi emocinių išgyvenimų ir poelgių pobūdis.

J. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ką pripažino ji pati ir ką patvirtina bylos duomenys (b.l. 65), ir kas, remiantis įvykio aplinkybėmis, turėjo esminės įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai J. G., teismas atsižvelgia į visus bausmės skyrimo pagrindus, išvardintus LR BK 54 str. 2 dalyje, į tai, kad ji padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei, t.y. žmogaus mirtį, nusikaltimas yra baigtas, J. G. yra šio nusikaltimo tiesioginė vykdytoja. Taip pat atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančią aplinkybę (BK 61str.), į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kad J. G. teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 126-127), charakterizuojama patenkinamai (b.l. 125).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas mano, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai J. G. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai terminuoto laisvės atėmimo bausmę (LR BK 50 str.).

Kadangi byloje nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, J. G. yra neteista, nukentėjusioji jai atleido ir prašo griežtai jos nebausti, tai laisvės atėmimo bausmė skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (pagal BK 129 str.1 d. laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 11 metų).

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. LR BPK 117 straipsnyje numatyta visapusiška valstybės ir atskirų asmenų turtinių interesų apsauga bei prokuroro, palaikančio valstybinį kaltimą, pareiga pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu valstybinių įstaigų, įmonių ar organizacijų, kurioms nusikalstama veika padaryta žala, vadovai nepareiškė civilinio ieškinio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad už Č. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinė ligonių kasa VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei sumokėjo 2643,- Lt (b.l. 43). Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Valstybinės ligonių kasos interesais pareikštas 2643,- Lt civilinis ieškinys tenkintinas ir iš J.G. Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, 08221, Vilnius) priteistina 2643,- Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji R. A. yra pareiškusi 2909,25 litų ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su savo vyro velionio Č. A. palaidojimu, ir 10000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

R.A. 2909,25 litų ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t.y. mažintinas 1040 litų dėl iš valstybės gautos laidojimo pašalpos. Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos pripažintinas pagrįstu ir įrodytų nukentėjusiosios pateiktais dokumentais.

Nors nukentėjusioji teigė, kad į ieškinio sumą neįtrauktos gedulingų pietų išlaidos, bet iš 2008-02-09 kvito matyti, kad už gedulingus pietus sumokėta 539,85 Lt, kuri pagal jos ieškinį įtraukta į ieškinio sumą. Nors nukentėjusioji nepateikė jokio įrodymo, kiek jai buvo išmokėta laidojimo pašalpos, tačiau laidojimo pašalpos dydį nustato LR 1993-12-23 Įstatymas „Dėl paramos mirties atveju“, ir šio įstatymo 2 str. nurodyta (2007-10-11 red.), kad nuo 2008-01-01 pašalpa mokama 8 minimalių gyvenimo lygių dydžio, kas sudaro 1040 Lt.

Kaltinamosios ir jos gynėjos prašymas į žalos atlyginimą įskaityti pensiją, kuri išmokama pensininkui mirus, netenkintinas, nes to nenumato įstatymas.

R. A. 10 000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nes dėl tyčinių nusikalstamų J. G. veiksmų, nužudžius nukentėjusiosios R. A. vyrą Č. A., su kuriuo pastaroji išgyveno kartu 42 metus, nukentėjusioji patyrė didelį pergyvenimą, buvo sukrėsta dėl pačio nusikaltimo ir neabejotinai tai atsiliepė jos sveikatai ir psichologinei būsenai, nes liko gyventi viena, neteko artimo šeimos nario. Ieškinio dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamosios turtinę padėtį. Nors byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji turi kokio nors turto ar pajamų, tačiau ji yra darbingo amžiaus ir turi galimybę, atlikusi bausmę, savo darbu atlyginti žalą.

Peilis, medžiagos skiautė, nužudytojo Č. A. džemperis, sportinės kelnės ir apatinės kelnaitės bei lyginamieji J. G. ir Č. A. kraujo pavyzdžiai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307-308 straipsniais, nusprendžia:

J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteisti ją laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. gegužės 14 d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-01-27 iki 2008-01-28, nuo 2008-02-11 iki 2008-05-14.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę J. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš J.G. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, LT-08221, Vilnius) 2643,- (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris) litus Č. A. gydymo žalos atlyginimui.

Priteisti iš J.G. nukentėjusiajai R.A. 1869,25 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis litus ir 25 centus) turtinės žalos atlyginimo ir 10000,- (dešimt tūkstančių)litų neturtinės žalos atlyginimo.

Peilį, medžiagos skiautę, nužudytojo Č. A. džemperį, sportines kelnes, apatines kelnaitės bei lyginamuosius J. G. ir Č. A. kraujo pavyzdžius nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtai nuteistajai J. G. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.