- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- I-6249-362/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01529-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja A. A. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja A. A. nurodė, kad nuo 2016-10-11 iki skundo padavimo 2018-07-27 buvo kalinama Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikoma, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikoma kamerose, viso po 4-6 asmenis, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Dėl esančių kameroje baldų buvo priversta nuolat sėdėti ar gulėti. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti, beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo konstrukcijose, sienose, kanalizacijoje yra asbesto, kiemelių plotas per mažas, sienos pažaliavusios. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis per mažas, be to, kamerose buvo šalta, žiemą temperatūra nukrisdavo iki 10-14 C°, o vasarą pakildavo iki 35 C°, kamerose pelėsis, grybelis, buvo drėgna, biro dažai ir tinkas, dėl ko jai pasireikšdavo galvos, gerklės skausmai, kildavo temperatūra, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per stipri. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokomai neplaudavo, o jei, neturint pinigų, galėdavai skalbtis nemokomai, kildavo biurokratinės kliūtys. Būdavo išduodama per mažai higienos priemonių ir tualetinio popieriaus, į mėnesį buvo skiriamas vienas rulonėlis. Buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu ji nebuvo tinkamai aprūpinama patalyne. Privatumas gyvenamosiose kamerose, naudojantis tualetu taip pat užtikrinamas nebuvo, kameroje iš tualeto sklisdavo nemalonūs kvapai, atskiros oro šalinimo sistemos iš tualeto nebuvo. Ne visada jai buvo užtikrinama galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, jei kartais nebūdavo karšto vandens, be eilės nenuvesdavo. Dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę. Kameroje pilna tarakonų, pelių, blakių, deratizacija, dezinsekcija nevykdomi, ar vykdomi tik po daugkartinių prašymų. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir nebuvo kaloringas, tad dienos norma buvo apie 1300-1500 kcal, ir neatitiko numatytų fiziologinių normų, sąlygos pavalgyti užtikrinamos nebuvo. Ilgalaikiai pasimatymai jai užtikrinti taip pat nebuvo, jais ji neturėjo teisės pasinaudoti. Dėl to ji pasidarė konfliktiška, grubi, užsidariusi, nukentėjo jos kaip žmogaus orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, ji patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus, nukentėjo jos orumas, reputacija, ji patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Tuo pačiu ji patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, šis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2018-08-08 pažymos „Dėl A. A.“, pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016-10-11 iki 2017-07-20 buvo laikoma įstaigoje kamerose Nr. 75,76,74,78,109,70, 71,107 kameroje būdavo 1-4 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjai periodiškai tekdavo nuo 3,77 kv. m iki 15,8 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.
Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Nusiskundimų dėl kamerų būklės nebuvo. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, asbesto konstrukcijose nėra. užimtumo programos, kurios yra savanoriškos, yra vykdomos. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas. Pareiškėjos buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jos laikymo kamerose atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2016-09-20 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 75 pelėsio nėra, 2017-02-20 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 70 pelėsio nėra, dirbtinė apšvieta per mažas, oro temperatūra per žema, pelėsio nėra, kamerą vėdinti per langą galima, 2017-05-19 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 76 pelėsio nėra, kamerą vėdinti per langą galima. Daugiau skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms nebuvo. Apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokomai. Dėl teisės skalbti rūbus nemokomai pareiškėja nesikreipė. Tualetinis popierius ir kitos higienos priemonės buvo išduodamas pagal nustatytas normas. Patalynė būdavo išduodama pagal nustatytas normas, ji yra tinkamai dezinfekuojama. Dušu buvo naudojamasi pagal nustatytą tvarką. Daugelyje kamerų, kur laikomos moterys, yra karštas vanduo. Maitinimas atitinka fiziologines normas. Dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo pareiškėja nesikreipė. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjos iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jai tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Pareiškėja nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. A. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jai nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikoma kamerose, neatitinkančiose higienos normų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2018-08-08 pažymos Nr. 60/09-28217 „Dėl A. A.“, pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2016-10-11 iki 2017-07-20. Pažymoje nurodyta, kokią, dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinama pareiškėja, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jai tenkantį kameros plotą. Aptariamu laikotarpi pareiškėja buvo kamerose Nr. 70,71,74,75,76,78,107,109 kalinama 248 dienas, po 1-4 asmenis kameroje, per visą šį laikotarpį pareiškėjai teko nuo 3,77 kv. m iki 15,81 kv. m kameros ploto.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėja aptariamu laikotarpiu, iš viso 248 dienas, buvo laikoma sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjos subjektinės teisės būti kalinamai kameroje, kurioje jai tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėja skunde nurodo, kad baldai ar sanitarinis mazgas varžė jo judėjimo laisvę daugiau, nei tai yra būtina, jai dėl to reikėjo visą laiką sėdėti ar gulėti. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, ir darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra išaiškinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.
EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, išaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjos atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieš tai, jai teko ne mažiau kaip 3,77 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjai tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Vertinant sanitarinių mazgų įrengimą, nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis 1,81 m – 2,16 m.
Vertinant baldų buvimą kamerose, iš pažymos „Apie gyvenamose kamerose esančių baldų užimtą plotą“ jų pertekliaus nenustatyta. Kamerose Nr. 70,71,107,109 yra įrengtos pastatomos lentynos, kamerose Nr. 74,76 tokių lentynų nėra, kad būtų įrengtos spintelės, nenurodoma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-08-03 pažymoje Nr. 60/09-27753 nurodoma, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso, o pateiktoje 2018-08-03 pažymoje Nr. 60/09-27755 nurodoma, jog A. A. jos buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, ir pažymima, jog prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus iš pareiškėjos gauta nebuvo.
Iš teismui pateiktos „Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis“ Asmeninės sąskaitos Nr. 1574 matyti, jog pareiškėjai buvo išduodamos patalynė, higienos priemonės, tualetinis popierius buvo išduoti pagal nustatytas normas, per mėnesį išduodami 4 ritinėliai, duomenų, jog pareiškėja teikė prašymus dėl papildomo kiekio ar skundus dėl netinkamos kokybės, nėra.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-08-02 pažymoje Nr. 61/04-1694 „Dėl A. A.“ nurodyta, kad pareiškėja A. A. laikotarpiu nuo 2016-10-11 iki 2017-09-21 nesikreipė su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose. Socialinis darbas ir užimtumo programos vykdomi.
Pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažyma Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“, kurioje nurodyta, jog remonto darbai buvo vykdomi. 2017 m. birželio mėn. mėn. atliktas remontas kameroje Nr. 109, nuvalytos ir perdažytos sienos, lubos, sanitariniame mazge išklijuotos plytelės, įrengtas klozetas, sumontuotas naujas aptvaras, 2017 m. spalio mėn. kameroje Nr. 76 sutvarkytos sienos, apšvietimas, įrengta sanitarinio mazgo pertvara, užuolaida. Šiose kamerose pareiškėja buvo iki remonto atlikimo. Pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažyma Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“, kurioje nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. kameroje Nr. 75 sutvarkytas apšvietimas, 2016 m. rugsėjo mėn. kameroje Nr. 78 pašalintas pelėsis, išlygintos, perdažytos sienos, lubos, suremontuotas klozetas, 2016 m. spalio mėn. kameroje Nr. 70 kameroje Nr. 70 pašalintas pelėsis, išlygintos ir perdažytos lubos, sienos, sumontuoti nauji vamzdžiai, klozetas sanitariniame mazge. Šiose kamerose pareiškėja buvo po remonto atlikimo.
Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.
Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarką, suimtiesiems užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą , 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 (pakeista 2018-04-16 įsakymu Nr. 1-01-130) tvarką, suimtiesiems užtikrinamas 2 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parą, duomenų, jog tai nebuvo vykdomas, nepateikta.
Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 02 d. įsakymu Nr. 1/01-243 nustatytą tvarkos papildymą, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami, suimtajam neturint pinigų, ir nemokomai.
Pagal patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma „Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa“. Įrodymų, jog pareiškėja neturėjo galimybės pasinaudoti šia programa, teismui nepateikta.
Pareiškėjos laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kameroje. 2016-09-20 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 70 pelėsio nėra, kameroje Nr. 75 per mažas dirbtinis pašvietimas, 2017-02-20 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 70 pelėsio nėra, dirbtinė apšvieta per mažas, oro temperatūra žema, pelėsio nėra, kamerą vėdinti per langą galima, nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus sudarytos, patalynė išduodama dezinfekuota, 2017-05-19 patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 76 pelėsio nėra, kamerą vėdinti per langą galima., nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus sudarytos, 2016-07-21 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, 2016-10-06 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus sudarytos, 2017-06-29 patikrinimo aktu nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, kamerų valymo inventorius yra, 2016-05-30 patikrinimo aktu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi, yra šiukšliadėžės.
Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2016-12-14, 2017-04-05 Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo patikrinimo aktais nustatė, kad patikrinimo metu higienos ir laikymo sąlygų pažeidimo nenustatyta.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius Cheminių tyrimų protokolu, surašytu 2016-12-29, nustatė, jog maisto davinio energetinė vertė yra 3291 kcal, Cheminių tyrimų protokolu, surašytu 2017-02-22, nustatė, jog maisto davinio energetinė vertė yra 2502 kcal
Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėja skundėsi rėmeniu, nemiga, spaudimu krūtinėje, nurodė, kad serga LVHC, ŽIV. Kad susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kamerose, nenurodė.
Tokiu būdu, kaip pareiškėja ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jai tenkantis plotas ir netinkamos sąlygos apgyvendinimo kamerose. Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016-10-11 iki 2017-07-20 metu (viso 248 dienas) pareiškėjai teko didesnis, nei šis įsakymas numato, kameros plotas. Pažymėtina, jog 3,77 kv. m kameros ploto pareiškėjai teko 23 dienas, 3,95 kv. m kameros ploto teko 22 dienas, kitas dienas tenkantis plotas viršijo 4 kv. m kameros gyvenamojo ploto.
Pastebėtina, kad pareiškėjos skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms paneigtas iš dalies, nustačius, jog kameroje Nr. 76 nerasta pelėsio tačiau ir patvirtinti, nustačius per mažą dirbtinį apšvietimą kamerose Nr. 75, 70, per žemą oro temperatūrą kameroje Nr. 70 (šioje kameroje pareiškėja buvo tik 20 dienų) be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pati pareiškėja nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėja savo skunde nurodo, jog kamerose buvo drėgna ir tamsu, tačiau kitoje vietoje nurodo, jog šviesa buvo per stipri, kokia šviesa kokioje kameroje, nedetalizuojama. Pažymėtina, jog kameroje Nr. 109, remontas buvo atliktas po to, kai ten buvo laikoma pareiškėja, jo metu buvo valomos lubos, sienos, kas leidžia teigti, jog kameroje galimai buvo pelėsio. Šioje kameroje pareiškėja praleido 45 dienas. Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. Mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuota, kad žemiausia sanitarinio mazgo sienelė buvo 1 m 81 cm aukščio, tad privatumo pažeidimo dėl sienelės aukščio nenustatyta, tačiau nuoroda į tai, jog tualetas buvo atskirtas tik užuolaida, vertina kaip nedidelį privatumo pažeidimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog kamerose Nr. 109,75 pertvaros tualetuose buvo įrengtos po to, kai ten buvo patalpinta pareiškėjas, tad 80 dienų (iš jų 25 dienas pareiškėja kameroje buvo viena), kol ten buvo pareiškėja, buvo galimas privatumo pažeidimas. Taip pat, atsižvelgiant, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjos nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta. Atmestini argumentai dėl netinkamo pasivaikščiojimo laiko, šis laikas yra nustatytas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu, tad teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi. Teismui nepateikti įrodymai dėl nešvarių pasivaikščiojimo kiemelių, priešingai patikrinimo metu nustatyta, jog kiemeliai švarūs. Pažymėtina, jog teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ar inventoriaus juose buvimo. Kuo remdamasis pareiškėja nurodo, jog asbesto šiferyje, o tuo labiau kanalizacijoje ir sienose, yra, nepateikta, tad šis argumentas taip pat atmestinas. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėja nebūtų galėjusi naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka, ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Nėra įrodymų dėl netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo. Atmestinas argumentas dėl netinkamo maitinimo, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjos pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas yra teisingas. Nors pareiškėja savo skunde nurodo, jog jam, kurio svoris maždaug (nenurodoma) kg, maisto neužteko, tačiau kuo remiantis ji nustatė maisto kaloringumą, pateikta nėra . Pažymėtina, jog pareiškėjos svoris, patekus į Šiaulių tardymo izoliatorių, buvo 63 kg, o 2017-03-19 nustatytas jos svoris yra 70 kg. Atlikti maisto kokybės patikrinimai pažeidimų nenustatė. Nors pareiškėja nurodo, jog kai kada jos nenuvesdavo į dušą, tačiau to niekaip nekonkretizuoja, prašymų ar skundų dėl tokio negalėjimo pasinaudoti dušu pareiškėja neteikė, tad šis argumentas taip pat atmestinas.
Atmestinas pareiškėjos argumentas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis tokius ilgalaikius pasimatymus tardymo izoliatoriuose numato, tad tokia teisė suimtiesiems yra užtikrinama, tačiau nei pats pareiškėja, nei kiti asmenys neteikė prašymų dėl tokių pasimatymų gavimo. Nesant tokių prašymų, atsakovui nekyla pareiga organizuoti ilgalaikius pasimatymus. Pažymėtina, jog ilgalaikių pasimatymų kambariai Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti yra.
Pareiškėja buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pradžioje higienos priemones gavo pagal nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ tvarką, vėliau įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ redakcija, kurioje numatyta, jog nemokamas higienos reikmenų paketas išduodamas pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, o vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y., esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėja nenurodė, jog ji teikė rašytinius prašymus, kurie nebuvo tinkamai išspręsti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja teigia, jog mėnesiui gavo tik vieną ritinėlį tualetinio popieriaus, tačiau iš aprūpinimo sąskaitos matyti, kad ji gaudavo 4 ritinėlius, tad argumentas dėl netinkamo aprūpinimo patalyne ir higienos priemonėmis atmestinas.
Pažymėtina, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 yra patvirtintos „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“, kurių 14.4 punktas numato, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau tų pačių taisyklių 2 p. numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, tad argumentas dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo atmestinas.
Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Kadangi pareiškėja neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja jos nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėja buvo kaip nors išskirta iš kitų nuteistųjų ir jai kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjos atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjai laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjos bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėja galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių ji nebūtų patyrusi, jei ji būtų buvęs laikoma teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjos atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjai laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai kilo atitinkamos pasekmės.
Dėl pareiškėjai už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėja dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik 12 mėnesių nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėja delsė pasinaudoti teismine gynyba beveik 12 mėnesių, leidžia daryti išvadą, jog jos patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiškime.
Sprendžiant dėl pareiškėjai priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjos kalinimo laikotarpiu išskyrė ją iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jai ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jos kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėja būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ne tik kad ir nepaneigta, bet iš dalies patvirtinta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos kamerose, privatumo stoka ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjos sveikatai (byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjos patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu metu, pareiškėja pas gydytojus kreipėsi, bet nenurodė, jog simptomai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis), įvertinus tai, kad pareiškėjai visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kitos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus šioje gyvenamojoje kameroje tik dalinai buvo užtikrintos, (prastas apšvietimas, žema oro temperatūra, blogas kvapas iš sanitarinio mazgo), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjos argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, kurioje numatoma, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjos patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), įvertinus gana ilgą pareiškėjos buvimo laiką Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teismas vertina, jog šiuo atveju neužtenka vien pažeidimo pripažinimo, kuris būtų laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjos patirtą skriaudą, pažymint, jog pareiškėja į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus beveik 12 mėnesių nuo jos išvykimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiškėjai priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjos A. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 (du šimtai) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.