Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) K. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui K. K., tretiesiems asmenims J. K., antstoliui M. L., Lietuvos Notarų rūmams, Kauno 25-jam notaro biurui dėl vekselio, reikalavimo pagal vekselį ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Pripažino negaliojančiu ieškovo M. Ž. pasirašytą 2009-04-26 trisdešimties tūkstančių litų paprastąjį neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojui atsakovui K. K. remiantis LR CK 1.89 str, 1.90 str, 1.91 str. Pripažino negaliojančiu Kauno 25-ojo notarų biuro notarės J. K. 2009-08-28 vykdomąjį įrašą Nr. (not. Reg. Nr. 1889).Priteisė iš atsakovo K. K. valstybei 3 768,21 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas keturis šimtus septyniasdešimt penkis Lt 32 ct.Priteisė iš atsakovo K. K. valstybei 904,88 Lt nesumokėto žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas M. Ž. buvo atleistas paduodant ieškinį. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė neesant pagrindo. 2010-05-27 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl ko pažeidė įrodinėjimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas buvo šališkas, privalėjo vertinti ieškovo nenuoseklius parodymus. Medicininės išvados, charakteristikos apie ieškovo sveikatą yra senos, šiai dienai realiai neatitinka tikrovės. Be to, darytos kelios psichologinės - psichiatrinės ekspertizės, kurių metu nustatyta, kad 2009-02-05 darydamas nusikaltimą veiką ieškovas suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Teismas nevertino ieškovo elgesio teismo posėdžių metu.Kauno miesto apylinkės teisme ieškovo motina siekė pripažinti ieškovą neveiksniu, tačiau 2010-12-20 pareiškimas buvo atmestas. Teismas privalėjo remtis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Medicininiais dokumentais ir ekspertų išvadomis nustatyta, kad ieškovas veiksnus. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas pasirašė ne tą dokumentą, kurį tikėjo pasirašantis. Teismas neteisingai, iškraipydamas bylos rašytinius įrodymus, šališkai juos traktavo. Siekdamas nustatyti, ar ant lapo pirmiau pasirašė ieškovas, o tik vėliau atsidaro tekstas, ieškovas neprašė skirti techninės ekspertizės. Dėl ko tarėsi ieškovas ir liudytojas Ž. G., atsakovas nėra atsakingas. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas tuo metu ketino su Ž. G. steigti kompiuterių taikymo ar su tuo susijusių paslaugų teikimo įmonę, pinigus galėjo skolintis, siekdamas išvengti motinos kontrolės. Ieškovas turėjo problemų su teisėsauga, todėl paskola galėjo būti reikalinga ir dėl šių klausimų. Teismas nepagrįstai nurodo, kad Ž. G. ieškovą apgavo, šios aplinkybės niekaip neįrodytos, nėra jokio atsakovo ryšio tarp ieškovo ir Ž. G. veiksmų. Teismo padaryta išvada, kad atsakovas nepateikė duomenų, už kokią kainą pardavė laimėtą automobilį, negali būti pagrindu neigti patį faktą, teismas nepagrįstai nevertino kitų atsakovo nurodytų aplinkybių dėl pajamų turėjimo. Teismas privalėjo vertinti CK 1.90 str. 4 d. ir 5 d. nustatytą pagrindą. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad pasirašė dokumentus pasitikėdamas Ž. G., dokumentų neskaitydamas. Tai, kad Ž. G. paprašė paskolinti ieškovui pinigų, leidžia daryti prielaidą, kad Ž. G. susijęs su pinigų panaudojimų ir veikė išvien su ieškovu. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas tyčia veikė skolininko nenaudai ir į dokumentą surašė ieškovui nenaudingas ir su juo neaptartas aplinkybes. Ši teismo išvada neįrodyta, grindžiama ieškovo ir jo atstovės motinos paaiškinimais. Teismas nepagrįstai kaip įrodymą, kad ieškovas pinigų nesiskolino, laikė tai, kad su juo kartu gyvenanti motina apie šią skolą nieko nežinojo (ji nežinojo ir apie ieškovo padarytus nusikaltimus). Teismas nurodydamas, kad ieškovas buvo labai patiklus, visiškai neanalizavo, kad ieškovas savo patiklumu paskolintas lėšas galėjo perduoti kitiems, su juo susijusiems, asmens (su kuriais darė nusikaltimus, tiek bandydamas kurti verslą ir kt.). Paskola galimai yra ieškovo nusikalstamo elgesio 2009 metais tąsa. Teismo išvada, kad ieškovas po dokumento pasirašymo nesimatė su liudytoju Ž. G. niekaip nesusijusi su šios bylos aplinkybėmis. Teismas nepagrįstai atsakovo apgaulę aiškina per Ž. G. veiksmus, kurie niekaip nesusiję su atsakovu. Ž. G. paprašė atsakovo paskolinti ieškovui pinigų, tačiau tolimesniuose ieškovo ir atsakovo sandoriuose jis nedalyvavo. Teismo išvada, kad pinigai perduoti neįprastoje vietoje, ieškovo kieme, automobilyje, negali būti vertinami kaip keliantis abejonių. Tokia susitikimų vieta ieškovui įprasta ir negali kelti abejonių pinigų perdavimo faktu. Nepagrįstai teismas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas priteisė visa apimtimi. Teismui atmetus du ieškovo reikalavimus, o du patenkinus, atitinkamai turėjo būti išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų klausimas, t. y. turėjo priteista tik 50 proc. Išlaidos turi būti mažinamos atsižvelgiant į tai, kad teisinę pagalbą teikusi tarnyba turi prisiimti atsakomybę dėl ne kartą tikslinto ieškinio. Išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme nepagrįstos, nepateiktas šių išlaidų paskaičiavimas. Į šią sumą neįskaitytinas procesinių dokumentų rengimas, kadangi jis išskirtas atskirai. Nepriteistinos 14 Lt išlaidos už Regitra pažymą. Perdavus bylą iš Kauno apylinkės teismo į Jonavos rajono apylinkės teismą nespręsta dėl teisinę pagalbą teikusio advokato pakeitimo, dirbančio Jonavos rajono apylinkės teismo teritorijoje. Kelionės išlaidų dalį turi prisiimti pats ieškovas ir jų atstovė. Teismas visiškai nesprendė atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, tačiau tai nereiškia, kad iš jo bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, kadangi jis turi registruoto nekilnojamojo turto, gauna pajamas.

Nepagrįstas motyvas, kad medicininiai dokumentai ir ieškovo charakteristikos yra senos ir neatitinkančios tikrovės. Ieškovui nedarbingumo lygis nustatytas nuo 2007-12-27 iki 2050-03-13 pagal keletą diagnozių. Ieškovui potrauminis sindromas, kuris pasireiškia nesugebėjimu susikoncentruoti ir atlikti protines užduotis, nustatytas iki senatvės pensijos sukakties datos, kas reiškia, kad medicininiai išrašai nėra pasenę, ieškovo potrauminis sindromas įtakojo ieškovo gebėjimus pasirašant vekselį.Argumentai dėl kitoje byloje atliktos ekspertizės atmestini. Byloje dėl neveiksnumo ekspertai analizavo tuo aspektu, ar ieškovas, sirgdamas nustatytomis ligomis, gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau neanalizavo, ar ligos galėjo turėti įtakos jo savarankiškam apsisprendimui ir valios suformavimui. Ieškovo ribotas ir minimalias žinias bei sugebėjimus patvirtina S. A. Ž. gimnazijos pažymos. Ieškovas nežinojo, kas yra vekselis, kam jis skirtas ir kad pasirašo būtent ant vekselio. Ieškovas nenurodė, kad jam ginčijamo vekselio pasirašymo laikotarpiu buvo reikalingi pinigai ir kad juos faktiškai gavo. Kad pinigai perduoti neįrodė ir atsakovas. Neįrodė atsakovas, kad vekselio pasirašymo dieną laimėtas automobilis buvo realiai parduotas. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas turėjo pinigų paskolinti, todėl kyla abejonės dėl paskolintų lėšų realumo. Piniginių lėšų turėjimo fakto nepatvirtina apelianto teiginiai, kad būdamas nepilnametis jis uždarbiavo Anglijoje.Pareigą įrodyti pinigų perdavimą ieškovui turėjo atsakovas. Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis vekselio pasirašymo dieną turėjo 30 000 Lt ir kad juos perdavė ieškovui, reiškia, kad neįrodė ieškovo ir atsako paskolinių santykių, todėl nebuvo pagrindo vekseliui išduoti. Nesant byloje įrodymų apie paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo ir jo motinos paaiškinimais. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tarnybos apskaičiuotų išlaidų pagrįstumu. Teismas sprendime nenustatė, kad ieškovo elgesys procese būtų netinkamas, todėl, priteisdamas valstybei išlaidas, CPK 96 str. 5 d. numatyto išlaidų mažinimo pagrindo netaikė. Išlaidos padidėjo dėl paties atsakovo ir jo atstovės neatvykimo į 2013-03-25 teismo posėdį, kai jų dalyvavimas pripažintas būtinu.Tai, kad ieškovas savo reikalavimą grindė keliais pagrindais ir patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodė visas teisines pasekmes sukeliančius išvestinius reikalavimus, nereiškia, kad ieškovas buvo pareiškęs kelis savarankiškus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ginčo esmė, - 2009 m. balandžio 26 d. paprastojo vekselio galiojimas. Kiti ieškovo reikalavimai yra išvestiniai, priklausantys nuo to, ar vekselis yra galiojantis, ar ne, todėl nepripažinus vekselio negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir šių reikalavimų.

Nustatyta, kad 2009 m. balandžio 26 d. ieškovas M. Ž. išdavė paprastąjį vekselį (toliau – vekselis) apeliantui K. K., įsipareigodamas sumokėti 30 000 Lt sumą 2009 m. rugpjūčio 25 d. (t. 1, b. l. 5). Ieškovas pripažįsta, kad šis vekselis pasirašytas jo, tačiau teigia, kad šį vekselį jam pakišo pasirašyti Ž. G. (draugas, kuriuo jis pasitikėjo), jį pasirašė neskaitęs ir nesuprasdamas, kad pasirašo vekselį. Jis su Ž. G. norėjo steigti įmonę, todėl galvojo, kad pasirašo įmonės steigimo dokumentus. Tuo pačiu ieškovas nurodė, kad Ž. G. prašė dokumentą pasirašyti atbuline data, ant dokumento buvo parašyta data 2009-04-26, o iš tikrųjų pasirašė 2009 m. rugpjūčio mėn. Toliau nurodė, kad pasirašė ant tuščio lapo (t. 4, b. l. 76). Apeliantas nurodė, kad Ž. G. suvedė jį su ieškovu, kuris norėjo pasiskolinti pinigų. 2009 m. balandžio 26 d., ieškovo namo kieme, jis perdavė ieškovui 30 000 Lt, o kaip pinigų grąžinimo garantą ieškovas pasirašė vekselį. Vekselyje rekvizitus įrašė apeliantas, o ieškovas perskaitė ir pasirašė vekselį. Pasirašant vekselį, dalyvavo tik jis ir ieškovas. Nepastebėjo, kad ieškovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų (t. 4, b. l. 78-79). Liudytojas Ž. G. nurodė, kad jis suvedė apeliantą su ieškovu, jie buvo pažįstami, ieškovas norėjo pasiskolinti pinigų, apeliantas paskolino, apie vekselį nieko nežino, jokios įmonės su ieškovu nesiruošė steigti, apie tai nekalbėjo ir nedavė ieškovui pasirašinėti jokių dokumentų. Nepastebėjo, kad ieškovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų (t. 4, b. l. 139-141).

Pirmosios instancijos teismas (kaip prašė ir ieškovas) pripažino vekselį negaliojančiu trimis pagrindais: 1) kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, 2) kaip sudarytą dėl suklydimo, 3) kaip sudarytą dėl apgaulės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie trys sandorio negaliojimo pagrindai negali egzistuoti vienu metu, nes pripažinus, kad sandoris sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens (t. y. asmuo negalėjo reikšti savo valios), negali sandoris negalioti dėl tam tikrų valios trūkumų, nes pripažinta, jog asmuo negali reikšti savo valios (t. y. asmuo negali suklysti ar būti apgautas, kai jis nesupranta savo veiksmų reikšmės ar jų nevaldo). Iš bylos medžiagos ir teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas vekselį negaliojančiu visais trimis pagrindais, iš esmės rėmėsi ta pačia aplinkybe – ieškovas dėl savo sveikatos būklės negalėjo tinkamai įvertinti ir suvokti sudaromo sandorio, - kuriai patvirtinti pasirinko medicininius dokumentus (juose užfiksuotas, ieškovui naudingas, tam tikras aplinkybes) ir paties ieškovo paaiškinimus, laikydamas juos teisingais, nors šie paaiškinimai jokiais įrodymais nepagrįsti, o įrodinėjimo pareigą (dėl vekselio galiojimo) perkėlė apeliantui. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir materialinių normų taikymu.

Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, žino apie visus galimus šių santykių trūkumus, todėl vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio, remdamasis jiems žinomais santykiais. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-171/2013).

Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovas turi pareigą įrodyti, kad vekselis yra negaliojantis ar, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo. Apeliantas gi turi galiojančią reikalavimo teisę, kol ieškovas neįrodė vekselio negaliojimo, ir apeliantas neturi pareigos įrodinėti paskolos buvimo fakto, pinigų turėjimo, jų perdavimo fakto ir pan. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai rėmėsi išimtinai ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Įrodymų, pagrįsti savo nurodomas aplinkybes, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Visų pirma, pažymėtina, kad pats ieškovas nurodė, jog pasirašydamas dokumentą (vekselį) jo neskaitė, todėl vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo kalbėti apie kokį nors valios trūkumą (suklydimą, apgaulę), kai pats ieškovas nesigilina į dokumento turinį, jo sąlygas. Tai vertintina, kaip ieškovo nerūpestingumas ir neapdairumas, dėl ko pats turi prisiimti sudaryto sandorio riziką ir pasekmes. Antra, ieškovo nurodomą aplinkybę, - kad jį galbūt apgavo Ž. G. pakišdamas pasirašyti vekselį, prisidengiant įmonės steigimu, - paneigia liudytojas Ž. G. ir apeliantas, kurių parodymai sutampa ir nuoseklūs, priešingai, negu ieškovo. Įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomą aplinkybę, nėra. Trečia, ieškovas 2009 m. rugpjūčio 26 d. yra pasirašęs pranešimą („pranešimą gavau M. Ž. parašas 2009-08-26“) apie vekselio apmokėjimą (t. 5, b. l. 5), tačiau ieškinį dėl vekselio nuginčijimo padavė tik 2010 m. gegužės 26 d., t. y. neginčijo vekselio iš karto arba po pranešimo iš karto. Ieškovo tvirtinimas, jog pranešimą pasirašė ankstesne data, o ne jame nurodyta data bei nežinojo, ką pasirašo, - laikytinas neįrodytu, ieškovas šios aplinkybės nepagrindė jokiais įrodymais, o ją paneigia liudytojas Ž. G. ir apeliantas. Ketvirta, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas pasirašydamas vekselį negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, priešingai, byloje yra duomenys, kad ieškovas, kaip konstatuota tiek 2009 m. rugpjūčio 6-25 d., tiek 2010 m. spalio 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose, kur jam diagnozuotas potrauminis sindromas (asmenybės tyrimai rodo socialinį ir emocinį nebrandumą; atminties rodikliai, abstrahavimų lygis – pakankami, yra sunkumų paskirstant dėmesį; asmenybė stentiška, demonstratyvoka, manipuliatyvi; konvekcines elgesio normas suvokia pilnai, sau taiko pasirinktinai, vadovaujantis naudingumo sau aspektu), - gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dalyvauti teismo posėdžiuose. Kad vekselio pasirašymo metu ieškovas nebuvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, patvirtina apeliantas ir liudytojas Ž. G.. Atsižvelgiant į minėtus įrodymus, į ieškovo dėstomus motyvus (jų nenuoseklumą), ieškovo sveikatos sutrikimai (potrauminis sindromas) nėra pagrindas konstatuoti, jog vekselio išrašymo dieną ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Penkta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad apeliantas savo ranka užpildė vekselį, o ieškovas tik pasirašė ir įrašė savo vardą ir pavardę. Ši aplinkybė neturi reikšmės vekselio galiojimui, nes įstatymas nenumato, jog vekselį turi surašyti jį pasirašantis asmuo.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas (CPK 178 str., 185 str.), tiek materialinės teisės normas (CK 1.89 str., 1.90 str., 1.91 str., ĮPVĮ), todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) - ieškinį atmesti. Taip pat naikintinas ir 2014 m. sausio 14 d. papildomas sprendimas, kuriuo buvo iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes ieškinį atmetus iš apelianto (atsakovo) nėra (negali būti) priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui 3 800 Lt už advokatės suteiktas teisines paslaugas (t. 2, b. l. 130-131, t. 3, b. l. 65-66, t. 4, b. l. 64-65), 66,55 Lt už dokumentų vertimus (t. 4, b. l. 130) ir 908 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 77), iš viso – 4 774,55 Lt (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. papildomą sprendimą.

Panaikinti 2010 m. gegužės 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14583-848/2010 įsiteisėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 774,55 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt keturis litus 55 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų.