Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1203-540/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-12
Bylos Nr.
1-1203-540/2017
Teisminio proceso Nr.
01-1-21231-17-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Kaltinamasis
G. K.
Advokatai
Vytautas Gineika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1203-540/2017Teisminio proceso Nr. 01-1-21231-17-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; (S) 1.2.4.6.2.1.;2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; 2.1.10.1.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant R. B.,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei,kaltinamajam G. K., kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gegužės 03 d. apie 13.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), G. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, rankos delnu vieną kartą smogė kartu gyvenančiai savo motinai R. K. į veidą, taip mušdamas ją, sukėlė jai fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2017 m. gegužės 3d. grįžo namo neblaivus. Grįžęs nuėjo į motinos kambarį pažiūrėti kaip ji laikosi. Kaip įprastai, motina jam pradėjo priekaištauti, todėl jis susinervino ir trenkė jai delnu į veidą.

Kaltinamajam G. K. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. K. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

-Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad priimtas R. K. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2017-05-03 apie 13.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus G. K. delnu trenkė jai per veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiame protokole užfiksuoti R. K. parodymai apie tai, kad 2017-05-03 apie 13.30 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus jos sūnus G. K. ir pradėjo triukšmauti. Ji yra neįgali, guli lovoje, tai pats sūnus, atėjęs į jos kambarį, trenkė delnu jai per veidą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Kūno sužalojimai nepadaryti, tai siuntimas pas TME jai nereikalingas. (b. l. 4-6)

-Nukentėjusiosios R. K. liudytojo apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad G. K. yra jos sūnus. Gyvena jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017-05-03 apie 13.30 val. grįžo neblaivus G. K. ir vieną kartą delnu smogė jai į veidą. Tai sukėlė jai fizinį skausmą. Jis smogė tyčia, be jokios priežasties. Ji pas medikus nesikreipė ir nesikreips. Juto fizinį skausmą, tačiau sužalojimai jai nepadaryti, todėl pas teismo medikus nevyko ir nevyks. Joks gydymas jai nebuvo paskirtas. Civilinio ieškinio nereikš. (b. l. 18);

-Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 5528, kuriame užfiksuota, kad 2017-05-03 14.07 val. G. K. buvo neblaivus - nustatytas 2,90 promilių girtumas. (b. l. 22)

-Įtariamojo G. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino ir parodė, kad gyvena tam pačiam name, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip ir jo mama R. K.. Namas yra padalintas ir jis gyvena savo namo dalyje, mama – savo. Su mama sutaria gerai. Ji yra senyvo amžiaus, neįgali, todėl jis turi ja rūpintis. Jo mama yra irzli, priekabi, viskuo nepatenkinta. 2017-05-03 apie 13.00 val. jis grįžo į namus ir nuėjo pažiūrėti, kaip laikosi mama. Ji pradėjo priekaištauti dėl buities dalykų ir dėl to, kad jis neblaivus. Jis supyko ant jos ir vieną kartą delnu sudavė jai per veidą. Labai gailisi. (b. l. 33).

-Nukentėjusiosios R. K. pranešimu, kuriame nurodyta, jog ji patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir neprieštarauja, kad baudžiamoji byla sūnaus G. K. atžvilgiu būtų nutraukta šalims susitaikius, ji savo sūnui atleido ( b. l. 63)

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro pagrįstą išvadą, kad faktiniais duomenimis – kaltinamojo G. K. visišku kaltės prisipažinimu, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. gegužės 03 d. apie 13.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), G. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, rankos delnu vieną kartą smogė kartu gyvenančiai savo motinai R. K. į veidą, taip mušdamas ją, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kadangi nukentėjusioji R. K. ir nusikaltimą padaręs asmuo – G. K. gyvena kartu, jie yra motina ir sūnus, tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis G. K. neteistas (b. 1. 39-40), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. 1. 41-46), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre bei VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje bei Kauno apskrities priklausomybės ligų centre dėl psichikos sutrikimų registruotas (b. 1. 51, 53), specialisto išvadoje Nr. 93TPK-412/2017 nurodyta, jog G. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę ( b. l. 62).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, prisipažino jį padaręs, susitaikė su nukentėjusiąja, anksčiau neteistas, anksčiau nebuvo susitaikęs su nukentėjusiuoju ir tuo pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis BK 38 str. 1 d. pagrindu teismo atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina. Įstatyme numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama, tačiau ją skirti nėra privaloma (BK 67 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad nusikaltimą G. K. padarė savo senyvo amžiaus, neįgalios motinos atžvilgiu, todėl jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9p.)

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusioji R. K. civilinio ieškinio nepareiškė.

Byloje 2017-05-05 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5521, kurioje nurodyta, kad advokatas Vytautas Gineika teikė antrinę teisinę pagalbą G. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo G. K..

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto G. K.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš G. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė