- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- A15.-1604-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01064-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- J. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 15:43 val. Vilniuje, Kalvarijų- Daugėliškio gatvių sankryžoje, Vilniuje vairavo įstatymo nustatyta tvarka neperregistruotą automobilį AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 203 „Duoti kelią“, jį sugadindamas bei padarydamas 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių neviršijančią žalą. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 14, 127, 222, 226 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M. į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pasirašytinai buvo informuotas, neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, administracinio nusižengimo surašymo metu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta J. M. nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (LR ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
J. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog su nusižengimais sutinka, palikęs vairuotą automobilį pasišalino iš eismo įvykio vietos, gailisi (b.l. 1B, 37).
J. M. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, be jo paties paaiškinimų, visiškai įrodyta byloje surinktų rašytinių duomenų visuma.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr.patrulio M. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2018-08-25 apie 15:43 val. iš VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Kalvarijų-Daugėliškio gatvių sankryžoje baltos spalvos automobilis AUDI 100 kliudė kelio ženklą ir namo kampą, po ko nuvažiavo į Šilutės gatvę. Minėtas AUDI 100, valstybis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas adresu Šilutės gt. 22, Vilnius, automobilis buvo užtvėręs pravažiavimą, atrakintas, jo vairuotojas pasišalinęs. Eismo įvykiu apgadintas pats automobilis ir kelio ženklas (b.l. 9). Apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (b.l.18-21).
Šalies argumentai
V. O. rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog važiuodamas Kalvarijų gatve matė, kaip automobilis AUDI 100 staigiai pasuko į kairę, į Daugėliškio gatvę, automobilio vairuotojas nesuvaldė ir šis trenkėsi į kelio ženklą bei namo sieną. Po to automobilis pasišalino iš įvykio vietos nuvažiuodamas į Šilutės gatvę. Automobiliu važiavo 4 asmenys (b.l. 12).
Eismo įvykio schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, apgadinimai. Nurodyta, jog apgadintas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, automobiliui AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės (b.l. 10-11). Analogiški automobilio apgadinimai užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros akte (b.l. 14).
UAB „Biseris“ kelio ženklo apgadinimu padarytą turtinę žalą įvertino 52,03 Eur (b.l. 17).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis AUDI 100, valstybis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas A. Š. vardu (b.l. 22). Pagal 2018-08-07 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį A. Š. automobilį 2018-08-07 pardavė S. P. (b.l. 27).
Šalies argumentai
S. P. nusižengimo tyrimo metu paaiškino, jog automobilis AUDI 100, valstybis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2018-08-07 priklauso jai. 2018-08-20 apie 23.00 val. minėtu automobiliu išvažiavo J. M., su kuriuo ji bendrai gyvena apie dvejus metus. Automobilį jis paėmė savavališkai, jai nežinant, dėl šito fakto ji kreipėsi į policiją. Kur automobiliu išvažiavo J., jai nežinoma. Apie tai, kad jos automobiliu yra padarytas eismo įvykis, kas konkrečiai jį vairavo eismo įvykio metu, jai nežinoma (b.l. 26).
Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad J. M. 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 15:43 val. vairavo nustatyta tvarka neperregistruotą transporto priemonę, kadangi ji pasikeitus savininkams nebuvo perregistruota. Tuo jis pažeidė KET 226 punkto, numatančio, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, reikalavimus. Jo veika teisingai kvalifikuota kaip nusižengimas, numatytas ANK 415 straipsnio 2 dalyje, numatančioje administracinę atsakomybę už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos), vairavimą.
Be to, byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad J. M. 2018 m. rugpjūčio 25 d. apie 15:43 val. Vilniuje, Kalvarijų- Daugėliškio gatvių sankryžoje vairuodamas minėtą automobilį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šalia automobilio esančius objektus – kelio ženklą bei namo sieną, bei apgadino kelio ženklą bei vairuojamą automobilį. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 9 punkto, numatančio pareigą eismo dalyviui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei KET 127 punkto, numatančio, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, reikalavimus. Be to, jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, tuo pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės. Ši jo veika atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmens padarytą KET pažeidimą, lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Iš esmės J. M. neneigė, jog eismo įvykio vietoje nepasiliko, po kelio ženklo apgadinimo išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, niekam apie jį nepranešęs, o pavažiavęs tam tikrą atstumą nuo įvykio vietos, išvis gatvėje paliko apgadintą automobilį. Nors eismo įvykiu buvo padaryta turtinė žala, automobiliui kliudžius ir akivaizdžiai apgadinus kelio ženklą (tas aiškiai matyti fotonuotraukose), vairuotojas nevykdė KET 222 punkte numatytos vairuotojo pareigos nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. ANK 426 straipsnyje numatytas pažeidimas. J. M. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio nusižengimo požymius. Eismo įvykiu padaryta žala nesiekia 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas.
Dėl nuobaudos skyrimo
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį – J. M. padarė tris nusižengimus, du iš jų įstatymų leidėjo vertinami kaip šiurkštūs KET pažeidimai, į pažeidėjo asmenybę, kuris praeityje buvo baustas už įvairių rūšių, tarp jų ir KET pažeidimus. Nors J. M. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau jis per vienerius metus jau keturis kartus buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkščius KET pažeidimus, padarytus vairuojant transporto priemones, trys iš šių nusižengimų padaryti iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo (2017-09-20 vairavo automobilį, neturėdamas šios teisės, 2018-03-28 vairuodamas padarė eismo įvykį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, 2018-05-12 vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones), vienas - po jo (2018-10-24 vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones). Ši aplinkybė rodo itin cinišką pažeidėjo požiūrį į įstatymų keliamus reikalavimus eismo dalyviams. Nors J. M. nurodo, jog gailisi dėl nusižengimų, teismas neturi pagrindo manyti, jog šis gailestis nuoširdus, kadangi sistemingai per itin trumpą laikotarpį padaryti šiurkštūs KET pažeidimai rodo sąmoningą eismo saugumo reikalavimų ignoravimą. Atitinkamai teismas konstatuoja, jog lengvinančių J. M. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkina J. M. atsakomybę tai, kad tai, kad ANK 423, str. 1 d., 415 str. 2 d. numatyti administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 str. 1 d. 12 p.). VSDFV duomenimis, J. M. šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į išvardintų aplinkybių visumą, jam skirtinos sankcijos vidurkį viršijančios baudos. Bauda už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, skirtina taikant ANK 426 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią nusižengimo padarymo metu. Taikytini įstatymų reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.
Dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo
LR ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.
Atsižvelgiant į sistemingai daromus šiurkščius KET pažeidimus, J. M. taikytina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, nustatant maksimalų (trejų metų) teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kadangi J. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones, šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas reikštų draudimą teismo nurodytu laikotarpiu įgyti minėtą teisę (ANK 28 straipsnio 3 dalis).
LR ANK 426 straipsnio 8 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Atsižvelgiant į tai, kad J. M. vairuota transporto priemonė nepriklauso jam nuosavybės teise ir nėra ANK 29 straipsnyje numatytų pagrindų dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo, administracinio poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas - netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutarė:
J. M., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą 36 (trisdešimt šešių) eurų baudą.
J. M., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą 500 (penkių šimtų) eurų baudą.
J. M., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą J. M. skirti 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą.
Už LR ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti J. M. administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams, uždraudžiant nurodytu terminu šią teisę įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis).
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 19097668834.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.